- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-89-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04071-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-89-211/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-04071-2019-5),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. M. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau tekste ir – Institucija) nutarimu Nr.10-ANR-N-15509-2019 (toliau tekste ir – Nutarimas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kadangi 2019 m. liepos 2 d. apie 00.49 val. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Dėl padaryto nusižengimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. T. M. nutarimu paskirta 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi. dalis paskirtos baudos pakeista 160 (vieno šimto šešiasdešimties) valandų viešųjų darbų administracine nuobauda išdėstant jų vykdymą iki 2020-02-19.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi, iš dalies patenkinus T. M. skundą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr.10-ANR-N-15509-2019 pakeistas: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, T. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminas sumažintas iki 6 mėnesių, kitoje dalyje nutarimas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-16 nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr.10-ANR-N-15509-2019 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nenutraukus bylos, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios specialios teisės atėmimą skirti trumpesniam nei 6 mėnesių terminui.
4. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė skundą, adresuotą apylinkės teismui.
4.1. Teigia, kad apylinkės teismas, netinkamai taikė procesines ir materialinės teisės, nevertino, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, supratęs, kad jo kaimyno S. P. nepilnametės dukros V. P. gyvybei, sveikatai ir laisvei kilo pavojus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-16 nutartis bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr.10-ANR-N-15509-2019 naikintini ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutrauktina.
4.2. Pažymi, kad rūpinasi savo motina, nuveža ją į kapines tvarkyti kapų, kur palaidotas jo tėvas. Pati motina transporto priemonės nevairuoja, viešuoju transportu laikas ženkliai pailgėtų ir sukeltų jai didelių nepatogumų. Kapinės skirtinguose miestuose. Pareiškėjo teigimu, kita svarbi aplinkybė ta, kad nors motina dirba, tačiau dėl pensinio amžiaus važinėti į parduotuves viešuoju transportu ir nešioti prekes jėgų neturi. Pažymi, kad yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Mano, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės, dėl ko turi būti vertinamos jo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2019-07-01, 22:39 val. alkoholinių gėrimų nevartojo. Neneigia, jog vartojo alkoholinius gėrimus 2 valandas iki administracinio nusižengimo padarymo. Sėsdamas už automobilio „Ford mondeo“ vairo, buvo įsitikinęs, jog jaučiasi gerai, ir yra pasirengęs tinkamai vairuoti automobilį. Eismas yra neintensyvus ir važiavo labai lėtai. Savo kaltę savanoriškai pripažino, nevengė administracinės atsakomybės, administracinį nusižengimą nustačiusiems pareigūnams iš karto davė teisingus ir išsamius parodymus. Pasak pareiškėjo, tokio pobūdžio nusižengimas (vairavimas esant neblaiviam) yra pirmas ir vienintelis per visą 17 (septyniolikos) metų vairavimo stažą (automobilį vairuoja nuo 2002 metų). Teigia, jog administracinį nusižengimą padarė būdamas visiškai įsitikinęs, kad elgiasi teisėtai, kadangi važiavo pagal kaimyno S. P. prašymą paimti ir į policijos įstaigą pristatyti į pavojų papuolusią jo nepilnametę dukrą V. P.. Anot pareiškėjo, jis nėra grubus ir piktybinis pažeidėjas, todėl švelnesnės nei įstatyme numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimas neabejotinai pasiektų įstatymo keliamus tikslus.
