Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal transporto priemonės savininko E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, padarymą 1 158 eurų bauda su transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. liepos 10 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,79 prom.) girtumo laipsnis, kai G. B. jau buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad G. B. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kita bylos medžiaga, skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta tik į lengvinančios aplinkybės buvimą, nes sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas sprendė, jog yra pagrindas skirti privalomą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, nors ir konfiskuoto daikto savininkas nėra pats pažeidėjas. Apeliaciniu skundu konfiskuotos transporto priemonės savininkas E. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą pakeisti dalyje dėl transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir transporto priemonės nekonfiskuoti.Skunde nurodo, jog transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. V. ir jis transporto priemonę perleido faktiškai valdyti savo tėvui G. V.. Kadangi pažeidėjas nebuvo transporto priemonės savininkas tai ir teismas neturėjo taikyti automobilio konfiskavimo pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skunde apeliantas nesutinka ir su teismo padaryta išvada, jog G. V. dažnai naudojasi automobiliu, todėl faktiškai juo naudotis gali bet kada, nes pasak apelianto, transporto priemonės nuosavybė priklauso tik jam, o G. V. tik išskirtinai, apelianto leidimu, konkrečiam tikslui, pvz. nuvykit į žvejyba, naudojasi juo. Apeliantas nurodo, jog jie gyvena atskirai tai ir jų turtas yra atskiras. Neginčija, jog perdavus transporto priemonę nuvykti į žvejyba, automobilio valdytoju tapo jo tėtis G. V., tačiau nuosavybės teisės išliko jam ir teismas negalėjo jo, kaip savininko teisių, sutapatinti su G. V., kaip valdytojo, teisėmis, nes LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis numato transporto priemonės savininko ir transporto priemonės valdytojo atskiras sąvokas. Skunde teigia ir tai, kad perduodamas savo automobilį tėčiui G. V., apeliantas tinkamai atliko savo, kaip automobilio savininko, pareigas ir buvo įsitikinęs, kad teisės pažeidimas nebus padarytas, nes tėtis nevairuodavo neblaivus ir visuomet automobilį grąžindavo tvarkingą. Be to, nebuvo jokių sąlygų, būdų ir priemonių, kuriomis galėjo numatyti ar įtarti, jog automobilis taps teisės pažeidimo padarymo įrankiu ir bus konfiskuotas. Apeliantas neturėjo jokio ryšio su pažeidėju, kuris taip pat nurodė, jog automobilio savininko nepažįsta ir savininkas nežino, kad pažeidėjas vairavo neblaivus. Teismas be pagrindo konfiskavo automobilį, nes neįrodyta, jog apeliantas kokiu nors būdu dalyvavo padarant administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltės nėra.Taip pat skunde nurodo, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kai nustatyta išskirtinė situacija. Išskirtinę situaciją grindžia tuo, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nors teismas transporto priemonę konfiskavo nesant E. V. kaltės, neįrodžius jo dalyvavimo pažeidimo padaryme ir tai prieštarauja teismų praktikai. Skundžiamas nutarimas prieštarauja proporcingumo principui, Konstitucijos 23 straipsnio ir 109 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Papildomo Protokolo 1 straipsnio nuostatai dėl nuosavybės apsaugos. Nors ir teisminio nagrinėjimo metu G. B. buvo pateikęs prašymą dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, tačiau teismas jo netenkino ir ATPK 30¹ straipsnio netaikė, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne visuomet kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas. Be to, apelianto nuomone, teismo paskirta 1 158 eurų nuobauda ir papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, kur rinkos kaina ir automobilio vertė 4 000 – 5 000 eurų, todėl sankcijos, pasireiškiančios automobilio konfiskavimu, taikymas nėra nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai negali būti pasiekiami, nes joks poveikis pažeidimą padariusiam asmeniui negali būti padaromas, jokių prevencinių tikslų negali būti pasiekta. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime prašoma E. V. skundo netenkinti, kadangi siekiama užtikrinti kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti ir gerbti bendro gyvenimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3¹ straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Analizuojant Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką G. B. atžvilgiu nėra. G. B. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 10 d. vairavo transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (2,79 prom.) girtumo laipsnis, kai G. B. jau buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 straipnsio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Šios neginčytinos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pagal naujai galiojantį ANK, perkvalifikavus veiką, G. B. atsakomybė tik pasunkėtų, nes už transporto priemonių vairavimą esant vidutinio ar sunkaus girtumo laipsniui, kaltininkui numatoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas papildomos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Kauno apylinkės teismas, skirdamas pagrindinę administracinę nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą atsižvelgė į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Kaip numatė ATPK 30² straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis buvo nustatytas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Neginčijama tai, kad skiriant pagrindinę administracinę nuobaudą, G. B. buvo paskirta minimali piniginė bauda, nors padarytas šiurkštus pažeidimas, kaltininkas yra jau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailisi, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl vertinama, jog paskirta administracinė nuobauda taikyta sankcijos ribose ir nuobaudos skyrimo taisyklių apylinkės teismas nepažeidė. Kartu su pagrindine nuobauda teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ir transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kadangi byloje nėra įrodymų, jog G. B. pasinaudojo automobiliu prieš G. V. valią, kuris teisės pažeidimo metu buvo faktinis transporto priemonės valdytojas. Sutinkamai su ATPK 130² straipsniu, asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių, kartu su pinigine bauda turi būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas, tačiau šiuo atveju konfiskuoti E. V. priklausantį automobilį, teisinio pagrindo nėra.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. XII-2049) nuostatomis, kurios įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d., gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, kitam asmeniui priklausantis daiktas, buvęs teisės pažeidimo padarymo įrankiu ar priemone, už ATPK 130² straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą turi būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų: 1) jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad teismo konfiskuotas automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso apeliantui E. V., kuris analizuojamu atveju laisva transporto priemonės savininko valia savo tėvui G. V. perdavė automobilį nuvykti į žvejybą. Transporto priemonės savininkas buvo įsitikinęs, jog tėvui perduotas automobilis bus panaudotas konkrečiam tikslui ir bus grąžintas tvarkingas. Tai daryta ne vieną kartą. Skunde nurodė, jog automobilį visuomet jam duodavo tik konkrečiam tikslui ir tik su E. V. leidimu, o G. V. visuomet automobilį grąžindavo tvarkingą. Nors ir pažeidimo metu faktinis valdytojas buvo G. V., tačiau iš bylos duomenų kategoriškai teigti, kad G. B. su G. V. leidimu ar jam neprieštaraujant paėmė automobilį ir padarė G. B. inkriminuotą teisės pažeidimą, negalima. Analizuojamu atveju matyti, kad transporto priemonės savininkas E. V. ir pažeidimą padaręs G. B. vienas kito nepažįsta, pažeidimo padarymo metu G. V., būdamas neblaivus, galimai miegojo automobilyje ir jam bemiegant transporto priemonė buvo paimta. Policijos pareigūnai parodė, kad kai sustabdė automobilį keleivis (G. V.) tuo metu nemiegojo ir dėl savavališkai paimtos transporto priemonės pareigūnams nieko neminėjo. Tačiau pats G. V. teisme tvirtino, kad automobilio laisva valia G. B. nedavė, jo anksčiau nepažinojo, kad jis būtų gėręs nematė. Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. ir G. V. buvo neblaivūs. Įvertinus situaciją ir aptartas reikšmingas bylos aplinkybes, jas sugretinus ir įvertinus visumoje, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog E. V. savo transporto priemonę G. V. analizuojamu atveju perdavė nežinodamas, jog G. B. vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus ir kad jau yra baustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o ši nuobauda yra galiojanti. Siekiant konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį daiktą, šiuo atveju transporto priemonę Mercedes Benz, be kita ko turi būti nustatyti ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai ir sąlygos, tačiau atsižvelgiant į tai kas nustatyta ir aptarta bei išanalizuota, nėra pagrindo teigti, kad tiek pats savininkas E. V., tiek faktinis automobilio valdytojas tuo metu G. V. žinojo apie priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti, ar kad būtų egzistavusios kitos ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, be to, liko nepaneigta automobilio savininko versija, kad jis tėvui automobilį davė tik nuvažiuoti į žvejybą ir jis neblaivus automobilio nevairuoja, automobilis buvo paimtas G. V. bemiegant ant keleivio sėdynės, t. y. be jo leidimo. Nenustačius konfiskavimo pagrindų nagrinėjamu atveju, kaip to reikalauja ATPK 26 straipsnio nuostatos, nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti transporto priemonės, priklausančios ne pažeidėjui, konfiskavimą, todėl transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.Atsižvelgiant į tai, kad skundą nagrinėjantis teismas nenustatė transporto priemonės konfiskavimo pagrindų ir nutarė E. V. priklausančio automobilio nekonfiskuoti skundo argumentai dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo paliekami nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

apelianto E. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą dalyje dėl G. B. paskirtos administracinės nuobaudos pakeisti: už ATPK 130² straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą G. B. skirti 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą be transporto priemonės – Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.