Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-882-582-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-08-21Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
1A-882-582-2013
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01339-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-882-582-2013

Teisėja: Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01339-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nuteistojo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) 6 (šešiems) mėnesiam viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 140 str. 2 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. pagal BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2012-06-26 apie 1.30 val. E. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą savo buvusios sugyventinės E. K. atžvilgiu, sugriebęs ją už rankų ir stipriai suspaudęs purtė, tampė, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, tai yra laikotarpyje nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 spalio mėnesio, dienos ir nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, E. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo veiką per kelis tyrimo metu nenustatytus kartus, panaudojo fizinį smurtą mažametės M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu - ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ranka per rankas, kitas nenustatytas kūno vietas, stumdė, sugriebęs už krūtinės, rankų, kėlė į viršų, purtė, tempė, sugriebęs už rankos pirštų, juos pakėlė ir sukiojo, tampė už plaukų, tokiu būdu sukeldamas mažametei M. K. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, rėmėsi tik kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į teisinančias aplinkybes. Teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios E. K. parodymais, daugiau jokių įvykio liudytojų nebuvo. Atvykęs į iškvietimą vyriausiasis patrulis, esant smurto panaudojimo prieš E. K. atvejui, šį įvykį teisme būtų prisiminęs ir įvykio metu atitinkamai reagavęs bei iš karto pradėjęs ikiteisminį tyrimą. Kadangi to nebuvo padaryta, pareigūnai smurto atvejo neužfiksavo, tai verčia suabejoti suinteresuotos nukentėjusiosios E. K. duotais parodymais. Juo labiau, kad ji teisminio bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo nuosekliai ir aiškiai įvardinti, kokiu būdu ir tiksliai nuo kokių apelianto veiksmų atsirado mėlynės. Be to, E. K. negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl apie pavartotą smurtą nieko nesakė atvykusiems pareigūnams, nerašė pareiškimo, nesikreipė į medikus. Liudytoja G. S. jokio smurto E. K. atžvilgiu nematė. E. K. pateiktose nuotraukose matosi tik žmogaus rankų dalis, tačiau kieno tai rankos, pasakyti negalima, nes nuotraukose E. K. veido nėra. Taip pat nuotraukose nėra datos, todėl neaišku, nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis ir po kokio įvykio jos padarytos. Specialisto išvada nieko neįrodo, nes teismo medicinos specialistas turėjo tik pačios nukentėjusiosios duotus pirminius parodymus, tačiau jokių objektyvių duomenų ar medicininių įrašų nėra. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu apeliantui buvo grindžiamas kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo E. K. sukėlimo, konkrečių kaltinime nurodytų fizinio smurto veiksmų atlikimo aplinkybių, leidžiančių neabejotinai teigti, kad apeliantas, veikdamas kryptinga tyčia, atliko tyčinius veiksmus, siekdamas sukelti fizinį skausmą E. K., nebuvo nustatyta.

Apelianto gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai K. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Kadangi nuosprendis dalyje dėl K. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. neskundžiamas, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neigia, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai iš esmės grindė tik nukentėjusiosios E. K. parodymais, šis jo aiškinimas atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., patvirtina byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetas, o būtent: nukentėjusiosios E. K., liudytojos G. S. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 15/13 (09), fotonuotraukos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios E. K. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje bei sutampa tiek su liudytojos G. S. parodymais, tiek su minėta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog E. K. tiriamojo laikotarpio metu patyrusi smurtą galėjo jausti fizinį skausmą. Ši specialisto išvada nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, todėl ją laikyti neobjektyvia nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo kviečiami, o tai reiškia, kad konfliktas iš tikrųjų buvo. Kaip matyti iš liudytojos G. S. parodymų, ji nurodė mačiusi mėlynes, nukentėjusiosios terorizavimą ir pasekmes po smurto (b. l. 127). Nors pastarosios parodymai yra netiesioginiai įrodymai, nes ji pati įvykio nematė, paaiškino tik nukentėjusiosios jai nurodytas aplinkybes, tačiau jie laikytini pakankamais patvirtinti tą aplinkybę, jog apie sumušimą nukentėjusioji papasakojo savo draugei, o tai dar labiau užtvirtina šio sumušimo realumą. Apeliaciniame skunde akcentuojamos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji pasakojo apie žymes, kurios atvaizduotos ir fotonuotraukose. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji E. K. nerašė policijai pareiškimo dėl jos sumušimo, tyrimas dėl fizinio skausmo jai sukėlimo buvo tęsiamas pagal prokuroro reikalavimą, nukentėjusiajai nurodžius apie pavartotą smurtą ikiteisminio tyrimo dėl smurtinių veiksmų jos dukros atžvilgiu metu, ir šioje stadijoje nukentėjusioji iniciatyvos dėl K. B. baudžiamojo persekiojimo neišreiškė, tai nuteistojo kaltės nepaneigia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis K. B., panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Algirdas RemeikaValdas Vitunskas