Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. ir J. M. (J. M.) prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., antstolei J. B., uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, AS „Inbank“ filialui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliantė apeliaciniame skunde ir patikslintame apeliaciniame skunde prašo pridėti naujus įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 25 d. raštą, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 28 d. raštą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą, SMS žinučių kopijas. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai I. M. ir J. M. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašė teismo ją patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų pareiškimą rašytinio proceso tvarka ir jį tenkino: nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutarimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6–8 punktuose buvo aptarti nepilnamečio šalies vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, tėvo bendravimo su vaiku klausimai. Pareiškėja I. M. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašo panaikinti jo dalį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: nustatyti, jog J. M. su sūnumi gali bendrauti tik dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui. Taigi pareiškėja ginčija teismo patvirtintos sutarties 8-ąjį punktą, numatantį, jog šalių susitarimu nustatoma tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: vaiko tėvas J. M. su sūnumi N. M. nuolat ir tiesiogiai bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime; I. M. įsipareigoja nekliudyti J. M. įgyvendinti įvardytas teises; klausimus dėl bendravimo su sūnumi ir jo auklėjimo šalys spręs geranoriškai tarpusavio sutarimu, veikdamos sūnaus interesų naudai. Pareiškėja nurodo, jog vyras turi psichinių problemų, todėl kelia pavojų vaikui. Nagrinėjant bylą į tai nebuvo atsižvelgta, nors tai yra neginčijamas faktas. Teismas tokioje byloje turėjo būti aktyvus, nes pareiškėja neturi teisinių žinių ir patirties. Pareiškėjos nuomone, Vaiko teisių apsaugos tarnyba neturėtų pritarti tokiai sutarčiai, pagal kurią vaikas paliekamas vienas su (duomenys neskelbtini) dažnai besigydančiu ir (duomenys neskelbtini); taip keliamas pavojus vaikui.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

10. Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus turėtų būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Apeliantės nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta sutartis turi trūkumų. Ginčas tarp šalių kilo ypač svarbiu – bendravimo su nepilnamečiu vaiku – klausimu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neišklausant pačių pareiškėjų pozicijos, pareiškėja nebuvo atstovaujama profesionalaus atstovo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teisme gavus pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pašalinta iš bylos nagrinėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantė galėjo neįvertinti sutarties sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinių valia, byloje iš esmės lieka ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taigi teigtina, kad patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti pareiškėjos valios, pažeisti pareiškėjos ir vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, darančius įtakos ir pareiškėjų vaiko interesams, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

12. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Šioje byloje susiklostė teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių: apeliacine tvarka skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent – dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi (CPK 541 straipsnio 3 dalis), santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kai skundžiama teismo sprendimo dalis byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas reiškia, kad nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų nagrinėti bylą supaprastinta tvarka, taigi naikintinas visas sprendimas, o ne jo dalis.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atsižvelgus į apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde pareikštų prašymų

15. Apeliantė prašo išreikalauti iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės duomenis apie (duomenys neskelbtini) J. M. būklę. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nespręs. Nurodytas prašymas turėtų būti pareikštas ir išspręstas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.