Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja D. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą pareiškėjai palikimui, atsiradusiam po motinos K. P. mirties, priimti.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos motina K. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja nebuvo surašiusi testamento, vienintelė įpėdinė pagal įstatymą yra jos vienturtė dukra pareiškėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per 3 mėnesius (iki (duomenys neskelbtini)) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi to padaryti neturėjo galimybės dėl itin sunkios sveikatos būklės, dėl kurios negalėjo dalyvauti net motinos laidotuvėse. Gimdymo metu pareiškėjai lūžo stuburo slanksteliai, kas labai pablogino jos judėjimo galimybes, o 2022 m. užsikrėtusi (duomenys neskelbtini), sirgo itin sudėtingai, su skaudžiomis komplikacijomis ir liekamaisiais reiškiniais. Elementarus elektroninio laiško parašymas pareiškėjai yra problema, ji sunkiai juda, dažniausiai guli, negali pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir pačia savimi, didžiąja dalimi jai padeda (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja taip pat paaiškino, jog suinteresuotam asmeniui D. S. kreipusis į notarą praėjus maždaug mėnesiui po palikėjos mirties su prašymu pradėti palikimo bylą pareiškėjos vardu, jai buvo paaiškinta, kad notaras gali pradėti bylą tik įpėdinio pareiškimu arba kito asmens, bet tik veikiančio pagal įpėdinio išduotą įgaliojimą. Gavęs šią informaciją, suinteresuotas asmuo susisiekė su pareiškėja ir paaiškino, kad reikalinga parašyti ir atsiųsti įgaliojimą. Pareiškėjai kreipusis į ambasadą ir išsiaiškinus, kokių dokumentų reikia surašyti įgaliojimą, buvo nurodyta, kad reikalingas pareiškėjos Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Paaiškėjus, jog Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimas yra pasibaigęs, teko kreiptis dėl naujo paso išdavimo ir šis buvo pagamintas (duomenys neskelbtini). Gavusi pasą, pareiškėja iškart kreipėsi į notarą dėl įgaliojimo surašymo. Priėmimas ambasadoje buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo išduota notariškai patvirtinta paso kopija, kuri kartu su įgaliojimu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta į Lietuvą palikėjos seseriai. Gavęs šiuos dokumentus, suinteresuotas asmuo vėl užsiregistravo pas notarą, tačiau nuėjęs sužinojo, kad terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo jau yra praleistas ir jį atnaujinti galima tik kreipiantis į teismą. Be to, buvo išaiškinta, kokius dokumentus/duomenis dar reikalinga surasti ir turėti (palikėjos mirties liudijimą, įpėdinės pasą ir įgaliojimą, informaciją apie turtą, bankus, kuriuose palikėja galėjo turėti sąskaitas, savo asmens dokumentą ir t. t.). Pertikrinus ir suradus reikiamus dokumentus pradėta ieškoti advokato kreipimuisi į teismą. Susitikus su advokatu paaiškėjo, kad įgaliojimas, išduotas pareiškėjos, pernelyg susiaurintas ir jame nenumatyta teisė dėl palikimo kreiptis į teismą ar samdyti teisininkus, todėl sutarta, kad advokatė su pareiškėja sutartį sudarys tiesiogiai. Pasirašyta atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutartis advokatei buvo atsiųsta (duomenys neskelbtini). Iškart po to advokatė kreipėsi į Registrų centrą dėl duomenų apie palikėjos turtą išrašų, taip pat nurodė pareiškėjai, kokių dokumentų reikia, kad galima būtų pagrįsti svarbių priežasčių dėl termino priimti palikimą praleidimo. Detali pažyma apie pareiškėjos sveikatos būklę ir negalias iš gydytojo buvo gauta tik (duomenys neskelbtini), tuomet perduota vertimų biurui. Taip pat pakartotinai kreiptasi į Registrų centrą ir gavus dokumentus kreiptasi į teismą.

4. Pareiškėjos teigimu, po jos motinos mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė jokie asmenys, siekiantys priimti palikimą savo vardu ir naudai, notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre palikimo priėmimo faktų nėra ir negali būti registruota, be to, joks paveldėtinas turtas neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Vienintelė artima giminaitė palikėjos sesuo D. S. nėra suinteresuota turto paveldėjimu, juolab kad apie palikėjos mirtį ne tik žinojo, bet ir ėmėsi visų veiksmų tiek palikėjai palaidoti, tiek užtikrinti galimybę jos dukrai (pareiškėjai) priimti palikimą savo vardu.

5. Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

6. Suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškino, kad yra palikėjos sesuo. Pareiškėja dar (duomenys neskelbtini) metais ištekėjo ir nuo tada gyvena (duomenys neskelbtini) su vyru. Gimdymo metu pareiškėjai buvo pažeisti stuburo slanksteliai, tai labai apsunkino jos judėjimo funkcijas, o po susirgimo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sveikata dar labiau pablogėjo, kas taip pat ne tik apsunkino galimybes atvykti į Lietuvą, bet ir jos kasdienybę (tapo sudėtinga pasirūpinti pačiai savimi). Pareiškėja visuomet rūpinosi artimaisiais, palaikė santykius, o negalėdama prisidėti fiziškai, prisidėjo morališkai ir finansiškai. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad notaras iš pat pradžių išklausęs informaciją apie problemas su pareiškėjos dokumentais siūlė kaip variantą pačiam suinteresuotam asmeniui kreiptis dėl palikimo ir jį priimti, o vėliau elgtis su juo savo nuožiūra, tačiau tai neatitiko suinteresuoto asmens valios ir jis ėmėsi visų priemonių, kad pareiškėja priimtų palikimą pati. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad niekada nepretendavo į sesers turtą ir jokių pretenzijų neturi. Kitos atsiliepime nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka (pakartoja) pareiškėjos pareiškime nurodomas aplinkybes.

Pareiškimas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog įpėdiniai palikimą priimti privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

8. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina K. P. Pareiškėjos teigimu, ji vienintelė pretenduoja priimti palikėjos palikimą, kadangi palikėjos sesuo D. S., kuri yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, nėra suinteresuota turto paveldėjimu. Taip pat testamento palikėja sudariusi nebuvo. Šias aplinkybes atsiliepime į pareiškimą patvirtino suinteresuotas asmuo D. S. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 29 d. Testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjos K. P. mirties jos palikimo niekas nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis palikėja turėjo vieną vaiką (pareiškėją), o palikėjos vyras A. P. yra miręs, t. y. palikėja mirties momentu buvo našlė.

9. Pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, įstatymo nustatyto termino praleidimą sąlygojo itin sunki jos sveikatos būklė, taip pat reikalingų dokumentų tvarkymas, kad suinteresuotas asmuo D. S. galėtų priimti palikėjos palikimą pareiškėjos vardu, kuri nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. reikėjo kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo, kuris buvo pagamintas (duomenys neskelbtini), taip pat surašyti įgaliojimą, kurio sudarymui buvo paskirtas laikas ambasadoje (duomenys neskelbtini), o visa tai lėmė, jog dokumentai į Lietuvą galiausiai išsiųsti tik (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja paaiškino, kad praleidus terminą palikimui priimti, iki pareiškimo teismui padavimo reikėjo surasti advokatą, sudaryti su juo atstovavimo sutartį, gauti reikalingus duomenis apie palikėjos turtą iš VĮ „Registrų centras“ bei surinkti kitus dokumentus, kurie pagrįstų termino praleidimo priežasčių svarbumą, t. y. detali pažyma apie pareiškėjos sveikatos būklę ir negalias buvo gauta tik (duomenys neskelbtini), o gavus ją tekstą reikėjo išversti į lietuvių kalbą. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė 2024 m. gruodžio 2 d.

10. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė įgaliojimą, (duomenys neskelbtini) sudaryta atstovavimo sutartis su advokate, (duomenys neskelbtini) kreiptasi su prašymu į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos apie palikėjos turtą. Taip pat iš 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. pažymų apie pareiškėjos sveikatos būklę nustatyta, kad pareiškėja iki šiol po (duomenys neskelbtini) infekcijos 2022 m. rugpjūčio mėn. jaučia stiprų nuovargį, ją kamuoja kūno skausmai, raumenų silpnumas, dusulys, stebimas ryškus smegenų rūkas, (duomenys neskelbtini) sutrikimai, koncentracijos problemos, jai reikia padėti atlikti namų ruošos darbus, gaminti maistą, apsipirkti, taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini) po stuburo slankstelių lūžių, o medicininiu požiūriu pareiškėja jokiu būdu negali atvykti į Lietuvą.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas, turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-916/2020 ir kt.).

12. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, konkrečiai, jog pareiškėjos sveikatos būklė jau ilgą laiką yra sunki, įskaitant momentą, kuomet mirė palikėja, pareiškėja po palikėjos mirties ėmėsi aktyvių veiksmų stengdamasi priimti palikėjos palikimą, faktą, kad suinteresuotas asmuo D. S. neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, taip pat į tai, jog dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreiptasi nedelsiant gavus visus reikalingus dokumentus, sprendžia, jog terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.

13. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti pareiškėjai I. S. praleistą terminą palikimui priimti, kuris atsirado po motinos K. P. mirties (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą po motinos K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.