Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-1466-876/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
2-1466-876/2018
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00058-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
L. Ž.
Atsakovas
V. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1466-876/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00058-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucijai teikiančiai byloje išvadą esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 1 d. teisme priimtas ieškovės L. Ž. ieškinys atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiams vaikams. 2018 m. vasario 8 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį, todėl prašo bylą nutraukti ir patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas visiškai.

Taikos sutartis – civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismui tarp šalių buvo pateikta sudaryta taikos sutartis, kurioje abipusių nuolaidų būdu, atsižvelgdami į ieškovės ir atsakovo interesus, šalys išsprendė kilusį ginčą.

Ieškovės ir atsakovo prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro. Šalys patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 294 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Šalims išaiškinama, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnio 4 punktas).

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalys, sudarydamos taikos sutartį, numatė, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų vienas iš kito nereikalauja, išlaidas valstybei sumoka atsakovas.

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad sudarius taikos sutartį šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tvirtinant taikos sutartį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 18 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur x 3 proc. = 36 Eur - 75 proc. = 9 Eur x 2 = 18 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė įstatymu atleista.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršijo 3 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

šalių prašymą tenkinti visiškai.

Ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1466-876/2018 dėl išlaikymo pakeitimo, patvirtinti tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovė L. Ž. iš dalies atsisako savo ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-1466-876/2018 ir sutinka, kad iš atsakovo V. Ž. būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Atsakovas V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutinka ir įsipreigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai G. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Šalys susitarė, kad priteistų nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir G. Ž. išlaikymui lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti jų motiną ieškovę L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

4. Šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 punktu, susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų vienas iš kito nereikalauja, išlaidas valstybei sumoka atsakovas.

5. Šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 punktu, prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą Nr. 2-1466-876/2018 nutraukti.

5. L. Ž. ir V. Ž. konstatuoja, kad taikos sutarties pasirašymo ir patvirtinimo teisme pasekmės, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią (res judicata) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, yra išaiškintos, žinomos ir suprantamos.

6. Ši sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

7. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais po vieną teismui, ieškovei ir atsakovui.

8. Šalims išaiškintos šios sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnyje, 249 straipsnyje ir jos pilnai suprastos.

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1466-876/2018 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž., dėl išlaikymo pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė