Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-984-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
T-984-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00635-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
E. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-984-957/2015
Proceso Nr. 1-17-1-00635-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 190 ir 75 straipsnio nuostatų taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrintus apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. B. 2015 m. gegužės 11 d. prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašo atsižvelgti į pasikeitusį BK 190 straipsnyje nustatytą turto vertės išaiškinimą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat taikyti naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. prašymas atmestinas.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio redakcija (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481). Šiame BK straipsnyje pateiktas turto vertės išaiškinimas, kuris aktualus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius) padarymo. Nauja straipsnio redakcija numato, kad nedidelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Minėtas baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Be to, 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, numatanti, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Ši įstatymo nuostata taip pat švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl taip pat galioja atgal. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-139/2015).

Susipažinus su E. B. baudžiamąja byla ir jam priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, matyti, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Teismas, įvertinęs E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti naujos redakcijos BK 190 straipsnio nuostatas. Visų pirma, dėl E. B. įvykdytų plėšimų (BK 180 straipsnio 1 dalis), pažymėtina, kad bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už plė­ši­mą ky­la ne­pai­sant pa­grob­to tur­to vertės. Ji būtų svarbi tik siekiant kaltininko veiką kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, t. y. už didelės vertės, kuri remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu yra daugiau nei 250 MGL, turto pagrobimą plėšimo būdu. Antra, pagrobto turto vertė, net ir pritaikius naują BK 190 straipsnio redakciją, neturi įtakos ir E. B. įvykdytos vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikavimui, kadangi byloje nustatytas kaltininko veiką kvalifikuojantis požymis – turtas pagrobtas atvirai. Pasikeitusios nuostatos dėl turto vertės išaiškinimo taikymo klausimas dėl veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, apskritai nespęstinas, kadangi pastarosiomis veikomis kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, kurios iš esmės materialinės išraiškos neturi. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo švelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu E. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas nenustatė ir pagrindo taikyti E. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013 ir kt.). Kaip matyti, nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už septynių apysunkių nusikaltimų padarymą, pastaroji neviršija ketverių metų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog formalus pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą egzistavo dar galiojant ir ankstesnei, nuo 2012 m. liepos 1 d. taikytinai BK 75 straipsnio redakcijai. Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu bei baudžiamąja byla, matyti, jog skiriant E. B. bausmę, buvo atsižvelgta į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis anksčiau buvo teistas, tame tarpe už plėšimus ir vagystes, o nepraėjus ir dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, padarė aptariamas nusikalstamas veikas, t. y. teistumas jam nebuvo išnykęs, tačiau teismas E. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei BK 180 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas tuokart nenustatė pagrindo taikyti E. B. BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nors tokią galimybę turėjo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog švelninti nuteistojo teisinę padėtį, atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. B. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 bei 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius