- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 2-950-601/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „NAPC“
Procesinio dokumento kategorija 35.3.6; 36.1; 44.3; 99.3; 116.1
SPRENDIMAS
2013 m. kovo 18 d.
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui P. K., atsakovo atstovui adv. R. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NAPC“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo:
priteisti iš atsakovės 1 041 532 Lt skolos;priteisti iš atsakovės 31 000,81 Lt delspinigių;priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 14 725 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 3-5).
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. ieškovė UAB „Energetikos montažas“ ir atsakovė UAB „NAPC“ sudarė Nuotekų valymo įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011/11-N36 (toliau – Sutartis Nr. 36), kurios pagrindu pagal 2012 m. kovo 30 d. prekių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 perdavė atsakovei sumontuotą nuotekų filtravimo įrenginių sistemą bei 2012 m. balandžio 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4374 – 1 009 382 Lt sumai, kuri turėjo būti apmokėta per 20 darbo dienų, t. y. iki 2012 m. gegužės 8 d. Atsakovė tik dalinai apmokėjo šią PVM sąskaitą faktūrą (2012 m. gegužės 28 d. pervedė 333 680 Lt ir 2012 m. birželio 15 d. pervedė 75 702 Lt) ir liko skolinga 600 000 Lt. Atsakovė, laiku neapmokėjusi skolos, turi sumokėti 22 523,40 Lt delspinigių (0,02 proc.) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. (iki ieškinio pareiškimo teisme dienos) nuo sutarties sumos be PVM – 834 200 Lt, nepriklausomai nuo to, kad dalis skolos buvo apmokėta, nes taip yra susitarta (Sutarties 2.2 punktas c papunktis). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo delspinigius skaičiuoti nuo sutarties sumos be PVM, remdamasis dispozityvumo principu.
Be to, 2011 m. gruodžio 2 d. tarp šalių buvo sudaryta Filtrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2011/12-N37 (toliau – Sutartis Nr. 37), kurios pagrindu pagal 2012 m. birželio 1 d. prekių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ieškovė perdavė atsakovei 2 komplektus filtrų sistemų bei 2012 m. birželio 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4847 – 587 092 Lt sumai. Pagal šią Sutartį Nr. 37 atsakovė buvo sumokėjusi avansą (145 560 Lt), todėl likusią sumą (441 532 Lt) atsakovė turėjo apmokėti per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Ji buvo gauta 2012 m. birželio 1 d., todėl turėjo būti apmokėta iki 2012 m. birželio 16 d. Skola nėra apmokėta, todėl atsakovė privalo sumokėti 8 477,41 Lt delspinigių (441 532 Lt x 0,02 proc. x 96 d.) už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.
Viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 072 532,81 Lt (600 000 + 441 532 + 22 523,40 + 8 477,41).
Prašo atmesti atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, nes tuo būtų pažeistos ieškovės ir jos kreditorių teisės. Ieškovės finansinė padėtis yra bloga, ji balansuoja ties bankroto riba, jai yra pareikšta daug ieškinių teisme, todėl sprendimo atidėjimas gali sužlugdyti ieškovę.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, t. y. sutinka, jog būtų priteista 1 041 532 Lt skola, tačiau nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais.
Nurodo, kad atsakovė turi būti atleista nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovei (nesumokėjo skolos), nes AB bankas „Snoras“, kuris žadėjo suteikti papildomą kreditą, bankrutavo, t. y. skola nesumokėta ne dėl atsakovės kaltės (ji negalėjo numatyti, kad bankas bankrutuos).
Prašo atidėti priteistos 1 041 532 Lt skolos mokėjimą 24 mėnesiams, nes atsakovė siekia išspręsti laikinus finansinius sunkumus, atsiradusius dėl banko bankroto (rasti kreditavimo šaltinį) ir baigti vystyti jau praktiškai baigtą projektą, į kurį investuota 28 000 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovė 1 041 532 Lt skolą pripažįsta, jos buvimą ir dydį patvirtina byloje pateikti įrodymai (Sutartys Nr. 36 ir 37, prekių priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros Nr. 4374 ir 4847), todėl teismas sprendžia, kad ši skola priteistina bei išsamiau dėl jos nepasisako.
Byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo.
Atsakovė prašo vadovautis CK 6.258 straipsnio 4 dalimi ir nepriteisti delspinigių, nes skola nesumokėta (atsirado delspinigiai) dėl bankrutavusio banko, o ne dėl atsakovės kaltės. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai vadovaujasi šia įstatymo nuostata, nes ji reglamentuoja galimybę atleisti asmenį nuo nuostolių kompensavimo, o ne nuo sutartyje numatytų delspinigių. Reikalavimo dėl nuostolių nėra pareikšta. Be to, netgi ir pripažinus, jog ši įstatymo nuostata galėtų būti taikoma sprendžiant atsakovės atleidimo nuo sutartų delspinigių atleidimo klausimą, nebūtų pagrindo atsakovę atleisti nuo delspinigių mokėjimo, nes byloje nustatyta, kad sudarant Sutartis Nr. 36 ir 37, jų papildomus susitarimus (1 t., b. l. 24,28-29, 33, 37-38) jau buvo žinoma apie AB bankas „Snoras“ veiklos apribojimą, licenzijos (leidimo) galiojimo panaikinimą, vėliau ir bankrotą (2 t., b. l. 26), tačiau atsakovė toliau tęsė sutartis (prekių priėmimo-perdavimo aktai surašyti 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. birželio 1 d.), nepranešdama ieškovei apie negalėjimą (neturėjimą lėšų) apmokėti sutartų sumų (tuo didindama ieškovės nuostolius). Pažymėtina, kad finansavimo negavimas iš tam tikro šaltinio (AB bankas „Snoras“), kai nebuvo jokių rašytinių susitarimų dėl jo, negali būti pagrindu taikyti CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatas, atleidžiančias asmenį nuo nuostolių atlyginimo. Dėl atleidimo nuo nuostolių atlyginimo klausimas galėtų būti svarstomas tuomet, jei atsakovė sudarydama Sutartis Nr. 36 ir 37, jau būtų sudariusi kreditavimo sutartį (susitarimą) su banku, o po to šis bankrutuotų.
