- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- N-438-3825-11
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- F. A.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarimo F. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė F. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 1 d., apie 23.30 val., Šalčininkų rajone, Dieveniškių miestelyje, Girininkijos gatvėje, ties namu (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pripažino F. A. kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 100 litų baudą. Teismas konstatavo, jog nors F. A. neprisipažino, jo padarytas pažeidimas visiškai įrodytas liudytojų parodymais bei faktiniais duomenimis, nustatytais administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismo vertinimu, F. A. kaltė įrodyta 2009 m. liepos 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2009 m. liepos 3 d. B. Š. pareiškimu policijos komisariatui, I. Kuklio 2009 m. liepos 7 d. pareiškimu policijos komisariatui ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į F. A. asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebaustas, pensininkas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. F. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu F. A. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo bylą šališkai, vienapusiškai, liudytojų sutuoktinių N. apklausa buvo šališka, liudytojas V. N. (V. N.) buvo neteisėtai pašalintas iš salės, ne visi liudytojai buvo apklausti, o apklaustų asmenų parodymų vertinimas taip pat buvo šališkas. Apelianto nuomone, būtina papildomai apklausti V. N. bei G. N., gyvenančius Dieveniškių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų rajone; L. M. (L. M.), gyv. Dieveniškių k.; L. M. (L. M.), gyv. Geložų k., Dieveniškių sen.; taip pat Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnus - J. Ž. ir V. B.. Apelianto nuomone, siekiant objektyviai įvertinti atlikto proceso eigą yra pagrindo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka išklausyti pirmosios instancijos teismo posėdžio audio įrašus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, jog administracinė nuobauda apeliantui skirta pagrįstai, o apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neatitinka tikrovės. Institucijos nuomone, liudytojų parodymai yra išsamūs, tiesiogiai įrodantys F. A. kaltę, neprieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl F. A. skundo apie netinkamus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmus buvo konstatuota, kad pareigūnų veiksmai įvertinti ir juose teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Skundžiamu nutarimu F. A. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Apeliaciniame skunde F. A. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog F. A. 2009 m. liepos 1 d., apie 23.30 val., Šalčininkų rajone, Dieveniškių miestelyje, Girininkijos gatvėje, ties namu (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų B. Š., P. T. ir A. M. parodymus (b. l. 53 – 55). Nors šie parodymai skiriasi nuo liudytojų V. N. ir G. N. parodymų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo jų vertinti kaip neobjektyvių ar prieštaringų. Tuo tarpu liudytojai V. N. ir G. N. buvo apklausti F. A. prašymu tik praėjus ilgam laiko tarpui (pusantrų metų) po pažeidimo padarymo, pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o iš šių liudytojų paaiškinimų matyti, jog minėti asmenys patvirtino patys tiesiogiai konflikte nedalyvavę ir tik tamsiu paros metu (apie 23.30 val.) matę jį pro langą. Atkreiptinas dėmesys, jog pats F. A. jokių kitų asmenų, galinčių pateikti parodymus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, savo pirminiame paaiškinime nenurodė ir prašymu juos apklausti kaip liudytojus nepateikė (b. l. 7). Byloje taip pat nėra ir objektyvių duomenų, jog šiame įvykyje tiesiogiai ir betarpiškai dalyvavo kiti asmenys, kurių pirmosios instancijos teismas neapklausė kaip liudytojų. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas papildomai privalėjo apklausti L. M., L. M., J. Ž. ir V. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus šias aplinkybes, iš esmės nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio F. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėdamas F. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, betarpiškai apklausė asmenis, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžių protokoluose (tuo tikslu byla buvo nagrinėjama keturiuose teismo posėdžiuose, b. l. 44 – 45, 53 – 55, 78 – 80, 84 – 86), papildomai išreikalavo rašytinius įrodymus iš Šalčininkų rajono policijos komisariato bei Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros (b. l. 76).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų nutraukti F. A. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, F. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. A. apeliacinį skundą atmesti, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.