- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-816-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- R. O., H. O., R.
- Ieškovas
- J., J. T., J. J., V. T., Z. T., J. S., M. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Marijampolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
dalyvaujant ieškovams apeliantams M. K. , Z. T. , V. T. , atstovui S. J. , ieškovų atstovei adv. Zitai Vizbarienei, atsakovei R. O. , jos atstovei adv. Anai Grinevič, vertėjai Tatjanai Černyš,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. T. , J. J. , V. T. , Z. T. , J. S. , M. K. ir atsakovų R. O. bei H. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-723/2009 pagal ieškovų J. T. , J. J. , V. T. , Z. T. , J. S. , M. K. ieškinį atsakovams R. O. bei H. O. , tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Marijampolės seniūnijos seniūnui dėl suformuoto žemės sklypo ribų įregistravimo, pažeistų savininko teisių atstatymo ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovams dėl pažeistų teisių atstatymo ir kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovai J. T. , J. J. , V. T. , Z. T. , J. S. , M. K. prašė teismą leisti jiems atlikti nuosavybės teisių į priklausantį žemės sklypą, 71 672 kv.m. ploto, esantį, duomenys neskelbtini, teisinę registraciją valstybės įmonėje „Registrų centras“ be atsakovų sutikimo, taip pat uždrausti atsakovams R. ir H. O. važinėti transportu į jiems priklausantį žemės sklypą per ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai nurodė, kad po motinos mirties paveldėjo 8,38 ha žemės sklypą. Matininkų konsultacijų biuras parengė naują žemės sklypo planą, kur sklypo plotas - 71672 kv.m., atliko kadastrinius matavimus ir nurodė tiksliai riboženkliais. Buvo įvertinta ir apskaičiuota maksimali leistina ribinė paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto nuo žemėtvarkos projekte suformuoto žemės sklypo ploto. Ji yra 0,10?P = 0.1?8.38 = 0,2890 ha. Atlikus kadastrinius matavimus gautas sklypo plotas yra 7,1672 ha, juridinis plotas – 8,3800 ha. Gautas faktinis plotas nuo juridinio ploto skiriasi 1,2128 ha. Ieškovai nurodė, kad jiems dar turi būti grąžinta 1,2128 ha žemės, tačiau esamo suformuoto žemės sklypo plano ribų paženklinimo – parodymų aktą turi pasirašyti ir atsakovai, kurie atsisako tai daryti. Atsakovai, neturėdami servituto ir ieškovų sutikimo, važinėja per jų sklypą ir daro ieškovams žalą. Ieškovai su reikalavimu nustatyti servitutą nesutinka, nurodydami, kad, formuojant žemės sklypą, atkuriant nuosavybės teises žemės sklypų projekto autorius niekada nenurodė, kad yra numatytas koks nors keliukas, einantis per ieškovų sklypą, servituto nustatymas pažeidžia jų nuosavybės teises. Atsakovai į savo žemės sklypą galėtų patekti kitu keliuku.
Atsakovai R. O. ir H. O. priešieškiniu prašė pripažinti ieškovų atsisakymą pasirašyti 2006-05-19 žemės sklypo, esančio, duomenys neskelbtini, paženklinimo - parodymą aktą Nr. 923 neteisėtu ir pripažinti jiems teisę be ieškovų sutikimų įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teises į 8 600 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį, duomenys neskelbtini, taip pat nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ parengtą servituto planą: suteikti teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per ieškovų sklypo, esančio, duomenys neskelbtini, dalį. Atsakovai nurodė, kad parengė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, kurį turėjo pasirašyti gretimo sklypo savininkai, t.y. ieškovai, tačiau jie atsisakė tai daryti, nes jiems toje vietoje neužteko 1,2128 ha žemės ploto. Atsakovai nurodo neturintys kito privažiavimo į savo žemės sklypą kaip per ieškovų, todėl prašo nustatyti kelio servitutą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu J. T. , J. J. , V. T. , Z. T. , J. S. , M. K. ieškinio netenkino. Prieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovams R. O. ir H. O. teisę be ieškovų sutikimo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teises į 8 600 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini. pagal 2006-05-19 žemės sklypo, esančio, duomenys neskelbtini, paženklinimo - parodymo aktą Nr. 923. Nustatė atsakovams R. ir H. O. kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per ieškovų žemės sklypo, duomenys neskelbtini, esančio, duomenys neskelbtini, dalį, užimančią 560 kv.m., pagal UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ parengtą servituto planą – tarp taškų 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18. Kitoje dalyje priešieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovų po 289,17 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams ir po 1,95 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas, nustatydamas kelio servitutą, rėmėsi antstolės A.Puodžiukienės 2008-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 173/08/33, pagal kurį matyti, kad į atsakovų sodybą be žvyrkelio iš kelio Vilnius - Šalčininkai ir miško pusės, jokio kito kelio ir privažiavimo į šią sodybą nėra; visa vietovė apaugusi žole, medžiais, krūmais ir kt. Teismas 2008-06-11 išvažiuojamajame teismo posėdyje nustatė, kad atsakovų sklypo pietrytinėje dalyje, taip pat šiaurės vakarų pusėje kelio nėra; ieškovų nurodytoje vietoje, esančioje tarp valstybinio miško dešinėje bei A. T. žemės sklypo kairėje, - kelio taip pat nėra, tačiau privažiuoti šioje vietoje įmanoma. Tačiau naujo kelio įrengimas, teismas nurodė, remiantis protingumo kriterijumi, pareikalautų ne tik didelių išlaidų, bet ir laiko sąnaudų. Norint sukurti naują kelią reikalingas kitų žemių savininkų ar žemės valdytojo sutikimas bei naujų planų sukūrimas ir derinimas bei kiti būtini veiksmai. Nustatydamas kelio servitutą teismas rėmėsi ir liudytojų parodymais. Marijampolio seniūnas A. Ž. parodė, kad atsakovai visą laiką važinėjo tuo keliu ir, kad toje vietoje buvo senas kelias, buvo tik pagerinta seno kelio būklė iki sklypų ribos (b.l. 154). Nustatydamas kelio servitutą, teismas atkreipė dėmesį, kad jo nustatymas gali sukelti tarnaujančio daikto savininkui žalą, kurios piniginė išraiška – nuostoliai, o teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai yra atlyginami. Tačiau teismas nepriėmė sprendimo dėl atlyginimo už servitutą, nes šalys tik teismo metu derėjosi ir nesusitarė dėl žalos kompensavimo, nėra įrodymų apie žalos dydį, o siūlymo mokėti po 2 000 Lt per metus ieškovai nepagrindė. Teismas nurodė, kad tai gali būti kitos bylos nagrinėjimo objektu.
Šalies argumentai
Ieškovai J. T. , J. J. , V. T. , Z. T. , J. S. , M. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio dalies patenkinimo, kelio servituto atsakovams nustatymo, suteikiant jiems teisę bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per ieškovams priklausantį žemės sklypą, ir priimti naują sprendimą, priešieškinį dėl servituto nustatymo atmesti. Ieškovai nurodė, kad teismas prieštaringai vertino įrodymus. Teismas sprendime neteisingai liudytojo interpretavo A. Ž. parodymus, jis apie seną kelią negalėjo žinoti, nes dirba tik nuo 1997 m. Atsakovai teigia, kad teismas netinkamai aiškino materialinę teisės normą dėl servituto, tuo prieštaraudamas LAT praktikai (civ.b. Nr. 3K-3-496/2005), pagal kurią servitutą teismas turi nustatyti tik išimtiniais atvejais, kai nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu pagal paskirtį, o kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Tačiau atsakovai turi privažiavimą į savo žemės sklypą iš motinos, kuri yra mirusi, sklypo, kurio viena iš įstatyminių įpėdinių yra ir atsakovė. Be to, jie gali privažiuoti iš vieškelio arba nuo miško pusės. Šiems keliams pataisyti atsakovams nereiktų didelių sąnaudų. Ieškovai nurodė, kad jų pateiktame teismui žemės sklypo plane nėra nurodytas kelias, jį atsakovai pasidarė savavališkai.
Atsakovai R. O. ir H. O. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą, pašalinti motyvus dėl atlygintino servituto nustatymo. Nurodė, kad šalys nekėlė klausimo dėl servituto atlygintinumo, todėl teismas neturėjo jo spręsti. Iškėlęs šį klausimą, teismas sukūrė pagrindą naujam ginčui. Be to, CK 4.129 str. numato, kad atlygintinas servitutas nustatomas, kai dėl jo atsiranda nuostoliai, o byloje nuostolių atsiradimo faktas nėra nustatytas. Priešingai, kelias, kuriam nustatytas servitutas, egzistavo ir iki žemės sklypo suformavimo ieškovams. Ieškovams buvo žinomos žemės sklypo naudojimo galimybės ir trūkumai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančio daikto savininko – nuosavybės teisę, todėl ji teismo sprendimu gali būti nustatoma tik išimtinais, kai yra objektyvi būtinybė – t.y. nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str.). civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, kurios pagrindžia objektyvią būtinybę suteikti atsakovams servitutą, kad galėtų patekti į savo namų valdos žemės sklypą. Atsakovai R. O. ir H. O. sodybą įsigijo dar 1991 m. (l. 62), į ją visada patekdavo keliuku per ieškovams dabar priklausantį žemės sklypą. Ieškovai žemės sklypą po savo tėvų mirties paveldėjo 1996 m. (l. 7-8), tuomet atsakovai jau naudojosi keliuku. Susiklostę faktiniai santykiai yra reikšmingi sprendžiant dėl servituto nustatymo, nes atsakovai siekia ne naujo ieškovų nuosavybės teisės apsunkinimo, bet gina savo teisę naudotis turtu (namų valda) tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios susiklostė istoriškai. Tokiu atveju ieškovai, reikalaudami uždrausti atsakovams naudotis keliuku, siekia pabloginti jų teisinę padėtį, nors ginčų dėl naudojimosi keliuku su ankstesniais savininkais nėra buvę. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi antstolės A. Puodžiukienės 2008-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, buvo išvykęs apžiūrėti į vietą, įvertino, kad į atsakovų sklypą patenkama keliuku per ieškovų žemės sklypą, kito tinkamo naudoti privažiavimo nėra, o naujo įrengimas pareikalautų neproporcingai didelių materialinių ir laiko sąnaudų. Teisėjų kolegija su šiomis teismo padarytomis išvadomis pilnai sutinka ir plačiau dėl jų nepasisako. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad atsakovai galėtų patekti per kitą šalia esantį žemės sklypą, kurį atsakovė R. O. paveldėjo kartu su kitais įpėdiniais po savo motinos vertės, nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo išvadoms, nes paveldėtas žemės sklypas yra atskiras nekilnojamojo turo vienetas, kuriuo gali būti disponuojama savarankiškai, nepriklausomai nuo atsakovų žemės sklypo, vien aplinkybė, kad sklypai ribojasi, nepaneigia fakto, kad tinkamo įvažiavimo į atsakovų žemės sklypą įrengimas būtų įmanomas be nemažų papildomų sąnaudų, nesumažintų įpėdiniams neproporcingai galimybių naudoti paveldėtą nedidelį žemės sklypą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nustatęs atlygintiną servitutą, nepagrįstai paliko neišspręstą ieškovų patiriamų nuostolių atlyginimo klausimą, kuris turi būti sprendžiamas toje pačioje byloje (CK 4.129 str.). Nustatyti neatlygintinį servitutą, nepriklausomai nuo to, kad ginčo keliuku atsakovais naudojosi visą laiką nuo 1991 m., nėra pagrindo, nes teisė naudotis keliuku nustatoma išimtinai atsakovų interesais, o ieškovai neterminuotai praranda galimybę 560 kv.m. žemės sklypo dalį bei betarpiškai šalia keliuko esantį ruožą naudoti savo ūkinėje veikloje. Teisėjų kolegija pasiūlė šalims pateikti įrodymus, kurie patvirtintų ekonomiškai pagrįstą nuostolių dydį, tačiau šalys jų neteikė. Ieškovai reikalauja mokėti po 2 000 Lt kompensaciją kasmet, tačiau niekuo nepagrindžia tokio nuostolių dydžio. Atsakovai iš esmės sutinka sumokėti 2 000 Lt vienkartinę kompensaciją. Teisėjų kolegija, susipažinusi su viešo registro skelbiama informacija apie žemės vertę ginčo vietovėje, daro išvadą, kad 2 000 Lt kompensacija prilygtų dėl nustatyto servituto apsunkinto ieškovų žemės sklypo rinkos vertei ir tokia priteista suma prilygtų maksimaliam nuostolių atlyginimui. Paliekant iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis papildytinas priteisiant iš atsakovų ieškovams 2 000 Lt nuostolių, patirtų dėl nustatyto servituto, kompensaciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, jį papildyti, iš atsakovų R. O. ir H. O. ieškovų J. T. , J. J. , V. T. , Z. T. , J. S. , M. K. naudai priteisti 2 000 Lt nuostolių atlyginimą.