- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-154-174-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- L. G.
- Kategorijos
- 2.1.12.2.3Civilinio ieškinio išsprendimas
Įžanginė dalis
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A–154-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija:2.1.12.2.3. (S)
2008 m. balandžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-01-30 nuosprendžio, kuriuo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista iš R. A. L. G. 14800 Lt neturtinės žalos, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 13 d., apie 15. 48 val., Tauragėje, Gedimino g. ties 37 namu, vairuodamas automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiosios L. G. ir ją partrenkė, padarydamas kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio ir tarpkrumplinės pakylos lūžimus ir kairio kelio sąnario kolateralinio medialinio ir abiejų kryžminių raiščių trūkimą, kairės veido pusės odos nubrozdinimą ir hematomas, kairės menties srities sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – priteisė aiškiai per didelę neturtinę žalą ir prašo priteistą neturtinę žalą sumažinti. Nurodo, jog priteista suma yra aiškiai per didelė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgta į tai, kad draudimo kompanija atlygino dalį padarytos žalos, taip pat į jo turtinę padėtį, teismų praktiką. Teigia, kad priteista suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Tvirtina, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra ribotai darbingas dėl savo sveikatos problemų, nuolat gydosi ir negali normaliai dirbti. Apelianto materialinė padėtis yra bloga, pragyvenimo šaltinis yra invalidumo pensija. Jis žalos atlyginti nevengia, atlygina pagal galimybes. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-20 nutartį 2K-209/2007, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t.
Atsikirtime į apliacinį skundą nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes ji buvo sužalota nesugrįžtamai, dėl sužalotos kojos jaučia nepatogumą ir nepilnavertiškumą, patyrė depresiją ir didžiulį skausmą. Teigia, kad jai priteista neturtinė žala atitinka teismų praktiką, teisingumo ir protingumo principus. Šios priteistos neturtinės žalos ji nesieja su jos galimu būsimu gydymu, nes žalą dėl tokio gydymo ji gali prisiteisti civilinio proceso tvarka.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde kaltės neginčija, tačiau nesutinka su nukentėjusiajai L. G. priteista atlyginti neturtine žala.
Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Apylinkės teismo priteista neturtinė žala nelaikytina per didelė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu.
Nukentėjusioji L. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai padaryta didelė neturtinė žala, kuri pasireiškė dideliu dvasiniu išgyvenimu, dvasiniu sukrėtimu, sunkia emocine depresija. Dėl avarijos metu patirtų sužalojimų kentė didelį skausmą, baimės jausmą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę dėl savo saugumo.
Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl neatsargaus nusikaltimo padaryta didelė neturtine žala nukentėjusiajai. Ji dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, jai dėl to buvo padaryta ne viena operacija, ji nėra išgijusi, galimos operacijos ateityje, po avarijos tapo nedarbinga, turi invalidumo grupę.
Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Todėl teismas atsižvelgia nuteistojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą nedarbingumą. Atitinkamai, įvertindama aptartų kriterijų visumą, teisėjų kolegija mano, kad nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl nekeistinas.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.