Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Šančių prekybos centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje B2-162-413/2017 (naujas bylos Nr. B2-83-264/2018) pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Šančių prekybos centro prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – V. P., V. K., A. S., J. T., V. T., uždaroji akcinė bendrovė „Global Petroleum“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo atmestas kreditorės prašymas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.Pagal ĮBĮ 23 straipsnį kreditorių susirinkimas sprendžia esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tokius kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; turto pardavimo tvarkos ir kainos tvirtinimas; kitus įstatymo jam priskirtus klausimus. Pagal įstatymą teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą bei atlieka bankroto proceso teisėtumo priežiūrą (pavyzdžiui, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos), bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Taip pat teismui suteikta teisė spręsti dėl kreditorių susirinkimo reikalingumo ir tikslingumo.Iškėlus įmonės bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius (ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas; reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis).Pirmajame BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių 2014 m. rugpjūčio 18 d. susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Pagal šio nutarimo 4 punktą kreditorius, turintis teisę reikalauti, kad būtų sušauktas kreditorių susirinkimas, siekdamas šią teisę įgyvendinti, asmeniui, turinčiam teisę šaukti kreditorių susirinkimą, privalo pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimą gali būti atsisakoma šaukti, jei nepateikiamas minėtas prašymas ir dokumentai ar yra kitų priežasčių, dėl kurių kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas. Motyvuotas atsisakymas šaukti kreditorių susirinkimą kreditoriui pateikiamas ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo prašymo ir (ar) dokumentų gavimo dienos.Pareiškėja, vadovaudamasi ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą prašydama sušaukti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimą pagal pareiškėjos bankroto administratoriui siųstame rašte Nr. 1-20 nurodytą darbotvarkę ir siūlomą balsavimo raštu biuletenį, motyvuodama tuo, kad bankroto administratorė nereaguoja į kreditorės teikiamus prašymus sušaukti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimą.Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 1-20 ir balsavimo raštu biuleteniu kreipėsi į bankrutavusios atsakovės administratorę, prašydama sušaukti kreditorių susirinkimą rašte suformuluotais darbotvarkės klausimais, kurį administratorei išsiuntė elektroniniu paštu. Taip pat pareiškėja siuntė administratorei dar du elektroninius laiškus su prašymu patvirtinti 2017 m. rugsėjo 20 d. el. laiško gavimą. Duomenų, patvirtinančių, kad administratorė šiuos elektroninius laiškus gavo, nepateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė administratorei tą patį raštą registruota pašto siunta, kurią administratorė gavo 2017 m. rugsėjo 27 d. Administratorė, nepraleisdama BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių 2014 m. rugpjūčio 18 d. susirinkimo nutarimu nustatyto 10 dienų termino, 2017 m. spalio 3 d. registruota pašto siunta išsiuntė pareiškėjai motyvuotą atsisakymą šaukti kreditorių susirinkimą pareiškėjos nurodytais darbotvarkės klausimais. Šias aplinkybes patvirtina administratorės pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu pateiktas AB Lietuvos pašto siuntos kvitas ir internetinio puslapio išrašas. Todėl netikėti administratorės nurodomomis aplinkybėmis dėl negautų pareiškėjos elektroninių laiškų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Iš administratorės 2017 m. spalio 2 d. atsisakymo sušaukti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimą turinio spręstina, kad jis yra motyvuotas, nurodant konkrečias atsisakymo priežastis, dėl kurių kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas, detaliai argumentuojant kiekvieną pareiškėjos prašyme nurodytą punktą. Pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti. Administratorės atsisakymas pareiškėjai pateiktas nepraleidus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto atsisakymo pateikimo termino. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių 2014 m. rugpjūčio 18 d. susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu patvirtintos kreditoriaus, turinčio teisę reikalauti, kad būtų sušauktas kreditorių susirinkimas, prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą išsprendimo tvarkos pažeidimo. Minėta, kad pareiškėja, vadovaudamasi ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą prašydama sušaukti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimą pagal pareiškėjos bankroto administratorei siųstame rašte Nr. 1-20 nurodytą darbotvarkę ir siūlomą balsavimo raštu biuletenį, motyvuodama bankroto administratorės neveikimu (pareiškėjos prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą neišsprendimu). Dėl šių pareiškėjos argumentų vertinimo apeliacinės instancijos teismo išvados pateiktos šios nutarties 14 ir 15 punktuose. Apeliantė atskirajame skunde teikia naujus argumentus dėl administratorės atsisakymo sušaukti kreditorių susirinkimą nepagrįstumo ir prašo apeliacinės instancijos teismą įpareigoti administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėtame prašyme pareiškėja prašė teismo sušaukti kreditorių susirinkimą ir prašymo negrindė administratorės atsisakymo sušaukti kreditorių susirinkimą motyvų (ne)pagrįstumo aspektu, o teismas jų neanalizavo ir nevertino. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, taikomos ir atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti (CPK 338 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundo argumentai dėl administratorės atsisakymo sušaukti kreditorių susirinkimą nepagrįstumo ir skundo reikalavimas įpareigoti administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini ir nespręstini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-83-264/2018 duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas priėmė pareiškėjos UAB Šančių prekybos centro prašymą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorės UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ atstatydinimo, kuris paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. sausio 29 d.Į pagrindinius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.