- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1067-640/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Skolininkas
- V. G.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Swedbank, AB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
hipotekos lakštu Nr. 01120080009773, 2008-04-09 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2035-03-30 gauto kredito grąžinimą, V. G. įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 70-72).
Šalies argumentai
Kreditorius Swedbank, AB, 2011-01-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui paduotu prašymu (b.l. 130-131) prašė išieškoti iš skolininkės 383 006,23 Lt skolą ir 131 Lt žyminį mokestį; parduoti iš varžytinių bankui hipotekos lakštu Nr. 01120080009773 įkeistą nekilnojamąjį daiktą, butą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. G.; taip pat prašė priteisti sutartines palūkanas, kurios yra kintamos ir jas sudaro 6 mėn. VILIBOR + 1 proc. maržą, nuo negrąžintos kredito sumos (354 139 Lt), kurios turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki viso kredito grąžinimo dienos; taip pat išieškoti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo visos Kredito gavėjo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki viso kredito grąžinimo dienos. Nurodė, kad skolininkė nevykdė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-30 ir 2010-11-12 nutartyje Nr. 1579/2009 numatyto raginimo grąžinti skolą bankui per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, kuri buvo įteikta 2010-11-25.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-01-18 nutartimi Nr. 1579V/2009 (b.l. 135-136) išieškojo 383 006,23 Lt skolą ir 131 Lt žyminį mokestį, sutartines palūkanas, kurios yra kintamos ir jas sudaro 6 mėn. VILIBOR + 1 proc. maržą, nuo negrąžintos kredito sumos (354 139 Lt), kurios turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki viso kredito grąžinimo dienos; taip pat išieškojo ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo visos Kredito gavėjo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki viso kredito grąžinimo dienos; taip pat nutarė priverstinai parduoti įkeistą butą.
Ši nutartis buvo apskųsta ir 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą nagrinėti iš naujo. 2012 m. vasario 6 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nutartimi nustatė kreditoriui Swedbank, AB, terminą trūkumams pašalinti. Kreditorius Swedbank, AB, šalindamas trūkumus, 2012-02-15 teismui pateikė teismo reikalautus duomenis patvirtinančius, kad skolininkė netinkamai vykdė kredito sutartį, dėl ko ši sutartis buvo nutraukta.
Po trūkumų pašalinimo, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė išieškoti iš V. G. „Swedbank“, AB skolą: 354 139 Lt negrąžintos skolos, 28867,23 Lt nesumokėtų palūkanų, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 6 mėn. VILIBOR + 1 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (354 139 Lt) bei 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos (383 006,23 Lt) skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-01-18, iki visiško skolos išieškojimo dienos. Taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą turtą: butą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. G. (b.l. 175-176).
Šalies argumentai
Skolininkė V. G. atskiruoju skundu (b.l. 181-184) prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-22 nutartį Nr. 1579V/2009 ir visus skunde nurodytus neaiškumus išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas aklai rėmėsi kreditoriaus pareiškime nurodytais argumentais, nesurinkęs visų teisėtam sprendimui priimti įrodymų. Nurodo, kad kreditorius melagingai teigia, kad skolininkė visiškai nieko nemokėjo, kadangi 2010-07-27 ji kreditoriui iš sąskaitos sumokėjo 5342,37 Lt. Šią sumą kreditorius akceptavo, tačiau teismui to nepasakė. Nurodė, kad teisėja spręsdama hipotekos bylas veikia išimtinai tik formalių veiksmų atlikimu ignoruojant naują teismų praktiką - būti aktyviam ir patikrinti būsto kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, pasiruošusi ginti savo pažeistas teises ginčo teisenos tvarka ir siekti, kad kreditoriaus vienašališkai nutrauktas kredito sutarties galiojimas, su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, būtų pripažintas negaliojančiu, šalis sugrąžinant į padėtį, kuri buvo iki sutarties nutraukimo, todėl pagrindo tenkinti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą šiuo konkrečiu atveju nėra. Nurodo, kad kreditorius nutylėjo esmines aplinkybes, jog ji kaip skolininkė ne kartą kreipėsi į AB „Swedbank“ Vilniaus filialo valdybą. Nurodo, kad ne kartą mėgino suderinti su banku galimybes pakoreguoti kredito sutarties vykdymą ir kai kurias jos sąlygas. Taip pat nurodo, kad konstatavus sutarties nutraukimą neteisėtu, kad iš ne teisės negali kilti teisė, darytina išvada, jog kreditavimo teisiniai santykiai tarp ginčo šalių tęsiasi (LR CK 1.5 str.), nes bankas aukščiau nurodytąją pinigų sumą priėmė (akceptavo). Nurodo, kad sutiktų per protingą terminą nuo būsto kredito sutarties atnaujinimo momento padengti bankui visas mokėtinas sumas.
Atsiliepimas
Kreditorius Swedbank, AB atsiliepimu (b.l. 187-191) į atskirąjį skundą prašo skolininkės ir įkeisto turto savininkės V. G. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-22 nutartį Nr. 1579V/2009 palikti nepakeistą. Nurodo, kad „Swedbank“, AB bendradarbiavo su kredito gavėja, stengėsi ieškoti galimų skolininko mokumą padėsiančių atstatyti sprendimų, tačiau net ir pakeitus Kredito sutarties sąlygas kredito gavėjos prašomu būdu, įsipareigojimai ir toliau nebuvo vykdomi tinkamai, todėl tokioje situacijoje „Swedbank“, AB neturėjo kitos išeities kaip tik imtis kraštutinės priemonės – Kredito sutarties nutraukimo. Nurodo, kad kreditorius niekada automatiškai nenutraukia sutarties. „Swedbank“, AB visada informuoja kredito gavėją apie netinkamą sutarties vykdymą, nustato terminą trūkumų pašalinimui ir tik išimtiniais atvejais, kai kredito gavėjas piktybiškai nevykdo savo pareigų, ir kai toks pareigų nevykdymas kelia grėsmę paskolos susigrąžinimui, „Swedbank“, AB inicijuoja sutarties nutraukimą. Nurodo, kad net ir nesant atitinkamo kreditavimo (paskolos) sutarties šalių susitarimo, įstatymas reikalauja, kad kreditas būtų grąžinamas dalimis sutartyje nustatyta tvarka, kaip ir kad palūkanos už naudojimąsi gauto kredito suma būtų mokamos kas mėnesį iki visiško kredito (paskolos) grąžinimo. Nurodo, kad kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą Kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, iki viso kredito grąžinimo kreditoriui dienos mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Kredito sutartį - Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 7.1, 7.2 p. Tai, kad eilinės paskolos sumos dalies negrąžinimas (kai yra numatyti daliniai kredito grąžinimai) laiku yra esminis sutarties pažeidimas yra aiškiai konstatuota įstatyme – CK 6.874 str. 2 d., 6.873 str. 1 d., 6.870 str. 1 d. Nurodo, kad Kredito sutartyje įtvirtintas palankesnis skolininkui teisinis reglamentavimas, t.y. numatyta, kad Kredito sutartis gali būti nutraukta tik po to, kai nemokėjimas tęsiasi ilgiau kaip 30 d., kas yra ne viena, o mažiausiai dvi nesumokėtos eilinės paskolos sumos dalys. Nurodo, kad skolininkė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nuo 2009 m. balandžio mėnesio ir pažymi, kad įsipareigojimai nėra tinkamai vykdomi iki šio atsiliepimo surašymo dienos, todėl „Swedbank“, AB dėl aukščiau išvardintų priežasčių turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti Kredito sutartį. Taip pat nurodo, kad atskirajame skunde nepateikiama visiškai jokių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad Apeliantė tinkamai vykdė Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki Kredito sutarties nutraukimo ar per papildomai „Swedbank“, AB siųstoje pretenzijoje nurodytą terminą. Ta aplinkybė, kad 2010-07-27 nuo Apeliantės sąskaitos banke nurašyta 5 312,17 LTL suma, kuri buvo panaudota daliai pradelstų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį padengti, nepaneigia „Swedbank“, AB teisės nutraukti Kredito sutartį, kaip ir nepatvirtina Apeliantės geros valios vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ar siekio bendradarbiauti, kadangi po minėtų lėšų nurašymo Apeliantė pateikė „Swedbank“, AB prašymą grąžinti nurašytas lėšas (pridedama), tačiau toks prašymas patenkintas nebuvo. Nurodo, kad Kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai tinkamai nėra vykdomi nuo 2009 m. balandžio mėnesio, išskyrus 2009-08-20 atliktą 0,77 LTL ir 2010-07-27 atliktą 5312,12 LTL sumų nurašymą dalies pradelstų įsipareigojimų padengimui, pagrįstai sudaro ne tik pagrindą abejoti Apeliantės sąžiningumu ir siekiu tinkamai vykdyti prisiimtas prievoles, bet ir pagrindą kreditoriui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą kaip sąlygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinti
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau hipotekos teisėjo atliekama sutarties, iš kurios kyla pagrindinė prievolė, sąlygų kontrolė yra ribota ir tiesiogiai susijusi su kreditoriaus galimybėmis įstatymų nustatyta tvarka pradėti hipotekos procedūras. Kitais atvejais, ginčai dėl pagrindinės prievolės hipotekos byloje nenagrinėtini.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius Swedbank, AB 2009 m. rugsėjo 21 dienos pranešimu (b.l. 59-61) informavo skolininkę, kad jai neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009 m. spalio 12 dienos, bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą prašydamas išieškoti visą skolą bei delspinigius. 2009 m. lapkričio 27 d. kreditorius su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš skolininkės, kreipėsi į teismą prašydamas areštuoti turtą, bei įspėti skolininką dėl skolos grąžinimo. Šį pranešimą hipotekos teisėjas privalėjo vertinti, taikydamas CK 6.209 ir 6.217 straipsnius. Šių straipsnių taikymo aspektu reikšmingi yra ir kiti kreditoriaus pateikti duomenys.
Siekdamas įgyvendinti materialiosios teisės normoje (CK 4.192 straipsnio 1 dalyje) nustatytas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sąlygas, kreditorius turi procesinę pareigą (CPK 178 straipsnis) pateikti įrodymus, kad sutartis yra tinkamai nutraukta. Iš kreditoriaus pateiktos skolos paskaičiavimo kortelės (b.l. 57) matyti, kad skolininkė gavusi 350 100 Lt paskolą po 2008-04-09 hipotekos lakšto įregistravimo, 2009-11-26 bankui buvo negrąžinusi 344 194,92 Lt kredito pagal sutartį 07-031140-FA, bei 9944,08 Lt kredito pagal sutartį 09-036291-FA. Taip pat teismui yra pateiktas paskolos išrašas, kuriame nurodoma, kad V. G. nuo 2009 m. balandžio mėn. pilnai nebevykdė turimų įsipareigojimų, dėl ko buvo atliktas sutarties pakeitimas, atidedant kredito dalių mokėjimą 6 mėn. (iki 2009-11-20) ir palūkanų mokėjimą atidedant 3 mėn. (iki 2009-08-20). Tačiau skolininkė 2009-08-20 d. sumokėjo tik 0,77 Lt ir daugiau nieko nemokėjo. 2009-09-21 skolininkei išsiųsta pretenzija dėl 5 731,54 Lt įsiskolinimo sumokėjimo iki 2009-10-12. Tačiau skolininkė susidariusių įsiskolinimų nepadengė. Iš byloje esančio V. G. sąskaitos išrašo matyti, kad 2010-07-27 buvo padengta 5 313,37 Lt paskolos dalis. Šis padengimas buvo atliktas gerokai vėliau, negu kreditorei buvo nustatytas terminas tam atlikti, todėl negali būti laikomas tinkamu sutarties vykdymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po dviejų dienų, t.y. 2010-07-29 skolininkė bankui pateikė prašymą grąžinti nurašytą sumą (b.l. 192). Daugiau duomenų apie kredito dengimą byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Todėl kreditavimo sutarties nutraukimas prieš terminą (po to, kai skolininkė nustojo vykdyti savo prievolę pagal sutartį) ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, nepažeidė CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o Hipotekos skyriaus prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. vasario 22 d. nutartis išieškoti skolą, parduoti turtą iš varžytinių ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus priimta nepažeidus materialiosios (CK 4.192, 6.188, 6.209 ir 6.217 straipsniai) ir proceso (CPK 558 straipsnis) teisės normų.
Atmestinas skolininkės argumentas, kad kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys derėjosi ir tarėsi dėl sutarties sąlygų, buvo susitarusios dėl papildomų susitarimų, buvo nustatyti nauji skolos ir palūkanų mokėjimo terminai (b.l. 43-56), tačiau skolininkė vis tiek nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, vien tai, kad nebuvo pasiektas skolininkę tenkinantis susitarimas, neduoda pagrindo teigti, jog kreditorius nebendradarbiavo su skolininke ir sutartį nutraukė vienašališkai.
Kiti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui atskirajame skunde dėstomi argumentai įtakos neturi, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis), todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.