Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Laurai Golubkienei, gynėjui – advokatui Elenai Žilėnieneie, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gim. 1970-11-16, Vilniuje, nuo 2005-09-08 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, deklaruojamosios vietos adresas Vilniaus m. sav., nevedęs, aukštojo išsilavinimo (kaltinamojo pateikta žodinė informacija), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, teistas 6 kartus: 1989-05-26 Anykščių raj. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d., 2 metams laisvės atėmimo lygtinai; 1990-07-05 Anykščių r. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d., 3 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 1993-09-16 Švenčionių r. apylinkės teismo pagal LR BK 148 str. 2 d., 147 str. 2 d., 146 str. 3 d. ,146 str. 2 d. 9 metų laisvės atėmimo bausme; 1997-01-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas pagal LR BK 146 str. 3 d., 9 metų laisvės atėmimo bausme; 2001-08-14 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d., 271 str. 2 d. 6 metų laisvės atėmimo bausme; 2007-10-10 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2007-11-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. (2epizodai), 178 str. 4 d., 302 str. 1 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d. (2 epizodai), 214 str. 1 d., 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., (dvi nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą:

jis, D. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-05-14, apie 08.40 val., atspausdamas balkono duris, pasikėsino įsibrauti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes, pastebėtas buto šeimininkės N. P., spruko;

D. K. taip pat kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, tai yra, kad jis:

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-05-14, apie 08.37 val., atspaudęs balkono duris, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio pasikėsino pagrobti J. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes, pastebėtas buto šeimininkės J. K., spruko.

Apklaustas kaltinamuoju D. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-05-14, tai yra jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo Vokietijoje. Autobuso bilietą į Berlyną jis pirko Vilniaus autobusų stotyje – geltoname paviljone, bilietas buvo vardinis, jį perkant, pardavėja paprašė jo paso. Jis Berlyne gyveno apie pusę metų, vėliau nusipirko automobilį ir apie 2013 metų spalio mėnesį automobiliu grįžo į Lietuvą.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš buto, esančio K. (duomenys neskelbtini), Vilniuje

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta nukentėjusiosios N. P. parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais.

Apklausta nukentėjusiąja N. P. parodė, kad 2013-05-14, būdama namuose K.(duomenys neskelbtini), Vilniuje, ryte pro langą pamatė vyrą, kuris įlipo į paaukštintą pirmo aukšto jos buto balkoną ir su kažkokiu įrankiu bandė laužti balkono duris. Jai priėjus prie balkono vyras atsistojo ir nušokęs pabėgo. Žala nepadaryta. Įsibrovėlis buvo apie 40 metų, apie 180 cm ūgio, pailgo tamsaus veido, ant galvos buvo tamsi kepurė su snapeliu, vilkėjo ilga sportine apranga ilgomis rankovėmis. Jis buvo panašus į narkomaną, galimai dėl pajuodusio veido. Prieš jam įlipant į balkoną kažkas skambino į domofoną.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu N. P. atpažino D. K. kaip asmenį, panašiausią į tą, kurį 2013-05-14 apie 08.55 val. ji matė savo balkone.

Asmenų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji N. P. atpažino D. K. bei parodė, kad jis 2013-05-14 apie 08.55 val. buvo jos balkone, atpažįsta iš veido bruožų bei nelygios laikysenos, nes jo vienas petys žemesnis už kitą, taip pat pagal bendrą kūno sudėjimą.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra pirmame aukšte, balkonas nėra įstiklintas. Ant plastikinių durų yra keli įdrėskimai, kurie panašūs į atspaudimo žymes (b.l. 33-34).

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios N. P. parodymais, nes nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ji galėtų apkalbėti kaltinamąjį D. K.. Nukentėjusioji tiek iš pateiktų nuotraukų, tiek iš parodytų atpažinti asmenų, tiek teisme atpažino kaltinamąjį kaip į jos butą besibrovusį asmenį, nurodė kaltininko veiksmų ir šalinimosi iš nusikaltimo vietos aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims, nes balkono duryse apžiūrint įvykio vietą buvo aptikti įbrėžimai.

Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama išvadai, kad D. K., įsibrovimo į patalpą būdu, kėsinosi pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes buvo išgąsdintas buto šeimininkės.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal R BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., esant kvalifikuojančiam brovimosi į patalpą požymiui.

Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. D. K. parodymai paneigti jį nusikaltimo vietose užklupusios ir ikiteisminio tyrimo metu atpažinusios nukentėjusiosios N. P. parodymais. Kaltinamojo versija, neva, 2013-05-14, kuomet buvo vykdoma nusikalstama veika, jis buvo Vokietijoje, paneigta Lux Express biuro informacija, jog D. K. į Berlyną išvyko 2013-05-15.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje

Kaltinamasis D. K. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apklausta nukentėjusiąja J. K. parodė, kad 2013-05-14, ryte, jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir gulint lovoje, ji pamatė į jos kambarį žengiantį vyrą. Iš išgąsčio ji pradėjo rėkti ir vyras spruko per balkoną, per kurį, kaip vėliau buvo išsiaiškinta, jis ir pateko į butą atspaudęs balkono plastikines duris. Žala jai nepadaryta, nes įsibrovėlis nespėjo nieko pagrobti. Vyras buvo apie 30 metų amžiaus , apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsaus gymio. Įsiminė jo įdubusios akys, veido forma. Ant galvos buvo arba kepurė, arba tai buvo tik vešlūs tamsūs plaukai, apsirengęs tamsiais rūbais, marškinėliais trumpomis rankovėmis. Ji vyriškį matė tik sekundės dalį, kuomet jis tik pažvelgė į kambarį pilnai į jį neįėjęs. Tąkart namie daugiau nieko nebuvo, prieš tai į duris niekas neskambino.

Nukentėjusioji teisme parodė, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ji tvirtai neatpažino vyriškio. Nuotraukoje Nr. 2 (D. K.) vyriškis tiesiog buvo panašiausias į tą asmenį, kurio galvą ir petį ji matė savo kambario tarpduryje. Asmens parodymo atpažinti metu (b.l. 18-19) ji atpažino D. K., kaip panašiausią į tą, kuris 2013-05-14, apie 08.35 val. iš balkono buvo įėjęs į kambarį, tačiau iš tikrųjų tai buvo to asmens palyginimas su asmens fotonuotraukos atvaizdu, kurią jai buvo pateikęs tyrėjas parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu. 2014-03-05 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme ji negali nei tvirtinti, nei paneigti, kad į jos butą brovėsi D. K., nes įsibrovėlį ji matė tik akimirką, ji to asmens tiesiog negalėjo įsidėmėti. 2014-03-20 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog, tikėtina, kad į jos butą brovėsi D. K..

Apklaustas liudytoju tyrėjas A. N. parodė, kad vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir turint informaciją apie kėsinimąsi įsibrauti į butus, buvo gauta informacija, kad šias nusikalstamas veikas įvykdė D. K.. Operatyvinė informacija buvo tokia, kad D. K. vykdo būtent tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kad jis neseniai išėjęs į laisvę. Be to, po šių nusikalstamų veikų padarymo analogiškų veikų nebebuvo.

Apklausta liudytoja tyrėja L. G.-R. parodė iš kitų tyrėjų žinanti, kad bylos ikiteisminio tyrimo metu D. K. derėjosi dėl lengvesnės atsakomybės prisipažinus dėl nusikaltimų, o ikiteisminio tyrimo pabaigoje pokalbio metu jis jai pasakė, kad nukentėjusioji J. K. negalėjo jo įsidėmėti ir atpažinti, nes nusikaltimo metu ji gulėjo lovoje. Šių aplinkybių D. K. negalėjo žinoti, nes nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra pirmame aukšte, buto balkonas įstiklintas, langai praverti, balkono durys ties užraktu atspaustos, matomos atspaudimo žymės, balkone ant grindų rastas šviežios žemės kupstas (b.l. 7-8).

Asmens pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo būtina sąlyga yra faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatymas. Nesant tokių duomenų visumos, nusikalstamos veikos įvykis arba asmens dalyvavimo nusikaltime faktas laikytinas nepasitvirtinusiu.

D. K. reiškiamame kaltinime dėl pasikėsinimo pagrobti J. K. turtą įsibrovus į patalpą nėra pakankamų faktinių duomenų visumos, kuriais galima būtų grįsti kaltinimą, tiksliau, kaltinimas D. K. grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu atliktais dviem procesiniais veiksmais – asmens atpažinimo iš fotonuotraukų ir asmenų parodymo atpažinti protokolais, kuomet nukentėjusioji J. K. teigė atpažįstanti į jos butą įsibrovusį asmenį. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atpažinimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kategoriški, ji dvejojo dėl atpažinimo teisingumo. Teisme J. K. paaiškino, kad tvirtai ir kategoriškai ji neatpažino D. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei atpažįsta teisme, nes tik akimirką matė šio asmens galvą ir dalį korpuso, kuomet jis pažvelgė į jos kambarį.

Kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo intervalas yra 16 minučių (8,37 val. ir 8,53 val.), o atstumas tarp abiejų nukentėjusiųjų namų yra 2 kilometrai ( b.l. 81-84). Kita vertus, kaip seka iš policijos įvykių suvestinių duomenų, abi nukentėjusiosios į policiją paskambino tuo pačiu laiku: J. K. – 8,54 val., o N. P. – 8,53 val. Abi nukentėjusiosios nurodė, kad maždaug prieš 10 minučių buvo brautasi pas jas į namus, kas reikštų, kad kaltinamasis tuo pačiu metu buvo skirtingose – dviejų kilometrų atstumu esančiose vietose.

Byloje yra ir kitų neatitikimų, kurie lemia teismo išvadą, kad D. K. dalyvavimas nusikaltime neįrodytas. Tai abiejų nukentėjusiųjų ne vienodai apibūdinama įsibrovėlio išvaizda. J. K. apibūdino įsibrovėlį kaip lieso kūno sudėjimo, apie 190 cm ūgio, įdubusių akių, juodos spalvos plaukų, apie 30 metų amžiaus vyriškį, vilkėjusį juodos spalvos drabužius, tai yra marškinėlius trumpomis rankovėmis (b.l. 6, 18). Nukentėjusioji N. P. apibūdino įsibrovėlį taip: įtartinas jaunas vaikinas, kuriam apie 40 metų su mėlynu sportiniu kostiumu ilgomis rankovėmis, lieso kūno sudėjimo, pailgo tamsaus veido, apie 180 cm ūgio ( b.l. 32, 37).

Teisme liudijusių policijos tyrėjų A. N. ir L. G.-R. parodymai taip pat niekaip neįrodo kaltinamojo D. K. dalyvavimo nusikaltime. Vien policijos turima informacija, jog nusikalstama veika pagal braižą atitinka D. K. daromas nusikalstamas veikas nėra faktinis duomuo, tad, nėra įrodymas. Be to, negalima baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrinti tyrėjos L. G.-R. liudijimo teisingumo, jog ikiteisminio tyrimo pabaigoje D. K. neprocesinio pokalbio su ja metu kalbėjo apie bylos aplinkybes, kurių jis negalėjo žinoti.

Taigi nukentėjusiajai J. K. tvirtai neatpažįstant kaltinamojo ir byloje nesant jokių kitų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytus veiksmus atliko būtent kaltinamasis, D. K. išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. K. praeityje šešis kartus teistas (b.l.114-118), administracine tvarka nebaustas (b.l.130). Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l.106); į narkologinę įskaitą neįrašytas, jis buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l.104), tačiau, kaip seka iš teismo psichiatrijos specialisto išvados, jam ekspertizę skirti netikslinga ( b.l.110), D. K. serga tuberkulioze.

D. K. įvykdė nusikalstamą veiką, įstatymo priskiriamą prie apysunkių, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, civilinis ieškinys nereiškiamas.

Bausmės tikslų kaltinamajam teismas siekia skirdamas laisvės atėmimo bausmę.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (N. P. epizode) ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kaltinimo trukmę nuo 2013-11-21 iki 2014-03-21 ir laikyti, kad D. K. atliko šiuo nuosprendžiu jam skiriamą bausmę.

Paleisti D. K. iš suėmimo teismo posėdžio salėje.

D. K. pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. J. K. epizode išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką.

Grąžinti D. K. jo daiktus: piniginę, Swedbank kortelę Nr. 6763765007255047, tris SIM korteles, nuolaidų kortelę „Ačiū“, mobiliojo ryšio telefoną ir telefono dėklą (saugomi Vilniaus aps. VPK pagal 2014-01-29 kvitą B serija BBB Nr. 1PK000183) ir pinigus 330,30 Lt (tris šimtus trisdešimt litų ir 30 ct) (saugomi Vilniaus aps. VPK pagal 2014-01-29 kvitą A serija AAC Nr. 002721).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.