Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji S. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo iš banko namo, buvo labai blogas oras, blogas matomumas. Buvo sustojusi, po to pajudėjo, greitis buvo apie 20 km/h. Nieko nematė, nes buvo autobuso stotelė. Žmogus atsirado prieš ją. Nukentėjusioji ėjo iš kairės į dešinę. Nukentėjusiosios nepamatė, nes ją akino automobilių šviesos. Buvo vėjuota, lijo lietus. Nukentėjusioji buvo apsirengusi baltai. Nežino, kiek praėjo laiko iki kol atvažiavo greitoji. Buvo blaivi. Tai yra pirmas toks įvykis. Sekančią dieną buvo nuvažiavusi į ligoninę. Ligonė buvo be sąmonės. Medikai neleido ligonės žadinti. Vėliau ji susirgo, jos vyras susitiko su nukentėjusiosios sūnumi. Jie buvo susitikę 2-3 kartus. Kadangi nepavyko susitikti su nukentėjusiąja, parašė jai kalėdinį sveikimą ir atsiprašymą. Dirba pagal individualią veiklą. Finansinė padėtis yra stabili. Suvokia, kad padarė žalą, galėtų sumokėti 1000 eurų. Vairuoja 11 metų. Moka kreditą apie 1000 eurų per mėnesį. Administraciniai teisės pažeidimai yra už ne vietoje pastatytą automobilį. Visada sutiko dėl savo kaltės, prisiima savo kaltę. Buvo apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“. 3,5 tūkst. eurų nukentėjusioji jau gavo iš draudimo kompanijos, dar galėtų pridėti 1000 eurų. Sutinka atlyginti už medikamentus. Nebendravo su nukentėjusiąja, atsiprašys jos po teismo. Norėjo susitikti su nukentėjusiąją, važiavo į ligoninę, bet nukentėjusiosios sūnus prašė leisti žmogui atsigauti. Po šio įvykio padarė išvadas, tapo dar atsargesnė prie vairo. Visada vairavo atsakingai.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad iš draudimo kompanijos gavo 3,5 tūks. eurų. Atlygino dalį turtinės žalos. Bendrovė išskaidė mokėjimą: moralinė žala 3 tūks. eurų, negautos pajamas apie 500 eurų, už medikamentus ir kurą. Visko nekompensavo, parašė, kad nekompensuoja už kelionę į reabilitacijos centrą ir kompensavo ne už visus vaistus. Turtinės žalos draudimo kompanija padengė tik dalį išlaidų, ji dar norėtų gauti apie 300 eurų. Visus dokumentus įrodančius turtinę žalą buvo pateikusi draudimo kompanijai, tačiau ji visko nesumokėjo, tai ir lieka tie pinigėliai. Neturtinės žalos iš draudimo kompanijos norėtų gauti 2000 eurų ir iš kaltinamosios 5000 eurų. Tokia suma yra dėl to, kad ji nenori prisiminti tų patirtų išgyvenimų, košmarų. Mano, kad tai nėra didelė suma. Parašytas, kad tai buvo nežymus sveikatos sutrikdymas. Dabar ji gerai atrodo, tačiau reikėjo ją pamatyti po avarijos. Reabilitacijos centre gyveno antrame aukšte, dvi savaites negalėjo nulipti laiptais, negalėjo dėti žingsnio. Judėjo su liftu, įsikibusi į vėžimėlį. Nemiegodavo naktimis. Labai svaigo galva, negalėjo net nusiprausti. Galvoja, kam ji išliko gyva, kam yra skolinga. Gydėsi apie 5 mėn. Ji sužinojo, kad kaltinamoji buvo ligoninėje, turi jos atsipašymą. Jos sūnus bendravo su kaltinamosios vyru. Sūnus paklausė jos, kiek reikėtų prašyti, tačiau ji sūnui pasakė, kad nežino, užsiminė apie 3000 eurų. Vėliau paprašė jos banko sąskaitos, žino, kad sumą perdavė. Sūnus susitiko su Sandros vyru, ir sūnui buvo pasakyta, kad jie nori pasipelnyti. Suprato, kad pinigų negaus ir šito reikia siekti teisminiu būdu. Sūnus konkrečiai nesakė, kiek prašė iš Sandros vyro. Ji pati tiesiogiai nebendravo. Dėl civilinio ieškinio tegu prabyla žmogaus sąžinė - ji nieko nereikalaus, į derybas neis. Dabar jaučiasi patenkinamai. Tęsiasi galvos svaigimas, pastovūs galvos skausmai. Būna, kad kai pervargsta darbe, reikia naktį atsikelti, išgerti vaistų. Per tą perėją stengiasi neiti, nebesirengia to balto palto. Apie nieką kitą begalvoja, tik kaip jos laukia mirtis po mašinos ratais. Prieš eismo įvykį turėjo kraujospūdžio sutrikimų. Vartoja vaistus kraujospūdžiui sureguliuoti. Šiuo metu spaudimas šokinėja. Reabilitacija buvo dėl eismo įvykio padarinių, ne dėl kraujospūdžio sutrikimo. Kai grįžo iš reabilitacijos, kraujospūdžio sureguliavimui, gėrė daug vaistų. Jai labai skaudėjo keliai, negalėjo lipti laiptais, labai svaigo galva. Kaltinamoji neatlygino net dalies žalos.

2016-01-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 49/2016(03) nustatyta, kad V. B. padaryti šie sužalojimai: galvoje dešinėje smilkininėje srityje muštinė žaizda, kaktoje bei pakaušio srityje sumušimai, veido odos nubrozdinimai, daugiau kairėje pusėje, kraujosruvos po akimis, dešinės alkūnės nubrozdinimas, abiejų kelių nubrozdinimai, uždaras kaktikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų sumušimas be ryškios židininės neurologinės simptomatikos. Galvos sumušimo pasėkoje padarytas kaktikaulio lūžis ir galvos smegenų sumušimas be ryškios židininės neurologinės simptomatikos sveikatą sutrikdo ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 28-30).