Taigi, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo atsakovę atleisti nuo delspinigių mokėjimo.
Ieškovė prašo priteisti 22 523,40 Lt delspinigių, juos skaičiuojant nuo sutarties sumos be PVM (834 200 Lt) nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. (iki ieškinio pateikimo dienos), neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. birželio 15 d. iš dalies apmokėjo skolą. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius, neatsižvelgdama, jog ieškovė iš dalies apmokėjo skolą. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str. 3 d.), t. y. delspinigiai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamai įvykdė prievolę, nes nesumokėjo visos pagal Sutartis Nr. 36 ir 37 numatytos kainos, todėl iš jos priteistini sutarti delspinigiai (Sutarties Nr. 36 2.2 c p., Sutarties Nr. 37 2.2 d p.), tačiau delspinigiai skaičiuotini nuo sumų, kurias apmokėti praleistas terminas ir už prievolės įvykdymo termino praleidimo laiką, bet ne ir nuo sumokėtos sumos kaip tai skaičiuoja ieškovė. Sumokėjus dalį skolos, delspinigiai nuo šios dalies neskaičiuotini, nes tai neatitinka delspinigių paskirties – kompensuoti iš anksto nustatytus būsimus minimalius kreditoriaus nuostolius bei skatinti skolininką laiku ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. sumokėjus dalį skolos dėl šios sumos kreditoriui nuostoliai jau negali atsirasti bei šioje dalyje skolininkas įsipareigojimus jau įvykdė.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašydama priteisti nuostolius tik nuo Sutarties Nr. 36 sumos be PVM (834 200 Lt), vadovaujasi dispozityvumo principu (tą patvirtino teismo posėdžio metu ieškovės atstovas), teismas, nepažeisdamas ieškovės teisių (neperžengdamas ieškinio ribų), tikslindamas delspinigių sumą, juos taip pat skaičiuoja nuo ieškovės nurodomos sutarties sumos. Be to, delspinigiai skaičiuotini iki bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. liepos 16 d. (priimtas teisme ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo; pridėta civ. byla Nr. L22045-722/2012, b. l. 1), o nuo bylos iškėlimo teisme skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis Nr. 3K-7-367-2006).
Taigi, ieškovei pagal Sutartį Nr. 36 priteistina 7 520,74 Lt delspinigių: 1) nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. (pervesta ieškovei 333 680 Lt) – 3 169,96 Lt (834 200 Lt x 0,02 % x 19 d.), 2) nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. birželio 15 d. (pervesta ieškovei 75 702 Lt) – 1 801,87 Lt (500 520 Lt x 0,02 % x 18 d.), 3) nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. liepos 16 d. (paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) – 2 548,91 Lt (424 818 Lt x 0,02 % x 30 d.). Pagal Sutartį Nr. 37 priteistina 2 560,89 Lt delspinigių nuo 2012 m. birželio 17 d. iki 2012 m. liepos 16 d. (441 532 Lt x 0,02 % x 29 d.).
Taigi, viso ieškovei iš atsakovės priteistina 10 081,63 Lt delspinigių, o nuo 2012 m. liepos 16 d. priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 051 613,63 Lt (1 041 532 Lt + 10 081,63 Lt).
Atsakovės prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmestinas.
CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Kartu su šia nuostata taikytina ir CPK 284 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo ar atidėjimo.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų lemti būtinybę teismo sprendimą atidėti. Atsakovės argumentas, jog ji ieško finansavimo šaltinių projektui pabaigti ir atsiskaityti su ieškove, nėra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą. Duomenų apie galimus finansavimo šaltinius nėra pateikta, atsakovei yra keliama bankroto byla (2013 m. vasario 26 d. yra priimta nutartis iškelti bankroto bylą, tačiau neįsiteisėjusi dar), atsakovė jau ilgą laiką (nuo 2012 m. gegužės 9 d.) yra skolinga ieškovei, kurios finansinė padėtis taip pat yra sunki (ieškovo atstovo paaiškinimas, Liteko duomenys), kas leidžia daryti išvadą, kad atidėjus sprendimo vykdymą būtų pažeisti ieškovės teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principai bei paneigtas pats teismo sprendimas.
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinį patenkinus iš dalies (98,05 %), ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. priteistina 14 436 Lt (14 725 Lt x 98,05 %) (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos montažas“, į. k. (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“, į. k. (duomenys neskelbtini) , 1 051 613,63 Lt (vieną milijoną penkiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trylika litų 63 ct) skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 051 613,63 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos montažas“, į. k. (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“, į. k. (duomenys neskelbtini), 14 436 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt šešis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.