- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- I-4176-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03058-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. R., V. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjui J. R. ir pareiškėjos V. R. atstovui advokatui Zigmantui Benečiui bei atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Sandrai Bulovaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir J. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. R. ir J. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), vėliau su patikslintais skundais (b. l. 11–12, 35–36) prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014-05-09 sprendimą Nr. 257822 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti.
Pareiškėjai nurodo, kad 2014-03-31 pateikė Skyriui prašymą-paraišką Nr. 31909 piniginei socialinei paramai gauti. Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturtintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 2 d. 5 p., jo netenkino ir paramos neskyrė. Pareiškėjai su priimtu Sprendimu nesutinka. Mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymėjo, jog Įstatyme nenumatyta procedūra, kaip sudaryti sąlygas tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Nurodo, jog Skyriui kartu su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus dėl kompensacijos skyrimo. Dokumentai buvo priimti ir jokių dokumentų trūkumų savivaldybės socialiniai darbuotojai nenurodė, taip pat nereikalavo pateikti papildomų kitų dokumentų. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad tokia praktika buvo nusistovėjusi ankstesniais metais, t.y. jei trūkdavo dokumentų, telefonu paskambindavo savivaldybės socialinis darbuotojas ir pranešdavo. Pareiškėja V. R. nesupranta, kodėl dabar reikia socialiniams darbuotojams ateiti į namus ir pabendrauti. Pareiškėja pažymėjo, jog turi mažus vaikus, buvo išvykusi į Ukrainą pas savo vyrą, todėl ir pabendrauti su socialiniais darbuotojais negalėjo. Be to, nurodė, jog ir socialinis darbuotojas nepageidavo apsilankyti ir patikrinti jos gyvenimo sąlygas, o iš karto priėmė neigiamą Sprendimą. Mano, kad prašymas skirti būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens kompensacijas buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir aplaidžiai, todėl negali būti teisėtas.
Teismo posėdyje pareiškėjas J. R. ir pareiškėjos V. R. atstovas advokatas Zigmantas Benetis skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu ( b. l. 17–20, 45–47) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Skyriuje 2014 m. kovo 31 d. buvo gauti pareiškėjo J. R. prašymas-paraiška (reg. Nr. 31898) ir jo dukros V. R. prašymas-paraiška (reg. Nr. 31909) skirti kompensacijas už laikotarpį 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Įstatymas (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 sprendimu Nr. 1-1581 patvirtintas Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pažymėjo, jog Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. ir Tvarkos aprašo 81.6 p. įpareigoja Skyrių, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, patikrinti bendrai gyvenančių asmenų ar vieno asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (toliau – ir Aktas). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Skyriui, išnagrinėjus pareiškėjų prašymus, kilo įtarimų, todėl prieš priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, nusprendė patikrinti pareiškėjų gyvenimo sąlygas ir surašyti Aktą. Paaiškino, kad Skyrius 2014 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A121-9988/14-(2.1.19-SR7) „Dėl V. R. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo“ kreipėsi į Vilniaus miesto Socialinės paramos centrą (toliau – ir Centras) su prašymu patikrinti pareiškėjos gyvenimo sąlygas ir Aktą. Socialinių išmokų skyrius 2014 m. balandžio 30 d. tarnybiniu pranešimu buvo informuotas apie tai, kad nepavyko sudaryti V. R. Akto jos gyvenamosios vietos adresu, nes 2014 m. balandžio 22 d. paskambinus pareiškėjai nurodytu telefonu, atsiliepė jos tėvas J. R., kuris informavo, kad šiuo metu pareiškėja su vaikais yra išvykusi į Ukrainą. Teigė nežinantis, kada ji grįš. J. R. atsisakė nurodyti dukros kontaktinį telefono numerį.
Atsakovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Įstatymas ir Tvarkos aprašas teises ir pareigas nustato ne tik piniginės socialinės paramos mokėjimą ir teikimą administruojančiai institucijai, teisės ir pareigos yra numatytos ir asmenims, besikreipiantiems dėl piniginės socialinės paramos teikimo. Atsakovės teigimu, Įstatymo pareigų nevykdymas suponuoja besikreipiančio asmens nesuinteresuotumą bendradarbiauti su piniginės socialinės paramos teikimą administruojančia įstaiga bei sukelia pagrįstus įtarimus dėl tikrųjų asmens gyvenimo ir buities sąlygų, tuo pačiu ir teisės į piniginę socialinę paramą. Pasak atsakovės, pareiškėjai pažeidė Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p. nustatytą pareigą, sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, todėl ginčijamu Skyriaus sprendimu pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai V. R. ir J. R. neturi teisės į kompensacijas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Sandra Bulovaitė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
2014 m. kovo 31 d. pareiškėjas J. R. su prašymu (reg. Nr. 31898) kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių piniginei socialinei paramai gauti, t.y. suteikti jam teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. (b. l. 48–49).
