Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Ukmergės r. apylinkės teismo 1991 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 246 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 1 metams pataisos darbų be laisvės atėmimo;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą:

- jis, 2024 m. liepos 8 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajam E. K. vieną kartą sudavė į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą.

Šiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. balandžio 16 d. įtariamuoju apklaustas E. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad supranta kuo yra įtariamas, sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, nuoširdžiai gailisi. Pranešime apie įtarime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytam asmeniui E. K. sudavė vieną kartą ranką į veido sritį, supykęs, nes šis be leidimo buvo paėmęs jam priklausantį telefoną. Negali detaliau patikslinti šio įvykio aplinkybių. Ieškodamas telefono iš kito telefono skambindamas į savo numerį išgirdo, kad jo telefonas skamba E. K. palatoje, kuris buvo paslėptas už spintelės. Telefono grąžinti E. K. nenorėjo, todėl sudavė jam smūgį, norėdamas atsiimti savo turtą. Kiek žino, jis telefonus buvo paėmęs ir iš kitų pacientų. Administracija buvo informuota apie tai. Sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausme, jos rūšimi – t. y. laisvės apribojimu ir jo dydžiu (el. b. t. 1, b. l. 135-137).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Protokolu-pareiškimu 2024 m. liepos 9 d. pareiškėja M. F. pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką jos (duomenys neskelbtini) sūnaus atžvilgiu (el. b. t. 1, b. l. 1-8, 14).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. liepos 9 d. apklausta nukentėjusiojo E. K. atstovė pagal įstatymą M. F. parodė, kad nuo 2024 m. liepos 2 d. sūnus buvo (duomenys neskelbtini) <...>.2024 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. atvyko į ligoninę aplankyti sūnų. <...> pamatė, kad sūnus po akimis turi mėlynes. Paklausė gydytojo, kas atsitiko, į ką gydytojas jai atsakė, kad sūnus buvo paėmęs kažkieno telefoną, ir už tai gavo nuo kito ligonio. Tačiau ji mano, kad tai ne tiesa. Jos manymu sūnus buvo stipriai sumuštas, o ne vieną kartą jam trenkta. Kas jį sumušė – ji nežino, tačiau kilo klausimas kur visi ligoninės darbuotojai, kodėl jie nieko nematė. Sūnus (duomenys neskelbtini), kur turi būti prižiūrėtojas, kodėl jo nėra ir nieko niekas nematė. Taip ligoninėje neturi būti, ligoniai turi būti prižiūrėti, (duomenys neskelbtini) neturi vaikščioti po koridorių, neturi imti kažkokių svetimų daiktų. Tai ketvirtas kartas kai sūnus yra sumušamas (2023 m.- 3 kartus, 2024 m. - 1 kartą), todėl nusprendė apie tai pranešti policijai. Nori sužinoti, kas kaltas dėl sūnaus sumušimo (el. b. t. 2, b. l. 26-29).

Papildomai 2024 m. gruodžio 5 d. apklausta M. F. parodė, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. atvyko į ligoninę aplankyti sūnų. <...> Pamatė jį sumuštą, abi akys buvo sumuštos, ištinusios, didžiausios kraujosruvos abiejose akyse, prakirstas kairės akies antakis, dešinės pusės galvos srityje ties smilkiniu buvo praskelta. Šiuos sužalojimus nufotografavo, nuotraukas pateikė prie pareiškimo. Sūnus skundėsi skausmu krūtinės srityje. Šių sužalojimų atsiradimo aplinkybių sūnus jai nepaaiškino, nepasakė, kas jį sumušė. Kreipėsi į policiją, nes sūnus (duomenys neskelbtini). Iš ligoninės sūnus grįžo dar blogesnės būklės. Kviečiamas į apklausą atvykti jis negalėjo, nes (duomenys neskelbtini), nieko (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Sūnus ir dabar negali duoti jokių paaiškinimų, susijusiu su tiriamuoju įvykiu (el. b. t. 2, b. l. 32-34).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole 2025 m. balandžio 10 d. pateikta specialisto išvada, kad E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. t. 2, b. l. 76-77).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. liepos 17 d. apklaustas liudytojas S. A. ((duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas) parodė, kad E. K. <...> atvyko į 2024 m. liepos 2 d., buvo labai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be jokios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jį mėginant apžiūrėti – (duomenys neskelbtini), dėl to jis buvo iš pradžių (duomenys neskelbtini). Nuo liepos 4 dienos iš (duomenys neskelbtini) skyriaus E. K. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, nes jo būsena pagerėjo, sumažėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dar visa tai buvo, bet sumažėjo. Jam žinoma, (2024 m. liepos 8 d. jam atvykus į darbą, per rytinį trumpą susirinkimą buvo informuotas slaugytojos J. G.) 2024 m. liepos 6-7 dienomis E. K. vaikščiojo po skyriuje esančias palatas ir ėmė kitų pacientų daiktus. E. K. spintelėje buvo rastas dingęs kito asmens dantų šepetukas, dantų pasta, telefonas. Daiktai buvo grąžinti teisėtiems savininkams, o E. K. buvo primintos skyriaus vidaus taisyklės, kad negalima eiti į svetimas palatas bei imti kitų pacientų daiktus. Aišku E. K. neigė ėmęs kitų pacientų daiktus, jis nurodė, kad visa tai yra jo. 2024 m. liepos 8 d. ryte į ligoninės slaugytojų postą atėjo pacientas Č. O. pasiskundė, kad dingo jo mobiliojo ryšio telefonas. Taip pat į slaugytojų postą atėjo ir kitas pacientas, o būtent E. G., kuris pasisakė, jog trenkė E. K. į galvą, nes norėjo jį pamokyti dėl pavogto Č. O. telefono. Tą pačią dieną apie 06.40 val. buvo pastebėta, kad E. K. kairys antakis yra prakirstas, antakis buvo sutvarstytas. E. K. buvo paklausta, kas jam atsitiko, tačiau jis atsakė, kad neatsimena. E. K. gydantis gydytojas I. P. galėtų išsamiau papasakoti dėl kokios priežasties E. K. savinasi kitų asmenų mobiliojo ryšio telefonus, nes vieno paciento telefoną jis įmetė klozetą, būtent iš Č. O. telefono E. K. ištrynė visas programas. Č. O. yra (duomenys neskelbtini) ir procesinius veiksmus su juo atlikinėti galima (el. b. t. 1, b. l. 55-58).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. liepos 18 d. apklaustas liudytojas Č. O. parodė, kad 2024 m. liepos 8 d. ryte prabudo apie 6.00 val., atsikėlė ir iškart pastebėjo, kad ant spintelės prie lovos nėra jo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“. Apsižiūrėjo palatą, po pagalve, visur, tačiau telefono nerado. Nuėjo prie posto bei pasakė apie tai slaugytojai. Slaugytoja atsakė, kad į postą telefoną niekas atnešęs nebuvo. Kažkur po pusvalandžio slaugytojos atnešė jam jo telefoną, pasakė, kad rado pas pacientą K., Grąžintame telefone buvo ištrinti visi adresatai. Taip pat sakė, kad tai ne pirmas atvejis, kai minėtas pacientas paima ne savo daiktus bei telefonus. Tuo viskas ir baigėsi. Minėto paciento K. jis nepažįsta, nežino, net kaip šis atrodo. Apie tai, kad jį kažkas muštų irgi nieko nežino, jokių aplinkybių nurodyti negali (el. b. t. 1, b. l. 84-86).

Papildomai 2024 m. liepos 18 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas Č. O. parodė, kad dėl prarastos informacijos jis niekam jokių pretenzijų neturi, jam žala nepadaryta, tikrai jokių tyrimų nepageidauja (el. b. t. 1, b. l. 87-89).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-24/2025 nurodyta, kad E. G. dėl savo psichikos būklės gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; šiuo metu gali suprasti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmę, jis gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Nėra duomenų, kad dėl dabartinės psichikos būklės E. G. būtų pavojingas visuomenei, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (el. b. t. 1, b. l. 202, el. b. t. 2, b. l. 1-18).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo E. G. kaltę pagrindžia jo paties ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad supykęs nukentėjusiajam sudavė ranka į veido sritį, nes šis be leidimo buvo paėmęs jam priklausantį telefoną, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą duoti parodymai, apie tai, kad atvykusi aplankyti sūnaus, pamatė jį sumuštą, liudytojo S. A. parodymai, kad nukentėjusysis E. K. vaikščiojo po skyriuje esančias palatas ir ėmė kitų pacientų daiktus, liudytojo Č. O. parodymai, kad jo telefoną rado pas E. K., Medicininių dokumentų apžiūros protokole su specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad E. K. padaryti veido sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus bei jų visumą, taip pat darytina išvada, kad kaltinamojo E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2024 m. liepos 8 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajam E. K. vieną kartą sudavė į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą.

Pastebėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. keitėsi BK 140 straipsnio redakcija, t. y. aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta dar viena alternatyvi bausmė, taip pat ilgesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali 140 straipsnio 1 dalis nekito. Taigi, įstatymo pakeitimai nešvelnina asmens teisinės padėties, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 140 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis informuotas apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (el. b. t. 2, b. l. 78-81). Apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 2025 m. balandžio 16 d. informuotas ir nukentėjusysis (jo atstovė) (el. b. t. 2, b. l. 84-88), duomenų apie tai, kad prieštarautų tokiam sprendimui – nėra.

Bausmės skyrimo motyvai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be jau aptartų aplinkybių, atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, administracine tvarka baustas vieną kartą dėl 2024 m. liepos 9 d. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 415 straipsnio 1, 2 dalyse (Vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota (neperregistruota) nustatyta tvarka, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones); duomenų apie paskirtos 90 Eur baudos sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 93-95). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ekspertizės akte konstatuota, kad E. G. dėl savo psichikos būklės gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; šiuo metu gali suprasti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmę, jis gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Nėra duomenų, kad dėl dabartinės psichikos būklės E. G. būtų pavojingas visuomenei, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (el. b. t. 2, b. l. 1-18).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos trukmę nustatant artimą minimaliai – 6 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu kaltinamajam skiriama galutinė sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis (jo atstovė pagal įstatymą) civilinio ieškinio nepareiškė.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti galutinę sumažintą – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniuose.

2. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.