2015-11-24 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis bei planu užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra ties H.Manto g. 44 namu, Klaipėdos mieste, t.y. užvažiavimas ant pėsčiojo, kai pastarasis eina gatve per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri apšviesta miesto apšvietimu, tiesus horizontalus ruožas, leistinas greitis 50 km/h; galiojimo zonoje ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“, važiuojamoji dalis paženklinta linijomis, pėsčiųjų perėja horizontalusis ženklinimas. Tamsus paros metas, lyja, kelio danga asfaltas, jis šlapias. Automobilis „Mersedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nebuvo patrauktas iš eismo įvykio vietos (b. l. 7 – 16).

Registracijos liudijimu Nr. F 214134 nustatyta, jog automobilis Mersedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso S. V. (b.l. 102).

2015-11-24 Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta apžiūrėto S. V. automobilio „Mersedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būklė. Apžiūrėjus automobilį išoriškai nustatyta, kad automobilis po eismo įvykio neapgadintas (b. l. 17 – 21).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimą ir toks pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia S. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino nukentėjusiajai dalį - 300 Eur padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme gautas kaltinamosios sesers E. P. (b. l. 159) prašymas atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prie prašymo pridėti E. P. charakterizuojantys duomenys, taip pat prašoma esant galimybei laidavimą skirti be užstato.

Posėdžio metu E. P. parodė, kad yra kaltinamosios sesuo, 14 metų vyresnė, todėl kartais kaltinamajai yra kaip mama. Žino visus Sandros gyvenimo niuansus. Apie šį įvykį kalbėjosi tą vakarą, žino visas detales. Sandra buvo labai sukrėsta, jai reikėjo nusiraminimo ir pagalbos. Žino, koks tą dieną buvo prastas oras. Dažnai su S. V. važiuoja kartu automobiliu, sesuo vairuoja labai atsakingai, geriau nei ji. Po avarijos tapo dar atsargesnė, nelenkia, neskuba, visur sustoja. Dėl to gali pilnai prisiimti atsakomybę, kad galės rūpintis, intensyviai su S. V. bendrauti. Mano, kad nusižengimų ateityje sesuo nebeturės. Šis įvykis yra nelaimė ne tik nukentėjusiajai, bet ir jiems. Ji viena augina du studentus sūnus, vadovauja nedidelei įmonei. Turi butą Palangoje. Nemano, kad tas užstato dydis, galėtų apimti visą jos turimą turtą, atsižvelgiant į padarytą žalą ir jau atlygintą nuostolį. Tam tikrą nedidele suma, ji tikrai gali garantuoti, turi galimybę tai padaryti. Mano, kad Sandra galės atlyginti žalą - žmogiškai protingą žalą, žinant kokia tai yra situacija. Ji yra bausta administracine tvarka už parkavimo pažeidimą, nėra teista. Laidavimą įsivaizduoja, kaip aktyvų bendravimą tiek moraliai, tiek materialiai. Tausojant mamos nervus, dažnai įvairias problemas sprendžia dviese su seserimi, dažnai paauklėja seserį, nes „išlenda“ pedagogika. Mano, tikrai galės pasirūpinti, palaikyti ir nukreipti seserį kažkokia linkme.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji S. V. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, t.y. ji nenumatė, kad dėl tokio jos elgesio – kelių eismo taisyklių pažeidimo - gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad po nusikalstamos veikos, kaltinamoji aktyviai bandė pasimatyti su nukentėjusiąja ir jos atsiprašyti, o nepavykus susitikti atsiuntė atsiprašymą raštu (šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji). Vertinant kaltinamosios asmenybę atsižvelgtina į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, dirba pagal individualią veiklą. Iš pažymos apie administracinius baustumus matyti, kad S. V. praeityje buvo bausta už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuosprendžio priėmimo dienai galiojančių nuobaudų neturi, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, be to, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų padariusi nebuvo (b. l. 116-120), todėl teismas negali daryti išvados, kad šis įvykis yra dėsningas, nulemtas S. V. neatsakingo elgesio rezultatas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nustatytos dvi S. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamosios elgesį po eismo įvykio – visais įmanomais būdais stengėsi padėti nukentėjusiajai. Taigi dėl paminėtų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins nusikaltimu padarytą žalą. Bausmės paskyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui, nes neatsargaus nusikaltimo pasekmės, baudžiamojo proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas teisme šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmė S. V..

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad E. P. neteista, turi du sūnus, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, personalo vadovė, reklamos vadybininkė, vertėja, kursų mokytoja (b. l. 160, 162). Iš pažymos apie E. P. baustumus matyti, kad ji praeityje buvo bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Šiurkščių pažeidimų E. P. nėra padariusi. Atsižvelgiant į E. P. darbinę veiklą, charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad E. P. yra verta teismo pasitikėjimo. Atleidus S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina, užstatas neskirtinas. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tais atvejais, kai asmuo naudodamasis šiomis teisėmis padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad S. V. pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, ir tokiu būdu partrenkė V. B.. Spręsdamas papildomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji S. V. įvykio metu leistino greičio neviršijo, t.y. įvykis kilo ne dėl chuliganiškų S. V. veiksmų, o dėl pastabumo stokos, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nors praeityje S. V. buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau praeityje padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, be to, įvykio metu kaltinamoji turėjo vieną galiojančią nuobaudą, nesusijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, S. V. papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, neskirtina.