- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-289-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Birutė Plikynienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;
110.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 12 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo R. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kiekvieną mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-12-05 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Priteisė iš atsakovo R. P. nuo 2008-12-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokant po 400 Lt mėnesinėmis išmokomis laikinam E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Priteisė iš atsakovo R. P. nuo 2008-12-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokant po 400 Lt mėnesinėmis išmokomis laikinam K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Teismas nurodė, kad sutinkamai su CK 3.65 str. 1 d., atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, teismas gali taikyti laikinąsiais apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas. Konstatavo, kad atsakovas jau pusę metų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikus, neskirdamas lėšų net būtiniausiems ir minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs ieškovės nurodytus motyvus ir pateiktus įrodymus, teismas laikė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovas R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priimti naują nutartį - ieškovės R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovės R. P. pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-01-05 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra absoliučiai nemotyvuotos, o minėta nutartis paremta tik deklaratyviais CK 3.65 str. 1 d. teiginiais apie sutuoktinio ir vaikų interesus. Tuo yra pažeisti CPK 145 str. 4 d. reikalavimai, kur yra įsakmiai numatyta, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas priima motyvuotą nutartį. CK 3.65 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad laikinojo išlaikymo vaikams priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė ir ją skiriant privaloma laikytis CPK 144-152 str. reikalavimų. Visų pirma, CPK 145 str. 2 d. nustato, kad teismas parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones turi vadovautis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų sutrikdytas asmens, šiuo atveju atsakovo, įprastas gyvenimas ir buitinių poreikių tenkinimas. Priimant 2008-12-05 nutartį, šis principas buvo iš esmės pažeistas. Priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt, kas mėnesį jo privalomas mokėti išlaikymas sudarytų 800 Lt. Tai yra labai didelė suma, nes atsakovo gaunamos pajamos vidutiniškai yra apie 2 000 Lt per mėnesį. Tokiu būdu, išskaičiavus mokesčius, sumokėjus išlaikymą vaikams, atsakovui neliktų pragyvenimui reikalingų lėšų. Nesuprantama, kuo remiantis teismas priteisė būtent tokio dydžio laikiną išlaikymą, nors nebuvo aiškintasi, kokie yra faktiniai vaikų išlaikymo poreikiai, kokia pinigų suma prie vaikų išlaikymo turi prisidėti ieškovė R. P. Susidaro nepateisinama situacija, kai teikti laikiną išlaikymą vaikams privalo atsakovas vienas, o ieškovė nuo šios pareigos visiškai nusišalina. Atsakovas remia ir išlaiko vaikus, kada ieškovė leidžia su jais pasimatyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra pranešama atsakovui ir tik išimtinais atvejais galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu (CPK 148 str. l d.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra kažkokių aplinkybių, kurios gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą neįmanomu. Nežinodamas apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atsakovas negalėjo apginti savo teisių, pateikti įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turtinę padėtį, atsikirtimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Kolegijos vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs abiejų vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Kolegija nurodo, jog atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, yra nepagrįstas. Teismas netyrė ieškovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui išlaikyti iš atsakovo nėra per didelis, taip pat jis yra pakankamas laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnamečių vaikų, gyvenančių kartu su ieškove, sąlygas vystimuisi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo šiuo metu sudaro 800 Lt. Todėl nėra pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismuose. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jis rūpinasi vaikais ir teikia jiems išlaikymą, tačiau, kadangi jis nepagrindė tokių savo argumentų, nėra pagrindo laikyti, kad teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra neteisingas.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaikų tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, ir nustatęs, jog vaikams turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis, priteis skirtumą tarp laikinojo išlaikymo arba jį sumažins.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galėtų kaip nors sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu. Tačiau kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas teisingai, todėl apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikini.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.