- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-327-462-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Arvydas Daugėla, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- Z. T. R.
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-327-462/2010
Teisėja Irena Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.2.; 1.2.4.7.;
2.1.3.6.; 2.3.2.2.11.; 2.4.6.4.4.; 2.9.1.; 2.9.3.; 2.9.12.;
2010 m. spalio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. T. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo K. M. nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 6 p.).
Nukentėjusiosios ir prokuroro civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2008 m. gegužės 9 d., apie 17–18 val., Plungėje, Laisvės alėjoje, 5 namo kieme, asmeninio pobūdžio konflikto metu, neturėdama tyčios sužaloti nukentėjusiąją, tačiau turėdama ir galėdama numatyti tokias pasekmes, pastumdama du kartus nukentėjusiąją Zitą T. R., dėl to nukentėjusiajai krentant ir atsitrenkiant į kietą žemės pagrindą, buvo padaryti galvos ir krūtinės sumušimai, kairės rankos spindulinio kaulo lūžis tipinėje vietoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo K. M. nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiajai neišaiškino galimybės dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo pažeistos ir kaltinamosios K. M. teisės į tinkamą jos padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: ji neteko galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 413 str. numatytu tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikinimo institutu.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji Z. T. R. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 nutartį panaikinti ir kaltinamosios K. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir ją nuteisti, taip pat patenkinti jos civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš specialisto išvados Nr. PG 04-173/08 ir specialisto apklausos matyti, kad Z. T. R. kairio spindulinio kaulo lūžis tipinėje vietoje padarytas kieto buko daikto poveikiu dėl vieno trauminio faktoriaus ir yra būdingas griuvimui bei atsitrenkimui į kietą buką pagrindą. Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dėl vieno smūginio kontakto į viršugalvį bei krūtinės ląstos kairę pusę. Tikėtina, kad griuvimo ir atsitrenkimo į kietą buką daiktą ar pagrindą kaire ranka metu kartu galėjo būti traumuota ir kairė krūtinės ląstos pusė. Apklausus specialistą, jis dar kartą patvirtino, kad viršugalvio sužalojimas nebūdingas griuvimui. Įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, yra aiškiai matyti, kad kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai ir dėl chuliganiškų paskatų, o ne neatsargūs, ginantis nuo Z. T. R., todėl turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.
Nukentėjusioji nurodo, kad šioje byloje yra padaryti šiurkštūs procesiniai pažeidimai, turėję esminės įtakos bylos nagrinėjimui. Teisminio nagrinėjimo metu jos gynėjas pateikė prašymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 2 d., kad būtų pakeistas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas atmetė gynėjo prašymą, nurodydamas, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 1 d. reikalavimų. Teismas netinkamai perskaitė prašymą, kadangi prašymas buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 2 d., kur nėra numatyti reikalavimai prašymui, nes prašoma pakeisti veikos kvalifikaciją, nekeičiant veikos faktinių aplinkybių. Jeigu teismas būtų tinkamai išsprendęs šį klausimą, veika būtų perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nekiltų klausimų dėl privataus kaltinimo proceso.
Taip pat pažymi, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str. 1 d. nuostatas dėl greito ir tinkamo bylos nagrinėjimo. Iš nutarties yra matyti, kad teismas, žinodamas, kad šioje byloje teisminis nagrinėjimas turi būti atliekamas privataus kaltinimo tvarka, priėmė šią bylą iš prokuratūros, nors galėjo ją grąžinti, išnagrinėjo visą bylą, apklausdamas šalis, liudytojus, specialistą, ir tada nutarė baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas neįsigilino į susidariusią situaciją, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 2 d. numato, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Taigi teismas, manydamas, kad jeigu ir nereikia perkvalifikuoti į sunkesnę nusikalstamą veiką, turėjo tik pareigą paklausti jos, ar ji sutiktų susitaikyti su kaltinamąja ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, esant pakankamai įrodymų apie kaltinamosios nusikalstamą veiką. Šių veiksmų teismas neatliko, padarydamas procesinius pažeidimus.
