Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę (duomenys neskelbtini) prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“.

Atsižvelgiant į šalyje esančią epidemiologinę situaciją dėl Covid-19, pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui bei išvadą teikiančiai institucijai sutinkant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Teismas, įvertinęs aukščiau įvardintų teisės normų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose, turinį, daro išvadą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus atlikti nelietuviškais rašmenimis.

Visgi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda– Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn–Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kuri yra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui, daro išvadą, kad tuo atveju, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų šeimos nariams rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. išvados Nr. A133-3489/21(2.4.1.27-AD21) matyti, jog V. T. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lenkijos Respublikoje sudarė santuoką su R. W. bei kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama pakeisti jos pavardę (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau suinteresuotas asmuo minėtoje išvadoje nurodė neturintis galimybės šio prašymo tenkinti, nes asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, priebalsę „W“ keičiant į sulietuvintą formą „V“.

Lenkijos Respublikoje išduotame santuokos sudarymo įraše nurodyta pareiškėjos pavardė (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pareiškėjos nuomone, jog atsisakymas pakeisti santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pasirinktą vyro pavardę sukels jai administracinių, asmeninių bei profesinių sunkumų, keičiant dokumentus, įrodinėjant tapatybę, o ateityje pareiškėja susilaukus vaikų galimai susidurs su sunkumais registruojant jų gimimą, įteisinant bendrąją jungtinę nuosavybės teisę.

Teismo vertinimu draudimas įrašyti pavardę su „W“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja nepakeitus santuokos sudarymo įraše jos pasirinktos vyro pavardės (duomenys neskelbtini), taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Pažymėtina, kad kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškimą, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus įrašant raides „w“, „q“, „x“ ir atitinkamai su šiomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams išduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Duomenų, jog varduose ar pavardėse „W“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant W raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą (išvadą) Nr. A133-3489/21(2.4.1.27-AD21) panaikinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką į apskaitą, įrašant pareiškėjos santuokos liudijime pavardę (duomenys neskelbtini), ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.