- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- Ik-1234-422/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00667-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- G. P.
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjo G. P. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. P. skundas atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai (toliau – ir Etikos komisija), trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos pirmininkei B. Š., kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą „Dėl tarybos nario G. P.“; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo „Dėl tarybos nario G. P.“ galiojimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004).
Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija 2011-11-28 sprendimu „Dėl tarybos nario G. P.“ nusprendė konstatuoti, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintus principus ir apsiriboti svarstymu tarybos nariui G. P. nurodant deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų. Pareiškėjo manymu, kadangi laikoma, jog jis pažeidė Kodeksą, jo reputacija nebeatitinka tam tikrų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jis negali užimti tam tikrų pareigų, postų, kuriems keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.
Teismas, vertindamas pareiškėjo teisę ginčyti Etikos komisijos sprendimą, konstatuoja, kad, nors Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 punkte ir nustatyta, kad Komisijos (šiuo atveju, Etikos komisijos) priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2011-11-28 sprendimas „Dėl tarybos nario G. P.“ sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-243/2007.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-904-11).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teismų praktikoje laikoma, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį byloje Nr. AS4-455/2006). Pažymėtina, kad cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).
Nors teismui nepateikta įrodymų, kada G. P. tapo žinomas ginčijamas sprendimas (ar pagrindiniai jo elementai), tačiau iš prie skundo pateiktų dokumentų turinio spręstina, kad vėliausiai apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą jam tapo žinoma 2011 m. gruodžio 22 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu (2011-12-22 posėdžio protokolas Nr. B-TP-10, l. 8). Be to, 2011 m. gruodžio 23 d. internete adresu http://www.vilkaviskis.lt/go.php/lit/SAVIVALDYBES_TARYBOS_ETIKOS_KOMISIJOS_DA/648 taip pat buvo paskelbtas pranešimas „Savivaldybės tarybos Etikos komisijos darbas“. Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas su skundu dėl Etikos komisijos sprendimo panaikinimo kreipėsi 2012 m. birželio 25 d. (įteikta paštui). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminas skundui paduoti yra praleistas. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą, motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nevilkinant Etikos komisijos sprendimo ginčijimo, o priešingai – operatyviai ir įstatymų nustatytais terminais kreipiantis į įstatymų įgaliotas institucijas ginčams nagrinėti.
Pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.
Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (ant prašymo nurodyta data – 2012-01-23), kuri 2012 m. vasario 24 sprendimu Nr. S-250-(2.5) konstatavo, jog neturi teisinio pagrindo <...> panaikinti pareiškėjui nepalankų Vilkaviškio rajono savivaldybės Etikos komisijos sprendimą, motyvuodama tuo, kad ši institucija nėra apeliacinė instancija, įgaliota peržiūrėti savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtų sprendimų. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, G. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2012 m. kovo 26 d.). Pareiškėjas minėtam teismui 2012 m. gegužės 31 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo inter alia prašė panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2011-11-28 sprendimą „Dėl tarybos nario G. P.“. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartyje konstatavo, jog „iš prašymo Komisijai ir pirminio skundo teismui matyti, kad pareiškėjas neginčijo šio sprendimo. Pats pareiškėjas pirminiame skunde teismui nurodė, kad neskundė Vilkaviškio savivaldybės etikos komisijos 2011-11-28 sprendimo, jo nekvestionavo, o tik prašė Komisijos atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 29 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pareigą. Pareiškėjas patikslintame skunde teigia priešingai, kad ginčijo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą, tačiau įvertinus pareiškėjo pirminį skundą ir prašymą Komisijai matyti, kad pastarojo sprendimo neginčijo. Atsižvelgus į tai, teismas laiko, kad pareiškėjas šiuo reikalavimu suformavo naują skundą teismui“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog ABTĮ nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, 2007 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA8-35/2007, 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010, 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-561/2011)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.).
Teismas inter alia pažymi, kad pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kadangi pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 8 straipsnio 1 punktą ši komisija gali tik teikti savivaldybių tarybų etikos komisijoms metodinę pagalbą dėl Kodekso nuostatų įgyvendinimo.
Išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), konstatuotina, jog pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamas teisines pasekmes. Konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos subjektyviomis ir negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis atnaujinti padavimo terminą, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą netenkintinas, o skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (praleistas skundo padavimo terminas).
Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą „Dėl tarybos nario G. P.“.
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekiama užkirsti kelią, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į pareiškėjo skunde ar prašyme pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. skundas (prašymas) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar skundas (prašymas) atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į skunde (prašyme) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (pvz. 2012-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-277-12, 2012-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2008-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).
Šia nutartimi dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo panaikinimo, o teismas gali sustabdyti tik ginčijamą aktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 71 straipsniu, teismo pirmininkas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo G. P. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
Atsisakyti priimti pareiškėjo G. P. skundą.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjui skundą ir 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. birželio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.