- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- A-662-123-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos advokatūros advokatų taryba).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2; 192-194, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2009 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (1.23.)-7R-1474 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti atsakovą įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą Institucijai kartu su teisėtos sudėties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – ir Taryba), Lietuvos advokatūros advokatų taryba (toliau – ir Advokatų taryba) administracinės procedūros tvarka apsvarstyti jo išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms išspręsti ir apie rezultatus informuoti pareiškėją. Taip pat prašė priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pareiškėjas teismui 2010 m. sausio 4 d. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą.
Paaiškino, kad jis Vyriausybei 2009 m. vasario 5 d. pateikė skundą dėl įpareigotų asmenų veiksmų ir pasiūlymus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) veiklai tobulinti. Ministras Pirmininkas pavedė Institucijai kartu su Taryba, Advokatų taryba apsvarstyti išdėstytas problemas bei pasiūlymus joms spręsti ir apie rezultatus informuoti pareiškėją. Pareiškėjo manymu, iš Sprendimo matyti, kad Institucija neįvykdė Ministro Pirmininko pavedimo ir neketina jo vykdyti. Paaiškino, kad jo skundas yra ne tik dėl Sprendimo, bet ir dėl Institucijos veiksmų. Teigė, kad jo 2009 m. vasario 5 d. skundas ir pasiūlymai neturėtų būti sprendžiami informacinio pobūdžio aktu. Skundžiamo Sprendimo dalis, kuria atsakovas informuoja, kad pareiškėjo pasiūlymai bus įtraukti į artimiausią Tarybos posėdžio darbotvarkę, pareiškėjo manymu, rodo ketinimą nevykdyti Ministro Pirmininko pavedimo. Darė išvadą, kad atsakovas pažeidė Ministro Pirmininko pavedimų vykdymo privalomumą, viešojo administravimo subjektų pareigą tartis su Lietuvos advokatūra ir su gyventojais (taip pat ir pareiškėju) dėl administracinio reglamentavimo, pareiškėjo teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą, pareiškėjo teisę dalyvauti valstybės valdyme teikiant pasiūlymus, kaip pagerinti valdžios institucijų darbą. Nurodė, kad pareiškėjo teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą buvo pažeista, kadangi klausimas nebuvo sprendžiamas administracinės procedūros tvarka, kurią nustato Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniai. Pabrėžė, kad negavo to, kas nurodyta Ministro Pirmininko pavedime - būti informuotam apie jo 2009 m. vasario 5 d. skunde išdėstytų problemų ir pasiūlymų svarstymo rezultatus. Pareiškėjo manymu, be Lietuvos advokatūros dalyvavimo procedūroje Institucija ir Taryba negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdyme. Atkreipė dėmesį, kad negali būti laikoma, jog Ministro Pirmininko pavedimas įvykdytas, kai nėra suformuota teisėta Tarybos sudėtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimais į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 59-62; 206-207, I t.) prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Paaiškino, jog dėl to, kad keitėsi Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų nariai, kurie įeina į Tarybos sudėtį, vyko Tarybos sudėties keitimas, todėl jos posėdis dar nebuvo įvykęs, o pareiškėjo pasiūlymai dar nebuvo nagrinėjami. Skundžiamu sprendimu Institucija pareiškėją informavo, kad jo pasiūlymai bus įtraukti į artimiausią Tarybos posėdžio darbotvarkę. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, kuriame išdėstyta Institucijos nuomonė dėl pareiškėjo pasiūlymų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimu. Tvirtino, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje pateiktų bylų sąrašą. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 18 d. įvyko Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja I. M., todėl laikė, kad Lietuvos advokatūros atstovas Tarybos posėdyje dalyvavo, tinkamai atliko savo pareigas svarstant pareiškėjo keliamas problemas. G. K. nuomonę, kad Tarybos posėdyje turėjo dalyvauti ne Advokatų tarybos atstovas, o Lietuvos advokatūros valdymo organas - Advokatų taryba - laikė nepagrįsta. Atsakovo manymu, vien tai, kad Tarybos posėdyje nedalyvavo Teisėjų tarybos atstovas, nedaro Tarybos posėdžio neteisėtu. Pažymėjo, kad Tarybos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė jos narių, todėl pagal teisingumo ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-189 patvirtintų Tarybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punktą Tarybos posėdis yra teisėtas. Atkreipė dėmesį, kad Tarybos posėdis, jo organizavimo tvarka reglamentuojama Nuostatais, o ne Viešojo administravimo įstatymu. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie įvykusį Tarybos posėdį, jam buvo pateiktas Tarybos posėdžio protokolo išrašas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į skundą (b. l. 141-142) prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog Institucija, nagrinėdama 2009 m. vasario 5 d. skundą, neturėjo (ir neturi) iniciatyvos teisės šaukti Tarybos posėdžio. Teigė, kad, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus administracinės procedūros terminus, Institucijos 2009 m. vasario 23 d. atsakymas ir jo turinys vertintinas kaip tinkamas, teisingas ir protingas Ministro Pirmininko pavedimo vykdymas. Pažymėjo, kad G. K. keltos problemos yra išnagrinėtos Tarybos 2009 m. gegužės 18 d. posėdyje, kuriame bendru sutarimu pritarta Institucijos nuomonei, pateiktai Sprendime.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Išaiškino G. K., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Likusią skundo dalį patenkino iš dalies. Įpareigojo Instituciją įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą Institucijai kartu su Advokatų taryba apsvarstyti jo išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms išspręsti ir apie rezultatus informuoti pareiškėją. G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš Institucijos 16,13 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14-16 dalis, 14, 19 straipsnius, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktą, įvertino G. K. 2009 m. vasario 5 d. kreipimosi į Vyriausybę turinį (ne pavadinimą) bei cituotą teisinį reglamentavimą ir darė išvadą, kad G. K. Vyriausybei pateikė ne skundą, bet prašymą, nesusijusį su konkrečiais jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimais, todėl dėl tokio prašymo neturėjo būti pradėta administracinė procedūra bei priimtas administracinis sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnį, tačiau šis kreipimasis privalėjo būti išnagrinėtas taip, kaip numato Taisyklės. Nurodė Taisyklių 41.4 punktą, pagal kurį į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.
Nustatė, kad Ministro Pirmininko rezoliucija buvo iš esmės duoti du nurodymai: apsvarstyti kreipimesi keltas problemas bei teiktus pasiūlymus ir apie svarstymo rezultatus informuoti G. K., be to, tai padaryti buvo nurodyta kartu su Taryba bei Advokatų taryba. Atkreipė dėmesį, kad šios trys institucijos veikia savarankiškai kiekviena pagal savo kompetenciją, jų nesieja pavaldumas viena kitos atžvilgiu. Nurodė Taisyklių 30, 31 punktus, pažymėjo, kad G. K. skundas Institucijoje gautas 2009 m. vasario 18 d., Sprendimas priimtas 2009 m. vasario 23 d., jame pasisakyta dėl G. K. kreipimesi keltų problemų bei informuota, kad G. K. pasiūlymai bus įtraukti į artimiausią Tarybos, į kurios sudėtį įeina ir Lietuvos advokatūros atstovas, posėdžio darbotvarkę. Darė išvadą, kad Institucija apie savo nuomonę dėl keltų problemų G. K. informavo nustatytu terminu, todėl laikė, kad atsakovas Ministro Pirmininko pavedimą savo kompetencijos dalyje bei ribose įvykdė.
Nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4 dalis, Nuostatų 11-13 punktus, nustatė, kad teisingumo ministrui 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1R-154 pakeitus 2005 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 1R-189, nuostatos dėl Teisėjų tarybos atstovo skyrimo į Tarybą bei paskirtas Teisėjų tarybos atstovas nepasikeitė. Nustatė, kad Taryba susideda iš 13 narių, jos 2009 m. gegužės 18 d. posėdyje dalyvavo 8 nariai. Sprendimas pritarti Institucijos nuomonei, pateiktai Sprendime, kuriuo G. K. atsakyta į jo skunde iškeltus klausimus, priimtas Tarybos posėdyje dalyvavusių jos narių bendru sutarimu, todėl darė išvadą, kad toks sprendimas yra teisėtas. Teismo nuomone, Tarybos narys neturi prievolės būtinai dalyvauti kiekviename jos posėdyje. Konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvykdė rezoliuciją dėl G. K. kreipimosi išnagrinėjimo kartu su Taryba.