4.3. Nurodo, jog nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Sprendimą padėti S. P. įtakojo ir tai, kad per pastarųjų 2 metų laikotarpį bendravimo su kaimynu laikotarpį (iš viso pažįstami 10 metų), iš jo teko sužinoti apie jo nepilnametę dukrą V. P. tai, kad ji yra 2 kartus bėgusi iš vaikų globos namų ir gydymosi įstaigų (nuo alkoholio), braižėsi ir pjaustėsi sau rankas, vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas bei alkoholį, buvo gydyta priklausomybių ligų centre, nelanko mokyklos, bėga iš namų, vagia iš tėvų pinigus, buvo daugybę kartų paskelbta jos paieška, kelia grėsmę sau ir aplinkiniams, buvo pasikėsinusi padegti buto kambarį ir spintą su rūbais, dažnai būna neigiamos reputacijos draugų kompanijoje, vartoja smurtą kaimyno antros sutuoktinės nepilnamečio vaiko atžvilgiu, įžeidinėja savo motiną ir stengiasi supykdyti tėvus, vaikų globos namuose nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, buvo sugadinusi autobuso langą, yra konfliktiška, bendrauja su blogos reputacijos draugu, yra linkusi manipuliuoti ir visiems meluoja.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į T. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
T. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto skundžiamos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apylinkės teismas, atsisakęs pripažinti tai, kad T. M. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis) ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sumažinęs T. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminą iki 6 mėnesių, ANK nuostatų nepažeidė.
8. Bylos duomenimis, kurių apeliantas neginčija, yra nustatyta, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje apeliantas T. M. vairavo automobilį FORD MONDEO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.20 promilių girtumas), jo automobilyje buvo keleiviai: S. P., pastarojo nepilnametė dukra V. P., kuri nuo 2019-05-28 buvo dingusi iš VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, jai buvo paskelbta paieška. Automobilyje V. P. antrankiais buvo prirakinta prie rankenos lubose.
9. Tiek pažeidimo vietoje, tiek vėliau T. M. ir S. P. aiškino, kad jie važiuoja iš vietos, iš kurios paėmė prieš mėnesį pabėgusią S. P. dukrą, kuri bendrauja su netinkamų draugų kompanijomis, ir kad ją veža į policiją, kad šie ją pristatytų į globos namus, iš kurių ji buvo pabėgusi. Tai, kad minėti asmenys nurodė aukščiau šias aplinkybes, patvirtino ir tarnybiniame pranešime policijos pareigūno T. S. nurodytos aplinkybės.
10. Apygardos teismas neneigia, jog apelianto T. M. nurodytos aplinkybės, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sutiko kaimyno S. P. prašymu vairuoti automobilį ir jį vairavo, nes jis norėjo padėti kaimynui jo nepilnametę dukrą iš nesaugios aplinkos pristatyti į saugią aplinką, yra svarbios, bet kaip ir apylinkės teismas, mano, kad tokios aplinkybės negali būti prilyginamos būtinajam reikalingumui.
11. Skundžiamoje nutartyje yra išsamiai aptarta būtinojo reikalingumo, numatyto ANK 16 straipsnio 1 dalyje, samprata, pagal kurią asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims, ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.
12. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad nėra minėtų sąlygų, reikalingų būtinojo reikalingumo situacijos nustatymui. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad įvykio dieną, iš tikrųjų, buvo surasta iš globos namų 2019-05-28 pabėgusi kaimyno S. P. dukra, tačiau nėra nustatyta, kad tuo metu grėsė akivaizdus, realus pavojus jos gyvybei, sveikatai ar laisvei ir kad to išvengimui apeliantas turėjo vairuoti automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. ne pirmą kartą elgėsi netinkamai, bėgdavo iš namų bei iš globos namų, tą patvirtina ir pats apeliantas (T. M.), V. P. tėvas S. P., T. M. sugyventinė S. A., duomenys apie V. P. skelbtą paiešką, todėl nagrinėjamu atveju ši situacija nebuvo išskirtinė, kad ją būtų reikėję skubiai spręsti tomis priemonėmis, kurių ėmėsi neblaivus apeliantas. Apygardos teismas neginčija, kad T. M. kaimynas S. P., 2019-07-02 suradęs iš globos namų 2019-05-28 pabėgusią dukrą, norėjo ja pasirūpinti ir perduoti per policiją į globos namus, kur ji pastaruoju metu gyveno ir kad T. M. norėjo padėti kaimynui, bet tokia situacija nevertinama kaip būtinasis reikalingumas. Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad T. M. išvažiavo kartu su kaimynu S. P. savo automobiliu tam, kad iš tos vietos, kur buvo aptikta pabėgusi paauglė, per policiją pristatytų ją į globos namus, kur ji gyveno, jokių duomenų apie kokią tai grėsmę jos gyvybei, sveikatai ar laisvei, nebuvo. Tai, kad mergaitei nebuvo tokios grėsmės, nustatyta ir ją paėmus iš tos vietos, kur ji buvo surasta.
13. Byloje esančiais įrodymais, kurių niekas neginčijo, taip pat yra nustatyta, kad T. M. surastą kaimyno mergaitę vežė prirakintą automobilyje, kad ji vėl nepabėgtų, ir vežė ją ne į ligoninę ar kt. medicininę įstaigą, bet į policiją, tai patvirtina, kad apeliantas suprato, jog jokio pavojaus mergaitės gyvybei, sveikatai ar laisvei negresia. Apeliantas (T. M.), tiek išvažiavęs iš namų, tiek veždamas surastą mergaitę, turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negali vairuoti automobilio, kad susidariusiai situacijai spręsti buvo kitos galimybės. Tiek T. M., tiek S. P. argumentai, kad niekas iš pažįstamų draugų bei kaimynų negalėjo važiuoti, o jie patys neturėjo kelių eurų, kad išsikviestų taksi, ir nebuvo galimybės kažkokiu būdu jų gauti, nėra įtikinantys. Be to, T. M. turėjo realią galimybę kviesti pagalbos policijos pareigūnus bei GPM ir socialinius darbuotojus po to, kai S. P. dukra jau buvo surasta, tačiau jis pasirinko ją gabenti pats, vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog šiuo atveju būtent tokiu savo elgesiu, kuomet radus nepilnametę, nekvietė policijos pareigūnų, medicinos darbuotojų, kurie saugiai, galbūt kartu su jos tėvu, būtų nugabenę nepilnametę į reikalingą įstaigą, jis sukėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, rizikavo nepilnametės gyvybe, vairuodamas automobilį neblaivus.
14. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, T. M. ir V. P. tėvas S. P., neiškvietę spec. tarnybų, įvykio metu abu būdami neblaivūs, veždami iš vietos, kur buvo surasta nepilnametė, ją prirakinę prie automobilio salono konstrukcijų, patys elgėsi neadekvačiai, tinkamai neįvertinę įvykio aplinkybių. Apelianto nurodomos aplinkybės nepateisina jo padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, jam nebuvo jokios būtinybės veikti taip, kaip jis veikė byloje nustatytomis aplinkybėmis.
15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
16. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).
17. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad yra viena T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad yra specialiosios teisės turėjimo poreikis kasdienėje darbinėje veikloje, rūpinantis artimaisiais, padarė išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinės poveikio priemonės terminą sutrumpinant iki 6 mėnesių.
18. Apygardos teismas pastebi, kad T. M. savo kaltę pripažįsta ir dėl padaryto nusižengimo gailisi tik skunduose, adresuotuose apylinkės ir apygardos teismams. T. M. apie tai, kad pripažįsta savo kaltę ir dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, apylinkės teismo posėdyje neužsiminė, tik patvirtino kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliaciniame skunde, viena vertus, nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, supranta savo elgesio netinkamumą bei tokio elgesio priežastis, ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, kita vertus, prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą nes jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, administracinį nusižengimą padarė, būdamas visiškai įsitikinęs, kad veikia teisėtai.
19 ANK 652 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Kadangi, šiuo konkrečiu atveju tokių skundų nėra, apygardos teismas nevertins, ar pagrįstai šioje byloje buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 d. nuostatos.
20. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad paskirta T. M. minimali ANK 422 straipsnio 5, 9 dalyse numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiams – nėra aiškiai per griežta, juolab vertinant tai, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dalis paskirtos baudos yra pakeista į 160 (vieno šimto šešiasdešimties) valandų viešųjų darbų, išdėstant jų vykdymą iki 2020-02-19, o paskirtos T. M. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminas, – skundžiama apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 5 dalimi, sumažintas iki 6 mėnesių. Apygardos teismas sprendžia, kad paskirta T. M. galutinė administracinė nuobauda neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų dėl nubaudimo jam nepalankių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.