2014 m. kovo 31 d. pareiškėja V. R. su prašymu (reg. Nr. 31909) kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių piniginei socialinei paramai gauti, t.y. suteikti jai teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. (b. l. 21–22).
2014 m. balandžio 17 d. Skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. A121-9988/14-(2.1.19-SR7) pavedė Vilniaus miesto socialinės paramos centrui patikrinti V. R. gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygas ir surašyti aktą. Pranešime nurodyta, jog pareiškėjos šeimą sudaro keturi asmenys: pareiškėja, sutuoktinis ir du vaikai (b. l. 23).
2014 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centras tarnybiniu pranešimu informavo Skyrių, kad surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, adresu (duomenys neskelbtini), nepavyko, nes su V. R. susisiekti nepavyko. V. R. tėvas J. R., atsiliepęs telefonu nurodytu paraiškoje, atsisakė pateikti dukros telefoną ir nurodė, jog ji su vaikais yra išvykusi į Ukrainą pas vyrą (b. l. 24).
2014 m. gegužės 9 d. Skyriaus sprendimu Nr. 257822 nusprendė, jog J. R., O. R., V. R., S. M. ir J. A. M., gyvenantys (duomenys neskelbtini), neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Pareiškėjų prašymas buvo netenkintas Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p. pagrindu (b. l. 25).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2014 m. gegužės 9 d. Socialinių išmokų skyriaus sprendimo Nr. 257822 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamas sprendimas (b.l. 25) priimtas vadovaujantis Socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1581 „Dėl socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų geriamajam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ bei įvertinus gyventojo prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateiktą bei iš valstybės ar žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų gautą informaciją. Prašymas skirti būsto šaldymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamame sprendime abstrakti nuoroda į Tvarkos aprašą, nenurodant konkrečių jos nuostatų, taikytinų konkrečioje situacijoje, nelaikytina tinkamu sprendimo pagrindimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme.
Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2014-01-04 iki 2015-01-01) 23 straipsnio, reglamentuojančio savivaldybės administracijos pareigas ir teises teikiant piniginę socialinę paramą, 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų iki pareigos bus įvykdytos. Įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 1 punkte nustatyta, kad socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita), 4 punkte - savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, 5 punkte - sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ir 6 punkte - dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas ginčijamu sprendimu netenkintas konstatavus, kad pareiškėja V. R. nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.
Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad šią Įstatyme nustatytą pareigą atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, pagrįsdama konstatuojamą faktinę aplinkybę, kad pareiškėja nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, apsiribojo tik 2014 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus socialinės darbuotojos I. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 24). Byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, jog įtarimai dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų būtų pagrįsti, abejotina ar įgalioti asmenys ėmėsi reikalingų ir proporcingų nagrinėjamai situacijai veiksmų siekiant tinkamai įgyvendinti Įstatymo23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pareigas nustatyti pareiškėjos gyvenimo sąlygas. Kad Administracija būtų ėmusis kokių kitų veiksmų, išskyrus vieną telefoninį skambutį, kad būtų patikrinta pareiškėjos prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateikta ir valstybės ir (ar) žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose esanti informacija, byloje nenustatyta. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad ginčijamas individualus administracinis aktas yra pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto, hipotezę.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamu Sprendimu nutarta neskirti pareiškėjams būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki pat 2014 m. gegužės 31 d. Tuo tarpu Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, turi teisę socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti jeigu asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 5 punkte nustatytų pareigų (sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą) iki pareigos bus įvykdytos. Ši įstatyminė nuostata kartu su Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata įpareigoja atsakovę veikti aktyviai siekiant pašalinti kilusius pagrįstus įtarimus dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas. Telefoninis skambutis, nelaikytinas atsakovės tinkamu minėtų nuostatų vykdymu.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas neatitinka ir gero valdymo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2 dalies 5 punktu, 25 straipsnio 5 punktu bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. 257822 naikintinas, kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjų V. R. ir J. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 257822 ir įpareigoti Vilniaus misto savivaldybės administraciją išnagrinėti J. R. ir V. R. 2014 m. kovo 31 d. prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti iš naujo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.