Nurodė Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 1, 2 dalis ir nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklės nėra patvirtintos. Nurodė teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto (toliau – ir Statutas) 106 punktą, Visuotiniame advokatų susirinkime 2006 m. balandžio 21 d. patvirtintų Lietuvos advokatūros įstatų (toliau – ir Įstatai) 15, 17.1, 17.2 punktus ir konstatavo, kad pavedimo įvykdymo laikyti tinkamu nėra pagrindo, nes negalima teigti, kad pasiūlymų apsvarstymas Tarybos posėdyje, dalyvaujant vienam Advokatų tarybos narių, gali būti prilygintas pasiūlymų svarstymui Advokatų taryboje. Teismas neturėjo įrodymų, kad G. K. kreipimasis buvo apsvarstytas Advokatų taryboje ir kad I. M., dalyvaudama Tarybos posėdyje, išreiškė ne savo asmeninę, bet Advokatų tarybos nuomonę.
Nurodė Vyriausybės kanclerio 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-89 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 11.4, 36, 37, 40, 41, 172 punktus, atkreipė dėmesį į Ministro Pirmininko rezoliucijos surašymo pobūdį ir laikė, kad Institucijai rezoliucijos vykdyme ir vykdymo kontrolėje buvo priskirtas atsakingo vykdytojo statusas, tad ji privalėjo imtis atitinkamų (įvertinus Institucijos ir Advokatų tarybos nepavaldumą viena kitai) organizacinių priemonių, kad G. K. kreipimasis būtų išnagrinėtas kartu su Advokatų taryba ir pareiškėjui būtų pranešta apie svarstymo rezultatus. Pabrėžė, kad atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 6-8, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atkreipia dėmesį, kad, pareiškėjui atsisakius reikalavimo panaikinti Sprendimą, Institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio viešojo administravimo veiklą, atlikti veiksmai nagrinėjami nebuvo, Sprendimas liko galioti. Nurodo, kad teismas, nuspręsdamas, kad Ministro Pirmininko 2009 m. vasario 13 d. pavedimas Nr. K-734/33-178 Institucijos įvykdytas tik iš dalies, vykdė Ministro Pirmininko pavedimo įvykdymo kontrolės funkciją. Atkreipia dėmesį į Vyriausybės kanclerio 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-89 patvirtinto Vyriausybės kanceliarijos reglamento 172, 183 punktus ir pažymi, kad Sprendimas nustatyta tvarka nebuvo grąžintas taisyti, Vyriausybės kanceliarija 2009 m. liepos 24 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Institucijos atsakymas pareiškėjui vertintinas kaip tinkamas, teisingas ir protingas Ministro Pirmininko pavedimo vykdymas. Daro išvadą, kad tik Vyriausybės kanceliarija, kaip Ministro Pirmininko pavedimus kontroliuojantis subjektas, gali nuspręsti, ar Ministro Pirmininko pavedimas įvykdytas tinkamai. Paaiškina, kad pareiškėjo išdėstytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemos bei pasiūlymai buvo išnagrinėti Tarybos posėdžio metu. Nurodo, kad Institucija negali pažodžiui įgyvendinti Ministro Pirmininko suformuluoto pavedimo „kartu su Lietuvos advokatų taryba apsvarstyti“, nes Advokatų taryba yra savarankiškas Lietuvos advokatūros valdymo organas, nepavaldus Institucijai, Institucija neturi teisės sušaukti advokatų tarybos posėdžio, kurio metu kartu būtų sprendžiamos pareiškėjo išdėstytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemos bei pasiūlymai. Nurodo, kad pareiškėjo Vyriausybei pateiktame skunde iš esmės dėstomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemos bei pasiūlymai kaip tobulinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Mano, kad būtent Taryba yra tinkamas subjektas pareiškėjo išdėstytoms problemoms spręsti. Paaiškina, kad Tarybos komisija susideda iš 13 narių, kurie atstovauja tam tikrą instituciją, jos vardu išdėsto savo poziciją, todėl teigia, kad I. M., būdama Tarybos nare, atstovauja ir dėsto ne savo, o Advokatų tarybos poziciją.
Atsiliepimas
Pareiškėjas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 23-24, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad Ministro Pirmininko pavedimą įvykdytu laikyti nėra pagrindo, nes negalima teigti, kad pasiūlymų apsvarstymas Tarybos posėdyje, dalyvaujant vienam Advokatų tarybos nariui, gali būti prilyginamas pasiūlymų svarstymui Advokatų taryboje. Nurodo Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 2, 12, 15, 17, 18 punktus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 5 straipsnį, pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymas nustato viešojo administravimo subjektui pareigą tartis su visuomenės interesus tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, dėl administracinio reglamentavimo – dėl priėmimo administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos funkcionavimo srityje). Pabrėžia, kad Taryba yra Institucijos patariamasis organas, todėl Institucija iškeltą klausimą sprendė apsiribojusi vidaus resursais. Atkreipia dėmesį, kad Institucija neginčijo Ministro Pirmininko pavedimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Teisingumo ministerijai skirto Ministro Pirmininko pavedimo apsvarstyti pareiškėjo G. K. kreipimesi išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms spręsti kartu su Taryba ir Advokatų taryba bei apie rezultatus jį informuoti įgyvendinimo tinkamumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas raštu (b. l. 18-35), Vyriausybės kanceliarijos priimamajame gautu 2009 m. vasario 5 d., kreipėsi į Vyriausybę, nurodydamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos trūkumus bei pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos ir kai kurių teisės aktų tobulinimo. Vyriausybės kancleris 2009 m. vasario 13 d. Ministro Pirmininko pavedimu nurodė Institucijai kartu su Taryba ir Advokatų taryba apsvarstyti G. K. išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms spręsti ir apie rezultatus informuoti G. K. (b. l. 7). Institucija 2009 m. vasario 23 d. raštu Nr. (1.23.)-7P-1474 pateikė atsakymą į G. K. raštą, išdėstydama savo nuomonę dėl pareiškėjo siūlomų teisės aktų pakeitimų bei informavo pareiškėją, kad jo pasiūlymai bus įtraukti į artimiausią Tarybos, į kurią įeina ir Lietuvos advokatūros atstovas, posėdžio darbotvarkę (b. l. 3-5). Institucija 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (1.16.)-7R-6553 (b. l. 155) informavo G. K. apie 2009 m. gegužės 18 d. vykusį Tarybos posėdį, kuriame buvo apsvarstytos G. K. nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemos ir pasiūlymai joms spręsti bei nuspręsta pritarti Institucijos nuomonei, pateiktai Institucijos 2009 m. vasario 23 d. rašte Nr. (1.23.)-7R-147.
Pareiškėjo manymu, Institucija neįvykdė Ministro Pirmininko pavedimo, kadangi Tarybos posėdyje nedalyvavo Lietuvos advokatūra ir Teisėjų taryba.
Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Tarybą sudaro 13 narių. Tarybos sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių (Nuostatų 12 p.). Tarybos sprendimai priimami paprastąja dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių balsų dauguma (Nuostatų 13 p.).
Iš byloje esančio Tarybos 2009 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolo Nr. 8 matyti, kad jame dalyvavo aštuoni iš trylikos Tarybos narių, tarp kurių buvo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja I. M., taip pat kaip kviestieji asmenys minėtame Tarybos posėdyje dalyvavo teisingumo ministras ir viceministras bei Kauno, Panevėžio, Vilniaus, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktoriai. Kaip matyti iš Tarybos posėdžio protokolo, į Tarybos sudėtį įėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja R. J. Tarybos posėdyje nedalyvavo, tačiau, Tarybai apsvarsčius G. K. kreipimesi išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms spręsti esant Nuostatuose įtvirtintam kvorumui ir priėmus sprendimą nepažeidžiant tokios procedūros nustatytos tvarkos, taip pat Ministro Pirmininko pavedime nesant nurodymo Institucijai apsvarstyti G. K. išdėstytas problemas bei pasiūlymus kartu su Teisėjų taryba, į Tarybos sudėtį įėjusios teisėjos R. J. nedalyvavimas Tarybos 2009 m. gegužės 18 d. posėdyje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Ministro Pirmininko pavedimą Institucija įvykdė netinkamai.
Kaip jau minėta, Tarybos 2009 m. gegužės 18 d. posėdyje dalyvavo beveik visų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktoriai, taip pat Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime citavo teisės aktus, reglamentuojančius Advokatų tarybos posėdžių bei priimamų sprendimų tvarką, ir darė su Ministro Pirmininko pavedimo įgyvendinimo tinkamumo nustatymu nesusijusią išvadą, jog pasiūlymų apsvarstymas Tarybos posėdyje dalyvaujant vienam Advokatų tarybos nariui negali būti prilygintas pasiūlymų svarstymui Advokatų taryboje. Pažymėtina, kad Ministro Pirmininko pavedime nenurodyta svarstyti atitinkamus klausimus būtent Advokatų taryboje, bet kartu su ja, todėl klausimas, ar vieno Advokatų tarybos nario dalyvavimas Tarybos posėdyje prilygsta Advokatų tarybos dalyvavimui Tarybos posėdyje, šiuo atveju nenagrinėtinas. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnyje, kuriame įtvirtintos Institucijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, taip pat nurodyta, kad, siekiant užtikrinti Institucijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Taryba, kuri yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Taryba yra kolegiali patariamoji institucija, sudaroma siekiant užtikrinti Institucijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, Nuostatų 3, 4 punktuose įtvirtinti Tarybos uždaviniai ir funkcijos, apimantys dalyvavimą tobulinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo perspektyvų numatymą ir kt. Ne tik iš šios institucijos Nuostatuose įtvirtintinų uždavinių, funkcijų, tačiau ir iš jos struktūros, sudėties bei funkcijos kviesti į Tarybos posėdžius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų atstovus matyti, kad nagrinėjamu atveju, Advokatų tarybai nesant pavaldžiai Institucijai (Advokatūros įstatymo 60 str. 1 d.), Institucija pasirinko tinkamą būdą įgyvendinti Ministro Pirmininko pavedimą apsvarstyti G. K. išdėstytas problemas ir pasiūlymus joms spręsti, bei, Tarybos posėdyje dalyvavus Advokatų tarybos atstovei, minėtą Ministro Pirmininko pavedimą pilnai, o ne iš dalies, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, įgyvendino.
Atkreiptinas dėmesys į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, jog Tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai, taip pat Nuostatų 7 punktą, kuriame nurodyta, jog Tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Taigi, Tarybą sudaro atstovai, kuriuos tvirtina teisingumo ministras (Nuostatų 6 p.), todėl į jos sudėtį įėjusi ir Tarybos posėdyje dalyvavusi Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja I. M., priešingai nei kėlė abejones pirmosios instancijos teismas, šiame posėdyje dalyvavo kaip Advokatų tarybos atstovė ir išreiškė Advokatų tarybos poziciją dėl G. K. kreipimesi išdėstytų klausimų.
Teismas, pripažindamas, jog Ministro Pirmininko pavedimas nebuvo įvykdytas tinkamai, taip pat nurodė, kad problemos apsvarstymas Advokatų taryboje in corpore nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo kreipimosi turinį, yra itin reikšmingas. G. K. kreipimesi išdėstytos, jo manymu, atitinkamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos problemos bei pateikti pasiūlymai tobulinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į Nuostatuose įtvirtintus Tarybos uždavinius ir funkcijas, Advokatų tarybos savarankiškumo Institucijos atžvilgiu laipsnį, matyti, kad G. K. kreipimesi išdėstytų problemų ir pasiūlymų svarstymas Tarybos posėdyje dalyvaujant Advokatų tarybos atstovei, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir sutinkamai su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuomone, yra tinkamas Ministro Pirmininko pavedimo įgyvendinimo būdas. Pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad Institucija nepateikė įrodymų, jog ėmėsi organizacinių priemonių, kad G. K. kreipimasis būtų išnagrinėtas kartu su Advokatų taryba, nėra pagrįstas, kadangi Ministro Pirmininko pavedimas apsvarstyti G. K. kreipimąsi kartu su Advokatų taryba buvo įgyvendintas svarstant kreipimąsi Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo į jos sudėtį įėjusi Advokatų tarybos atstovė. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos 2009 m. vasario 23 d. atsakymas Nr. (1.23.)-7R-1474, kuriuo G. K., be kita ko, informuotas, jog jo pasiūlymai bus įtraukti į artimiausią Tarybos, į kurią įeina ir Lietuvos advokatūros atstovas, posėdžio darbotvarkę, nėra panaikintas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodė manantis, kad pareiškėjo skundžiama Institucijos vykdyta administracinė procedūra ir priimtas administracinės procedūros sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytus administracinės procedūros organizavimo pagrindus ir tvarką.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundo dalį. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, nuo kurių jis neatsisakė, nepagrįstai G. K. priteista ir dalis jo prašytų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įpareigota įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai kartu su Lietuvos advokatūros advokatų taryba apsvarstyti G. K. (G. K.) išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms išspręsti ir apie rezultatus informuoti pareiškėją ir iš dalies patenkintas G. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pakeisti – pareiškėjo G. K. skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.