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis panaikintina dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų teisme ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 369 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 str. 3 d. nurodyta, jog esminiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Remiantis bylos duomenimis, nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas K. M. nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 37–39). Nukentėjusiajai apskundus šį nutarimą, 2008 m. rugsėjo 15 d. Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimu šis nutarimas panaikintas dėl ne iki galo bei nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas (t. 1, b. l. 44). Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, K. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytą veiką (t. 1, b. l. 62). Ji buvo apklausta dėl šios veikos padarymo (t. 1, b. l. 63). Vėliau surašytas kaltinamasis aktas, kuriame K. M. buvo kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymu. Po to byla pagal šį kaltinimą perduota teismui (t. 1, 68–73).
Šie bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., vėliau buvo tęsiamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Tokioje byloje ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. numatytus atvejus. Taigi šioje byloje procesas bendra tvarka galėjo būti atliekamas tik pagal prokuroro motyvuotą nutarimą tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą esant bent vienai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Tokio prokuroro reikalavimo, išdėstyto nutarime, byloje nėra. Nesant prokuroro reikalavimo, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 1 d., privalėjo išaiškinti nukentėjusiajai jos teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas. Tai nebuvo padaryta, todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 1 d. nuostatų.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad byla, kurioje K. M. buvo kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymu, buvo perduota Plungės rajono apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byla, perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje ir baudžiamąją bylą visiškai išnagrinėjo: apklausė kaltinamąją, nukentėjusiąją, liudytojus, ekspertą, ištyrė rašytinę bylos medžiagą, išklausė baigiamųjų kalbų, kaltinamosios paskutiniojo žodžio ir priėmė galutinį procesinį sprendimą – nutartį, kuria nutraukė bylą K. M. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 6 p.).
Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis 2K-375/2008) ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Tokiais atvejais teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 2 d.). Sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų proceso nuostatas, darytina išvada, kad sutaikymo procedūra padeda išvengti tiek teisiamojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo ir tam tikrais atvejais panaikina kliūtis teismui priimti nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos net ir tuo atveju, kai dėl jos buvo atliktas ikiteisminis tyrimas.
Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir daromas nesant prokuroro reikalavimo, bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 2 d., tokiu atveju turi būti užtikrinta galimybė nukentėjusiajam su kaltinamuoju susitaikyti. Jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jeigu tokią valią išreiškia prokuroras.
Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas šių reikalavimų nevykdė. Teisme paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. nurodytos veikos buvo pradėtas ir daromas nesant prokuroro reikalavimo, teismas privalėjo išsiaiškinti nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamojo proceso vykdymo, taip pat, taikydamas kaip analogiją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 2 d., dėl susitaikymo su kaltinamąją galimybės. Jeigu nukentėjusioji ar jos teisėtas atstovas nepareikštų reikalavimo tęsti procesą, procesas galėtų būti tęsiamas, jei to reikalautų prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytais pagrindais.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 2 d. pažeidimus, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str. 1 d. nustatyto reikalavimo greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byla iš naujo nagrinėjama apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teisme prokuroras nepateikė reikalavimo tęsti procesą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytais pagrindais. 2010 m. rugsėjo 15 d. apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prokurorė nurodė, kad nėra pagrindo K. M. veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., nes jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. Prokurorė prašė K. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir paskirti jai šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka aiškiai pasisakė, kad jei nukentėjusioji ar jos teisėtas atstovas nepareikštų reikalavimo tęsti procesą, procesas galėtų būti tęsiamas, jei to reikalautų prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d., jeigu šio kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 2 d., numato, kad jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą.
Prokurorė iki įrodymų tyrimo pradžios nepateikė teismui rašytinio pareiškimo tęsti procesą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytais pagrindais. Procesas dėl asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, K. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., nebetęsiamas.
Apeliacinės instancijos teisme gautas nukentėjusiosios Z. T. R. atstovo advokato prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 1 d.). Nukentėjusiosios Z. T. R. atstovas advokatas prašo K. M. veiksmus perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., tai yra, kad K. M. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, būtent, jog ji 2008 m. gegužės 9 d., apie 17–18 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Plungės m., Laisvės alėjoje, 5 namo kieme, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė vieną smūgį ranka Z. T. R. į viršugalvį bei vieną kartą ranka sudavė smūgį Z. T. R. į krūtinės ląstos kairę pusę, dėl to Z. T. R. pargriuvo ant žemės. Šiais veiksmais K. M. padarė nukentėjusiajai Z. T. R. galvos ir krūtinės sumušimus, kairės rankos spindulio kaulo lūžį tipinėje vietoje, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams.
