- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-78-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- A. N., G. S.
- Ieškovas
- J. S., E. M., S. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Marina Laurinaitienė, Antanas Markūnas
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Elenai Skrodenienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovui A. N., atsakovų G. S. ir A. N. atstovui advokatui Antanui Markūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S., E. M., S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S., E. M., S. S. ieškinį atsakovams G. S., A. N., tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašė pripažinti apsimestine 2003-12-11 mainų sutartį Nr. 4418, kuria atsakovas G. S. išmainė 0,0150 ha žemės sklypą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1/8 dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , su 1/8 dalimi priklausinio, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, kurių vertė 34867 Lt, į A. N. priklausantį automobilį Mercedes Benz 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 34867 Lt, laikyti šį sandorį pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria atsakovas G. S. pardavė, o atsakovas A. N. nupirko 1/8 dalį gyvenamojo namo su priklausinio 1/8 dalimi ir 0,0150 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune, už 34867 Lt, perkelti pirkėjų teises ir pareigas į 0,0150 ha žemės sklypą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1/8 dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, ieškovams J. S., S. S. ir E. M., priteisti iš ieškovų J. S., S. S. ir E. M. sumokėti A. N. 34867 Lt, perkelti 5/8 dalių gyvenamojo namo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statinių, kurių unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Kauno m. Kauno m. sav., pirkėjų teises ir pareigas ieškovams J. S., S. S. ir E. M.; priteisti iš ieškovų J. S., S. S., S. S. ir E. M. solidariai atsakovui A. N. 5/8 dalių gyvenamojo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, pirkimo -pardavimo sandorio sumą pagal 2004-01-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 57 - viso 20000 Lt, priteisti ieškovei J. S. bylinėjimosi išlaidas (b.l. 62-64).
Ieškovai nurodė, kad ginčo namas yra G. S. ir jo žmonos J. S. santuokinis turtas. Po jos mirties G. S. paveldėjo ½ dalį turto kartu su savo dviem nepilnamečiais vaikais S. ir J. bei mirusiosios motina E. M.. Po J. S. mirties 1997-03-24, ieškovai paveldėjo po 1/8 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir po 1/8 dalį kiemo statinių. 2003-11-26 atitinkamai nekilnojamojo turto daliai, ieškovė J. S. pirko iš valstybės 150/600 dalių žemės sklypo toje valdoje. Apie tai, kad G. S. išmainė ir pardavė savo gyvenamojo namo su priklausiniu dalį ir žemės sklypo dalį A. N., ieškovams tapo žinoma 2007-03-29, kai ieškovė J. S. nuvyko į AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialą pasiimti naujos dujų abonento knygelės, todėl ši diena laikytina ieškovų teisių pažeidimo sužinojimo momentu. Dėl pažeistų teisių gynimo ieškovai įgijo teisę teismo tvarka reikalauti, kad jiems būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos. Atsakovas G. S. 2003 12 11 išmainė 150/600 žemės sklypo dalį ir 1/8 dalį gyvenamojo namo su priklausiniu, esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, su atsakovu A. N. į automobilį. Šis sandoris laikytinas apsimestiniu, nes netrukus po jo atsakovas G. S. atsakovui A. N. pardavė pusę namo. Tai, kad atsakovų mainų sandoris yra apsimestinis, ir tai, kad atsakovų siekis iš tikrųjų buvo pirkimas - pardavimas , įrodo šie faktai : 1/8 dalis namo su priklausinio dalimi atsakovų sutartyje dėl mainų įvertinta 30817 Lt , o 4/8 dalys su 4/8 dalimis priklausinio sutartyje dėl pirkimo – tik 20000 Lt. Automobilis Mercedes Benz 307, 1980 m. laidos, atsakovų mainų sutartyje įvertintas 34867 Lt, automobilis niekada G. S. nebuvo perduotas, t.y. per 3,5 metų G. S. to automobilio nepersiregistravo savo vardu, atsakovas A. N. nuo mainų sutarties sudarymo ginčo turto nevaldė ir juo nesirūpino – A. N. nėra sudaręs jokių komunalinių paslaugų teikimo sutarties ginčo turto adresu, jokių turto išlaikymo užtikrinimo sutarčių, niekada nėra buvęs ginčo name ir sklype, niekada ir niekaip nepareiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi tvarkos, nesirūpina turto būkle, neprižiūri jo ir neseka galimo pablogėjimo. Atsakovai 2004-01-09 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodo, kad 20000 Lt už perkamą turtą pirkėjas A. N. pardavėjui G. S. perdavė 2003-08-07, t.y. iki mainų sutarties, ką įrodo notariškai patvirtinta sutartis. Mainų ir pirkimo - pardavimo sutartyse atsakovas G. S. nurodo esantis našlys, neturintis nepilnamečių vaikų, tačiau G. S. nuo 1998 m. yra susituokęs antrą kartą, turi nepilnamečių vaikų. G. S. apsimestinius veiksmus rodo ir tai, kad sandoris buvo sudarytas po to, kai jo dukra J. S. tapo pilnamete, kad nereikėtų gauti teismo leidimo. Nesant aplinkybės, kad gyv. patalpa (duomenys neskelbtini) , Kaune, yra atsakovo G. S. šeimos vienintelis gyvenamasis būstas, sandoriams netaikytinos CK 3.85 str. taisyklės, pats G. S. yra nurodęs, kad gyvena kitur. Nė vienas iš kitų trijų bendraturčių (ieškovai) nėra gavęs per notarą pasiūlymo pirkti pirmumo teise iš atsakovo G. S. jo dalį statinių. Nė vienas iš keturių bendraturčių pagal CK 4.88 str. nėra informuotas apie G. S. ketinimą perleisti 150/600 dalių žemės sklypo, tuo pažeistos bendraturčių teisės. Be to, 1/2 dalis 0,0600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune, priklauso dar ir valstybei. CK 4.78 str. nurodo 3 mėn. nuo pardavimo momento terminą pretenzijoms dėl pirkimo pareikšti, tačiau ieškovai apie atsakovo sudarytas sutartis sužinojo tik 2007-03-29 ir netrukus kreipėsi į teismą. Nurodo, kad name gyvena ieškovė J. S., nuo 1997 m. - jos senelis A. S., 4 metai - R. N., tik 2003-2004 metais kelis mėnesius pas juos gyveno nuomininkai V. ir K.. Ieškovė su draugu ir seneliu gyvena visame name, nes namas nėra padalintas, jo naudojimosi tvarka nenustatyta. Atsakovas A. N., nevaldydamas turto, nemokėdamas už jo išlaikymą pirkėjas, kaip naujasis įgijėjas, neįgyvendino savo teisių, todėl yra pagrindo manyti, jog jis neturėjo tikro ketinimo šį turtą valdyti, naudotis juo, išlaikyti. Namo išlaikymu rūpinosi ieškovė J. S., kuri prižiūrėjo ir žemės sklypą, tvarkė jį. Nuo 2005 m., kai tapo pilnamete, ji už save ir S. mokėjo žemės mokestį, kurį anksčiau mokėjo tėvas G. S.. Kadangi pirkėjas įsigytoje valdoje nesilankė, iš tokio jo elgesio bendraturčiai nesuprato, kad dalis namo ir žemės yra jau kito asmens nuosavybė, nes G. S. praktiškai valdoje negyveno jau nuo sutuoktinės mirties, name gyveno ieškovai. Dėl naudojimosi tvarkos bendraturčiai nebuvo sutarę. Ieškovai prašo pripažinti mainų sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti jam tikrojo sandorio, t.y. pirkimo – pardavimo, taisykles. Ieškovai, kaip namo ir kiemo statinių bendraturčiai, pageidauja pirmumo teise pirkti parduotiną bendraturčio dalį, taikant atitikmens principą sutinka sumokėti pirkėjui 20000 Lt sumą, už kurią jis ginčo dalį pirko ir 34867 Lt už turto dalį, kuri buvo apsimestinai mainyta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tačiau teismas, remdamasis faktiniais bylos duomenimis, darė išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2007 03 29, t.y. kada ieškovai sužinojo apie savo pažeistas teises, ieškinį savo pažeistoms teisėms apginti jie pareiškė 2007 04 04 ( b.l.3), todėl teismas laikė, jog ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido ir atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovų argumentai dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu grindžiami tik prielaidomis, jie nepatvirtinti įrodymais ir ieškovai nenuginčijo mainų sandorį sudariusių asmenų tikrosios valios, o aplinkybė, kad mainų sutartimi buvo išmainyti nelygiaverčiai daiktai, neduoda pagrindo šią sutartį laikyti apsimestine. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ginčo mainų sutartis buvo sudaryta įstatymo nustatyta tvarka, paremta laisva abiejų šalių valia, ja buvo įgyvendinti tikrieji sutarties šalių siekiai. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovų argumentą, kad sutartis nebuvo realiai įvykdyta, nes. 2003 12 11 perdavimo aktas (b .l. 34), taip pat 2007-12-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, (t.y. atsakovo G. S. gyvenamojoje vietoje) prie vandens telkinio stovi krovininė transporto priemonė su užrašu Mercedes Benz (b.l. 108), patvirtina, jog mainų sutartis buvo realiai įvykdyta. Be to teismas nurodė, jog automobilio neįregistravimas atsakovo G. S. vardu VĮ „Regitra“ neatima iš atsakovo G. S. nuosavybės teisės į šią transporto priemonę, o atsakovas A. N. savo kaip savininko pareigą vykdė mokėdamas mokesčius valstybei už turimą žemės sklypą. Taip pat teismas pripažino nepagrįstu ieškovų teiginį, kad mainų sandorio apsimestinumą rodo ir tai, jog paveldėtuose pastatuose nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kadangi bendraturčių teisės į atitinkamas bendro daikto dalis nėra prilyginamos teisei naudotis gyvenamąja patalpa jos perleidimo kitam savininkui atveju. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovų reikalavimą pripažinti 2003 12 11 mainų sutartį apsimestine atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, jog nė vienas iš jų kaip nekilnojamojo turto bendraturtis nėra gavęs per notarą pasiūlymo pirkti pirmumo teise iš atsakovo G. S. jo dalį statinių ir nebuvo informuotas apie G. S. ketinimą perleisti 150/600 dalių žemės sklypo, kadangi vienam bendraturčiui nekilnojamųjų daiktų mainų sutartimi perleidžiant bendrosios nuosavybės dalį, kitam bendraturčiui neatsiranda pirmenybės teisė įgyti perleidžiamą dalį, nes toks pirmenybės teisės taikymas prieštarauja mainų sutarties esmei. Dėl ieškinio reikalavimų perkelti pirkėjo teises pagal 2004 01 09 sutartį, teismas sprendė, kad 2004 01 09 pirkimo – pardavimo sandoriu, kuriuo atsakovas G. S. pardavė kitam bendraturčiui atsakovui A. N. likusias jam priklausančias 4/8 dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais, nebuvo pažeistos ieškovų teisės, kadangi vienas bendraturtis savo dalį bendrame turte perleido ne pašaliniam asmeniui, o kitam tos pačios bendrosios nuosavybės dalyviui. Nurodė, jog ieškovai neturėjo pirmumo teisės pirkti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje prieš atsakovą A. N., jų teisės šiuo atveju buvo lygios, todėl darė išvadą, kad ieškovų reikalavimas perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal 2004 01 09 pirkimo – pardavimo sutartį yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Ieškovų nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, dėl ko padarė neteisingas išvadas, netaikė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog tarp atsakovų sudaryta mainų sutartis atitinka ją sudariusių asmenų valią, nes atsakovų tikslas buvo namo dalies pirkimas-pardavimas, tai patvirtina atsakovų elgesys ne tik mainų sudarymo metu, bet ir po sandorio sudarymo – atsakovai įformindami namo dalies perleidimą mainų sutartimi, sąmoningai išvengė ieškovams suteiktos pirmenybės teisės pirkti bendrą turtą. Mano, jog taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad mainų sutartis buvo realiai įvykdyta, nes teismas neturėjo remtis automobilio 2003 12 11 perdavimo aktu, kadangi šis aktas kaip mainų sutarties neatskiriamoji dalis yra ginčo objektas, taip pat netinkamai įvertino 2007 12 03 faktinių aplinkybių protokolą (nenurodyti automobilio registracijos numeriai, protokolas surašytas po ginčo sutarties praėjus 4 metams). Apeliantų nuomone, teismas nustatydamas atsakovų tikrus ketinimus sudarant mainų sutartį, privalėjo įvertinti atsakovų elgesį ir sąžiningumo aspektu, t.y. įvertinti atsakovo G. S. santykius su savo vaikais bei atsakovo A. N. nesąžiningą veiklą, be to turėjo atsižvelgti ir į ginčijamos mainų sutarties bei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datas, kas taip pat įrodo atsakovų ketinimus pirkti parduoti G. S. turtą. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, kad ieškovai neturi pirmenybės teisės pirkti namo dalį prieš A. N., kuris 2004 01 09 jau buvo namo bendrasavininkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas yra grindžiamas netinkamu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymu ir CK 1.87 straipsnio pažeidimu, teismui atsisakius pripažinti ieškovų ginčijamą sutartį apsimestiniu sandoriu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nusistovėję įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. prieš Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga" Raseinių filialą; bylos Nr. 3K-3-260/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. prieš T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamas mainų sandoris yra sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija neturi pagrindo nesutikti.
Apsimestinis sandoris yra vienas iš CK nurodytų niekinių sandorių, kuris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios. Tokiame sandoryje išreikšta valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorio šalys. Konstatavus, kad sandoris yra apsimestinis, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tam reikia išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus ir motyvus, sudarant konkretų sandorį. Ieškovai 2003 m. gruodžio 11 d. sutarties apsimestinumą įrodinėjo tuo pagrindu, kad sutartis sudaryta tarp atsakovų dėl namo dalies mainų į transporto priemonę buvo sudaryta pridengiant pirkimo pardavimo sandorį. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys, todėl, vertinant tikrąją šio teisinio santykio subjektinę sudėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo ar šalys siekė šio sandorio pasekmių, ar sutartis buvo realiai vykdoma-buvo perduodami mainomi daiktai.
Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarties taisyklės, kiek jos neprieštarauja CK šeštosios knygos XXIV skyriaus normoms, reglamentuojančioms mainų santykius, ir mainų esmei (CK 6.432 straipsnio 2 dalis). Mainai ir pirkimas-pardavimas nėra tapatūs sandoriai. Mainų esmė yra apsikeitimas daiktais. Sudarant mainų sutartį sutampa sutarties šalių ketinimai perleisti turimą daiktą, tuo pačiu įsigyjant kitą daiktą, kurį turi antroji sutarties šalis. Sudarant mainų sutartį paprastai sutaupoma laiko ir lėšų, nei sudarant dvi pirkimo-pardavimo sutartis. Šalių susitarimą už perleidžiamą daiktą gauti kitą daiktą gali lemti infliacija, įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas ir kitos objektyvaus bei subjektyvaus pobūdžio priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005, procesinio sprendimo kategorija 42.5; 42.6; 52.3, „Teismų praktika“ Nr. 23, p.146-155). Šioje byloje nustatyta, kad buvo mainomas nekilnojamasis daiktas - dalis gyvenamojo namo į kilnojamąjį daiktą – automobilį, t. y. mainyti individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Atsakovas G. S., perleisdamas jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, kaip atlyginimą už jį pasirinko ne turto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet nusprendė įsigyti kitą konkretų daiktą. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo G. S. argumentus, kad turto mainų sandoris jam buvo naudingesnis, nei planuojamas turto pardavimas, nes paveldėtos dalies namo prieš ginčo mainų sutarties sudarymą niekas nepirko, pagrįstais. Susidariusios aplinkybes – naujo namo statyba, lėšų trūkumas, kolegijos vertinimu, apsprendė transporto priemonės įsigijimo būtinumą. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės, paskatinusios jį apsispręsti dėl mainų sandorio sudarymo, nėra paneigtos ar nuginčytos. Kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, jog neįregistravęs transporto priemonės atsakovas negalėjo ja naudotis, kadangi galiojančiose teisės normose tokio draudimo nėra numatyta.
Byloje nustatyta, kad po ginčo mainų sandorio sudarymo atsakovas A. N. ne tik įregistravo nuosavybės teisę į mainais iš atsakovo G. S. įgytą namo dalį, bet ir faktiškai disponuoja šia dalimi, leisdamas ja naudotis tretiesiems asmenims. Be to faktinių aplinkybių protokolu (CPK 635 straipsnio 4 dalis), kuris nėra paneigtas jokiais įrodymais, vien tik nurodant abejones, taip pat konstatuota, jog mainų sutarties pagrindu įgytas kilnojamasis turtas randasi G. S. namų valdoje. Šios aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nebuvo įrodytas faktas apie apsimestinės mainų sutarties sudarymą, kuria būtų dengiamas atsakovo G. S. turto pardavimo atsakovui A. N. sandoris.
Civiliniai teisiniai santykiai yra reglamentuojami ir turi būti grindžiami vadovaujantis nuosavybės teisės, kaip absoliučios teisės, neliečiamumo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės neliečiamumas reiškia, kad savininko teisių laisvai disponuoti savo nuosavybe apribojimai ar suvaržymai galimi tik paties savininko valia, įstatymo nustatytais atvejais arba teismo sprendimu. CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama bendraturčių pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Šioje įstatymo normoje imperatyvia forma įtvirtinta dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjo pareiga raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bedraturčiui. Byloje nustačius, kad ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu namo dalis buvo parduota bendraturčiui, nėra pagrindo konstatuoti šios normos pažeidimą. Kolegija sprendžia, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas G. S. pirkimo-pardavimo sandorį privalėjo sudaryti tik su jais - ieškovais, atsižvelgiant į tai, kad tai vienintelė ieškovų gyvenamoji vieta, prieštarauja tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, tiek konstitucinei asmens nuosavybės teisei, nes negalima versti asmenį perleisti savo nuosavybę prieš valią.
Apeliacinio skundo argumentas, jog apie atsakovą A. N. spaudoje paskelbta neigiama informacija, kolegijos vertinimu, šioje byloje priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl neanalizuotinas.
Esant išdėstytiems motyvams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, iš apeliacinį skundą padavusių asmenų priteistinos atsakovo A. N. turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš J. S., S. S. ir E. M. po 166,67 Lt atstovavimo išlaidų A. N..