Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Jungtinės Karalystės įmonėje „S. W.“ autokaro vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-01-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnuo 3 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2007-12-10, 10.55 val., V. J. individualios įmonės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą krovinio važtaraštį serija JAN Nr. 51, grafoje „Prekes priėmė“ pasirašydamas tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus „P. Abanavičius“, bet realiai UAB „Š. t.“ priklausančią tarą priėmė E. L..

Kaltinamasis G. A. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirbo UAB „Š. t.“ pagalbiniu darbuotoju. Jo pareigos buvo „krovėjas, pagalbinis darbuotojas“, į pareigas įėjo krauti ir iškrauti paletes. Darbe pastoviai reikėdavo skubėti, tai gal jis beskubėdamas ir pasirašė ant važtaraščio. Pagal pareigas jam nereikėdavo pasirašyti dokumentų, tačiau jam kažkokia moteris padavė važtaraštį į rankas, o jis beskubėdamas jį pasirašė, nieko blogo nepagalvojo. Neatsimena kokį važtaraštį jam padavė, tikriausiai alaus važtaraštį. Tik tą vieną kartą jis pasirašė važtaraštį. Su E. L. nieko nekalbėjo apie taros paėmimą ar grąžinimą. Tą dieną šalia jo nebuvo E. L., jis buvo kažkur išėjęs. Nebuvo E. L. prašymo pasirašyti ant važtaraščio svetimo žmogaus pavarde. Taip išeina, kad jis sugalvojo tą pavardę. Nežino kas per asmuo yra P. Abanavičius, pavardė panaši į jo pavardę. Tikriausiai jis skubėdamas taip pasirašė. Prisipažįsta, kad pasirašė ant važtaraščio. Neprisimena, kodėl ant važtaraščio parašė kitą vardą ir pavardę. UAB „Š. t.“ jis įsidarbino 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ir iki nusikalstamos veikos paradymo jis buvo pradirbęs daugiau nei pusę mėnesio. Jam buvo žinoma V. J. įmonė, esanti (duomenys neskelbtini), iš ten paimdavo tarą, veždavo alkoholinius gėrimus. Nuo tyrimo pasislėpė ir išvyko į Angliją, nes Lietuvoje nebuvo pragyvenimo šaltinio, o Anglijoje gavo darbo pasiūlymą. Žinojo, kad byla jau buvo perduota į teismą, bet į teismą neatvyko, nes buvo Anglijoje. Gailisi dėl to ką padarė, pažada ateityje nenusikalsti ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Anglijoje jis turi pastovų darbą, dirba įmonėje „S. W.“ autokaro vairuotoju.

Liudytojas E. L. teisme parodė, kad dėl įvykio yra pasisakęs ikiteisminiame tyrime. Pažįsta G. A., yra kartu dirbę. Neprisimena įvykio aplinkybių. Teismui parodžius krovinio važtaraštį serija JAN Nr. 51 (1 t., 17 b.l.), liudytojas patvirtino, kad yra matęs šį važtaraštį. Pagal šį dokumentą yra nuteistas. Nežino kieno parašas yra ant šio važtaraščio. Niekada neprašė G. A. pasirašyti ant važtaraščio. Neatsimena, ar priėmė tarą pagal važtaraštį. Jis neprašė G. A. pasirašyti ant važtaraščio. Jis dirbo krovėju ir į jo pareigas neįėjo teisė pasirašyti ant važtaraščio.

2008-05-12 UAB „Š. t.“ pareiškime nurodyta, kad pagal 2007-12-10 krovinio važtaraštį Nr. 51 iš V. J. įmonės E. L. priėmė 17 vnt. 30 litrų talpos statinių po 350 Lt, bei pasirašė nurodydamas asmens, kuris niekada nedirbo bendrovėje – P. Abanavičiaus pavardę, tuo suklastodamas apskaitos dokumentus. Svetima pavarde pasirašyto dokumento bendrovei nepateikė, jų kopijas vėliau bendrovė gavo iš pirkėjo (1 t., 1-2 b. l.).

2007-12-10 krovinio važtaraščio serija JAN Nr. 51 kopijoje užfiksuota, kad 2007-12-10 paimta UAB „Š. t.“ tara iš V. J. individualios įmonės, „Prekes priėmė“ grafoje įrašyta „P. Abanavičius“ ir padėtas parašas (1 t., 17 b. l.).

2007 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad G. A. dirbo 2007-12-10 (1 t., 28 b. l.).

2007-11-22 darbo sutartyje Nr. 1000 nurodyta, kad G. A. nuo 2007-11-23 iki 2008-04-09 dirbo UAB „Š. t.a“ krovėju (1 t., 55-56 b. l.).

2009-01-15 UAB „Š. t.“ pažymoje Nr. 30 nurodyta, kad UAB „Š. t.“ vairuotojas-ekspeditorius E. L. 2007 m. gruodžio 10 d. dirbo su krovėju G. A. (1 t., 64 b. l.).

2008-12-30 specialisto išvadoje Nr. 11Š-325 (08) nurodyta, kad tikėtina, jog rankraštinius įrašus „P. Abanavičius“ 2007-12-10 krovinio važtaraštyje JAN Nr. 51 parašė G. A. (1 t., 127-129 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Išdėstyti įrodymai - t. y. kaltinamojo G. A. prisipažinimas, jog jis pasirašė krovinio važtaraštyje svetimo žmogaus vardu neturėdamas tam teisės, 2007-12-10 krovinio važtaraštis (serija JAN Nr. 51 kopija), kuriame užfiksuotas įrašas, kad prekes priėmė P. Abanavičius ir padėtas parašas, specialisto išvada, kad tikėtina jog įrašą „P. Abanavičius“ parašė G. A., UAB „Š. t.“ pareiškimas, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, darbo sutartis, iš dalies E. L. parodymai, patvirtina, jog G. A. pasirašė 2007-12-10 krovinio važtaraštyje JAN Nr. 51 P. grafoje „Prekes priėmė“ tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus „P. Abanavičius“, tokiu būdu pateikė minėtame dokumente tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pažymi, jog kaltinamasis G. A., nors ir teigia, kad jis 2007-12-10 važtaraštyje pasirašė ir įrašė svetimą pavardę per skubėjimą, tačiau laiko, kad tai jis padarė sąmoningai, t. y. sąmoningai į važtaraštį parašė kito asmens pavardę ir taip suklastojo dokumentą – važtaraštį, nes kaip teigė pats kaltinamasis G. A. ir patvirtino liudytojas E. L., kaltinamojo kaip krovėjo pareigos buvo padėti vairuotojams-ekspeditoriams pakrauti ir iškrauti tarą, į jo pareigas neįėjo teisė pasirašinėti į važtaraščius, tai žinodamas, kaltinamasis pasirašė važtaraštyje. Be to, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia įrodo ir tai, kad jis pasirašė svetimo žmogaus pavarde, o ne savo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad formaliai G. A. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje požymius (tikro dokumento suklastojimas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis numato, jog asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Nustatant veikos mažareikšmiškumą turi būti atsižvelgiama ir į objektyvuosius, ir į subjektyviuosius požymius. Objetkyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“).

Teismas įvertindamas tai, jog G. A. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dėl savo gyvenimiškos patirties stokos, nes buvo vos 18 metų amžiaus, mokėsi suaugusiųjų mokykloje 7 klasėje, pasirašė galimai įkalbėtas kitų asmenų pasirašyti svetimo asmens vardu, tiesiogiai G. A. nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo, veikos pavojingumas nėra didelis, ja nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, nepadaryta žymi žala valstybei, todėl daro išvadą, kad ši nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ši veika pripažintina mažareikšme, G. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė iš G. A. priteisti 6835,87 Lt išlaidų, kurios buvo patirtos dėl G. A. pargabenimo pagal Europos arešto orderį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. G. A. pargabenimo išlaidas patvirtina byloje esantys įsakymas dėl pareigūnų komandiruotės, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo paraiškos (4 t., 68-75 b. l.). Šios išlaidos patirtos dėl G. A. neteisėtų veiksmų, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, ir išvyko į Jungtinę Karalystę, kur buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą. Dėl to, šios G. A. pargabenimo išlaidos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. A..

Kaltinamajam G. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. A., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu – dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pripažinti 6835,87 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis litus 87 ct) pargabenimo pagal Europos arešto orderį išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš G. A. Lietuvos Respublikos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.