Nukentėjusiosios Z. T. R. atstovo advokato prašymas dėl kaltinimo pakeitimo atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 1 d. reikalavimus. Procesas tęsiamas dėl K. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., padarymo.
K. M. nukentėjusiosios Z. T. R. kaltinama tuo, kad ji 2008 m. gegužės 9 d., apie 17–18 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Plungės m., Laisvės alėjoje, 5 namo kieme, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė vieną smūgį ranka Z. T. R. į viršugalį bei vieną kartą ranka Z. T. R. į krūtinės ląstos kairę pusę, dėl to Zita T. R. pargriuvo ant žemės. Šiais veiksmais K. M. padarė nukentėjusiajai Z. T. R. galvos ir krūtinės sumušimus, kairės rankos spindulio kaulo lūžį tipinėje vietoje, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji K. M., apklausiama apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, dėl naujai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad viskas gavosi netyčia. Z. R. R. kieme gyvena jos močiutė. Ji su vaiku nuėjo močiutės aplankyti. Matė, kad Z. R. R., jos močiutė E. P.?, S. Ž. ir dar viena moteris kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Močiutei liepė eiti į kambarį. Gerianti kompanija pradėjo jai sakyti: „kaip tu gali taip sakyti močiutei, kokią turi teisę varyti į kambarį“, pradėjo ją šmeižti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji nuvedė močiutę į kambarį. Grįžus į kiemą, S. Ž. ir Z. R. R. pradėjo jai priekaištauti. S. Ž. ir Z. R. R. pasiėmė pagalį ir pradėjo eiti link jos. Nepamena, kuris iš jų paėmė pagalį. Ji stumtelėjo S. Ž. ir jis nukrito. S. Ž. atsistojo, pasakė, kad nenori problemų, ir išėjo namo. Tada Z. T. R. puolė ją su šuke. Jos mažas vaikas buvo šalia jos. Jai reikėjo gintis, todėl pastūmė Z. R. R.. Į galvą tikrai Z. R. R. nesudavė. Galvą Z. R. R. galėjo susitrenkti krisdama. Per ranką su pagaliu taip pat nesudavė. Jos nemušė, tik pastūmė (t. 2, 2010-09-15 teisiamojo posėdžio protokolas).
Nukentėjusioji Z. T. R., apklausiama apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tą dieną dirbo pas senuką. Kristina su Rasa sėdėjo kieme. Išgirdo, kad jos lauke kelia triukšmą. Susiruošė eiti į savo namus. Ją pakvietė prie stalo. Prie jo sėdėjo S. Ž., Milda, kurią Brone vadina, pavardės neatsimena. Kristina liepė eiti močiutei į trobą. Močiutė pasakė K. M.: „koks tavo reikalas, kad aš su kaimynais sėdžiu“. Jos buvo gerokai išgėrusios, tačiau ji net nespėjo prie stalo prisėsti. Anūkė po močiutės žodžių paėmė ją už rankos ir partempė į trobą. S. Ž. pasakė Kristinai, kad negražiai elgiasi su močiute, kuri ją užaugino. Kristina paėmė pagalį ir sudavė S. Ž.. Jis nukrito. Ji pasakė Kristinai, ar už tokius žodžius taip turi nukentėti. Tada K. jai kumščiu trenkė vieną sykį, antrą sykį į galvą kumščiu. Paskui paėmusi pagalį nuo žemės trenkė jai per ranką. Atsikėlusi kišenėje neberado pinigų. Tada pasakė Kristinai: „nu, gyvate tu, ranką man nudaužei“. Iš skausmo pradėjo verkti ir ėjo link namų. Ranką iki šiol skauda. Nesutinka taikytis su K. M.. Prašo, kad atlygintų jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (t. 2, 2010-09-15 teisiamojo posėdžio protokolas).
Liudytojas S. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną moterys pakvietė jį atsigerti alaus. Begeriant alų atėjo E. P. anūkė K. M.. Ji piktai liepė E. P. eiti namo. K. M. griebė E. P. už parankės ir vedė namo. Jis sugėdino K. M. dėl tokio jos elgesio. Po kiek laiko pamatė, kad K. M. ateina su pagaliu rankoje. K. M. jam su pagaliu tris kartus trenkė. Pagriebė su ranka pagalį. K. M. jį pastūmė, jis suklupo. Po to atsikėlęs išėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad K. M. ir Z. R. R. susimušė (t. 1, b. l. 119).
Liudytoja R. P. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną Z. R. R., S. Ž., B. N. ir E. P. gėrė alų, kurį nupirko Z. R. R., degtinę nuo pat ryto. Z. R. R. taip pat gėrė ir buvo girta. Ji sėdėjo lauke su V. K. ir rūkė. Prie jų atėjusi K. M. pamatė girtą močiutę. Tarp K. M. ir E. P. įvyko konfliktas. Z. R. R. kišosi į jų ginčą, nors jai niekas nieko nesakė. K. M. močiutę nuvedė į namus. S. Ž. paėmė 2,5–3 metrų ilgio pagalį, pradėjo šaukti ir eiti artyn K. M.. K. M. sugriebė pagalį, jis iškrito. S. Ž. išėjo namo. Tada Z. R. R. puolė su tuo pagaliu K. M.. K. M. stumtelėjo Z. R. R.. Po to Z. R. R. paėmė stiklo šukę ir puolė K. M.. Ji pastūmė Z. R. R.. Z. R. R. krito, o atsistojusi išėjo sakydama, kad dar pamatysianti, kas bus. K. M. pinigų iš Z. R. R. ištraukti negalėjo. Z. R. R. niekas nespardė, ji buvo labai girta. Z. R. R. yra konfliktiška. Jų kieme negyvena, tačiau ateina prižiūrėti senuką. Po įvykio su Z. R. R. konfliktuodavo. Z. R. R. ją buvo iškeikusi (t. 1, b. l. 120–122).
Liudytoja V. K. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžusi iš parduotuvės išėjo į kiemą parūkyti su R. P.. Joms būnant kieme, atėjo K. M.. Ji pamatė begeriančią savo močiutę. Močiutė buvo girta. K. M. liepė močiutei nebegerti, o eiti į kambarį. Močiutė priešinosi, todėl K. M. per prievartą ją vedė į kambarį. S. Ž. ir Z. R. R. ėmė K. M. keikti necenzūriniais žodžiais. S. Ž. pašoko nuo suoliuko, paėmė pagalį ir šoko link K. M.. Kristina jį stumtelėjo ir S. Ž. krito. Atsistojęs S. Ž. išėjo namo. Tada Z. R. R. pagriebė pagalį ir ėmė pulti Kristiną. Ji paėmė pagalį ir stumtelėjo Z. R. R.. Z. R. R. nukrito, o atsikėlusi išvadino K. M. įvairiais žodžiais (t. 1, b. l. 122–124).
Liudytoja B. N. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su Z. R. R. ir S. Ž. gėrė alų. Jie buvo trise, o jaunimas buvo toliau kitame gale. Atėjusi K. M. su vaiku liepė E. P. eiti į kambarį. Z. R. R. pradėjo ant jos šaukti. Ji liepė Z. R. R. ir S. Ž. nesikišti. S. Ž. sakė, kad taip elgtis su močiute negalima. Z. R. R. pradėjo su Kristina konfliktuoti. K. M. paėmė pagalį ir trenkė juo Z. R. R.. S. Ž. atėmė iš Kristinos pagalį. Nematė, ar Z. R. R. gėrė ryte. Z. R. R. pagaliu Kristinai nesudavė (t. 1, b. l. 143, 144).
Liudytoja A. B. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo kambaryje ir išgirdo triukšmą. Priėjo prie lango pamatė, kad Z. T. R. susistumdė su K. M.. S. Ž. ėjo namo. Nežino, kuri kurią stumdė. Nematė, kad kuri būtų uždaužusi. Jokio pagalio nematė (t. 1, b. l. 144–145).
2008-06-02 specialisto išvadoje Nr. G 173/08(07) nurodyta, kad Z. R. R. padaryti galvos ir krūtinės sumušimai, kairio spindulinio kaulo lūžis tipinėje vietoje, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dėl smūginių kontaktų į galvą bei krūtinę poveikio ir griuvimo bei atsitrenkimo į pastaruosius kairiąja ranka (t. 1, b. l. 10).
2008-11-13 specialisto išvadoje Nr. PG 04-173/08(07) nurodyta, kad Z. R. R. kairio spindulio kaulo lūžis tipinėje vietoje padarytas kieto buko daikto poveikiu dėl vieno trauminio faktoriaus ir yra būdingas griuvimui bei atsitrenkimui į kietą buką pagrindą. Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dėl vieno smūginio kontakto į viršugalvį bei krūtinės ląstos kairę pusę. Tikėtina, kad griuvimo ir atsitrenkimo į kietą buką daiktą ar pagrindą kaire ranka metu galėjo būti traumuota ir kairė krūtinės ląstos pusė (t. 1, b. l. 48).
Ekspertas apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji lūžį galėjo patirti griūdama ar su kuo nors kontaktuodama. Kaulo skeveldrinio lūžio nebuvo, todėl teigti negali, jog buvo suduotas tiesioginis smūgis į ranką. Kadangi skeveldrinio lūžio nebuvo, todėl išvadoje nurodė, jog lūžis tipinis.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios Z. R. R. ir K. M. santykius iki konflikto kilimo, konflikto kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, daro išvadą, jog K. M. veiksmai buvo ne puolamojo, o gynybinio pobūdžio. Tai įrodo iš esmės tarpusavyje sutampantys ir vienas kitam neprieštaraujantys K. M., R. P., V. K. iš dalies A. B. parodymai. Be to, specialisto išvada bei eksperto parodymai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad nukentėjusiosios Z. T. R. rankos lūžis būdingas kritimui, o ne tiesioginiam smūgiui. Eksperto parodymai paneigia nukentėjusios Z. T. R. parodymus, kad K. M. sudavė pagaliu jai per ranką, todėl lūžo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji Z. T. R., S. Ž., B. N. įvykio dieną buvo neblaivūs, todėl teismas kritiškai vertina jų parodymus.
Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji K. M. neperžengdama būtinosios ginties ribų padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasi nuo nukentėjusiosios Z. T. R. pradėto pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą. Asmeninio konflikto metu Zita T. R. laikydama 2,5–3 metrų ilgio pagalį rankose kėsinosi suduoti K. M.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Zitos T. R. kėsinimasis į K. M. sveikatą buvo realus. Be to, liudytojos R. P. parodymai patvirtina, kad Zita T. R. yra konfliktiškas žmogus. Kad nukentėjusioji Z. T. R. kėsinosi pagaliu suduoti K. M., parodė liudytojai R. P., V. K. ir pati K. M.. Gindamasi nuo Zitos T. R. pavojingo kėsinimosi į sveikatą, K. M. pirmą kartą Zitą T. R. pastūmė, kai nukentėjusioji puolė ją su pagaliu, antrą kartą, kai puolė su stiklo šuke. Sužalojimus Z. T. R. patyrė krisdama ir atsitrenkdama į žemę. Eksperto parodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios Z. T. R. rankos lūžis būdingas kritimui, o ne tiesioginiam smūgiui. Tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje ištirti objektyvūs įrodymai. 2008-06-02 specialisto išvadoje Nr. G 173/08(07) konstatuota, kad Z. R. R. sužalojimai padaryti dėl smūginių kontaktų į galvą bei krūtinę poveikio ir griuvimo bei atsitrenkimo į pastaruosius kaire ranka. 2008-11-13 specialisto išvadoje Nr. PG 04-173/08(07) konstatuota, kad Z. R. R. kairio spindulio kaulo lūžis tipinėje vietoje padarytas kieto buko daikto poveikiu dėl vieno trauminio faktoriaus ir yra būdingas griuvimui bei atsitrenkimui į kietą buką pagrindą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d. numato, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. K. M. viso tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad pastūmė Z. T. R. turėdama tikslą apsiginti nuo jai gresiančio smūgio pagaliu ir puolimo stiklo šuke. Tyčios sužaloti nukentėjusiosios sveikatą ji neturėjo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. numato, jog būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta. Nenustatyta, jog K. M. norėjo tiesioginę tyčią nesunkiai sužaloti nukentėjusiosios Z. T. R. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusiosios Z. T. R. atstovas advokatas prašė pakeisti kaltinimą ir pripažinti K. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. Todėl teismas daro išvadą, jog K. M. veiksmuose buvo būtinoji gintis.
K. M. veiksmai atitiko kėsinimosi į jos sveikatą pobūdį ir pavojingumą ir nebuvo peržengta būtinosios ginties ribų. Kadangi teisiamojo posėdžio metu ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 326 str. 4 d., 369 str. 3 d.,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo K. M. nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 6 p.), panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
Baudžiamąją bylą, kurioje K. M. kaltinama, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties.