Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „AirHelp Limited“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AS „Air Baltic Corporation“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Keleivis H. R. perleido ieškovei reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, kad ieškovė atliktų visus būtinus veiksmus, siekiant išieškoti kompensaciją iš atsakovės. Ieškovė, laikydamasi Reglamento Nr. 261/2004 nustatytos tvarkos, pirmiausia teikė atsakovei pretenziją. Atsakovė vengė bendradarbiauti ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju kompensacija neturi būti mokama.

4. Atidėtas skrydis yra jungiamasis, pagal bendrą rezervaciją apimantis du skrydžius, todėl susijęs tiek su faktiniu skrydį vykdžiusio oro vežėjo įvykdytu pirmuoju skrydžiu, tiek su antruoju į galutinę paskirties vietą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, jungiamojo skrydžio atveju skrydžio įvykdymo vieta yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip pagrindinių paslaugų teikimo vietos, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-274/16, C-447/16 ir C-448/16 jungiamojo skrydžio jurisdikcijos klausimu yra pažymėjęs, kad šiuo atžvilgiu oro vežimo sutartyse, kuriose numatyta rezervacija visoms skrydžio atkarpoms, yra įtvirtintas oro vežėjo įsipareigojimas vežti keleivį iš taško A į tašką C. Tokiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kad jungiamojo skrydžio (kuris susideda iš kelių, bendra rezervacijos nuoroda susijusių skrydžių) atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas 1215/2012) 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta, kaip pagrindinių paslaugų teikimo vieta, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Dėl šių priežasčių byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendime byloje Nr. C-204/08 konstatavo, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi, ieškovės nuožiūra, tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo vieta ar atvykimo vieta, teismas.

8. Dėl susiklosčiusios situacijos atsakovė minėtam keleiviui pasiūlė alternatyvius skrydžius, turėjusius vykti 2018 m. lapkričio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d., ir šiam keleiviui buvo rezervuota vieta, tačiau keleivis neskrido ir šiais skrydžiais. Tai reiškia, kad keleivis nepasinaudojo jokiais bilietais. Keleivis nepateikė informacijos, kada jis pasiekė galutinį kelionės tikslą, todėl kompensacija šiam keleiviui neturi būti mokama.

9. Reikalavimą atsakovei reiškia ieškovė, kuri nėra atsakovės klientė. Atsakovė, siekdama įsitikinti ar reikalavimą pareiškia tokią teisę turintis asmuo, prašė pateikti įgaliojimo ir reikalavimo perleidimo sutarties originalą arba patvirtintą kopiją. Ieškovė į šį atsakovės prašymą nereagavo ir nurodytų dokumentų nepateikė. Reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašyta nesinaudojant saugiu elektroniniu parašu, kas reiškia, kad ieškovė, pasirašydama reikalavimo perleidimo sutartį, netikrina pasirašiusio asmens tapatybės ir pasirašytų duomenų ir elektroninio parašo autentiškumo. Tai suponuoja, kad reikalavimo perleidimo sutartis gali būti pasirašyta už kitą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

11. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už atidėtą skrydį išmokėjimo sąlygų pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo

12. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose kelia abejonių dėl ieškovės ir keleivio H. R. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties autentiškumo.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad keleivis H. R. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido savo turimas teises į kompensaciją už neįvykusį skrydį ieškovei. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, sąlygojančių pagrįstas abejones sudarytos reikalavimo sutarties tikrumu. Byloje yra pateikta šios sutarties elektroninė kopija su ją sudariusių asmenų parašais. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, esą ieškovė privalėjo pateikti reikalavimo perleidimo sutarties originalą, nėra pagrįsti, nes sutartys gali būti sudaromos ir elektroniniu būdu.

15. Atsakovė, teigdama, kad byloje pateikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis kelia abejonių, nenurodo jokios konkrečios imperatyvios teisės normos, kurią, jos manymu, ši sutartis pažeidžia, o tik dėsto abstrakčius teiginius apie tai, kad galimai reikalavimo sutartį pasirašė kiti asmenys. Pažymėtina, kad atsakovė priešinio reikalavimo dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, o tik reiškė abejones dėl jos teisėtumo, bet teiktuose procesiniuose dokumentuose šių abejonių jokiais įrodymais nepagrindė.

16. CK 6.103 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė keleivių vežimo sutartis, iš kurios kyla prievolė išmokėti kompensaciją, buvo sudaryta elektroniniu būdu, reikalavimo perleidimo sutartis irgi buvo pasirašyta elektroniniu būdu. Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ant reikalavimų perleidimo sutarties yra keleivio parašas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl kompensacijos už atidėtą skrydį priteisimo

17. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių.

18. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

19. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie skrydžio metu buvusias ypatingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad keleivis įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytą kompensaciją.

20. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500-3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė skirtingai aiškina faktines bylos aplinkybes – ieškovė teigia, kad atsakovės vykdomas skrydis vėlavo daugiau nei 3 valandas, o atsakovė nurodo, kad skrydis vėlavo 2 valandas 25 minutes, taip pat nurodo, kad keleivis H. R. neskrido ieškinyje nurodytu skrydžiu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad keleivis H. R. įsigijo bilietą į atsakovės vykdytą 2018 m. lapkričio 21 d. skrydį Nr. BT348 maršrutu (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra (CPK 187 straipsnis). Keleivis H. R. ieškovės informacinėje sistemoje nurodė, kad skrydis buvo atidėtas, todėl keleivis negalėjo nuvykti į savo komandiruotę. Keleivis taip pat nurodė, kad atsakovė iš naujo rezervavo jam skrydį 2018 m. lapkričio 25 d., tačiau toks skrydžio laikas keleiviui netiko. Iš šio paaiškinimo darytina išvada, kad keleivis H. R. neskrido 2018 m. lapkričio 21 d. skrydžiu Nr. BT348. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, taip pat nurodė, kad keleivis pasirinko nelaukti alternatyvaus skrydžio. Išrašas iš atsakovės sistemos taip pat patvirtina, kad keleivis H. R. nebuvo laipinamas į ginčo skrydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pačios ieškovės sistemoje yra nurodoma, kad minimas 2018 m. lapkričio 21 d. skrydis Nr. BT348 į paskirties vietą atvyko pavėlavęs 2 valandas 22 minutes, t. y. skrydis vėlavo mažiau, nei 3 valandas.

22. Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad skrydis vėlavo daugiau nei 3 valandas, o pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad skrydis buvo atšauktas, tačiau šį faktą pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Priešingai, iš ieškovės sistemos duomenų matyti, kad minimas skrydis nebuvo atšauktas. Teismo vertinimu, vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė siūlė ieškovės keleiviui vėlesnius skrydžius, savaime nepatvirtina fakto, kad 2018 m. lapkričio 21 d. skrydis neįvyko, ir nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų.

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendime byloje Nr. C?756/18 išaiškino, kad Reglamentas Nr. 261/2004, konkrečiai – jo 3 straipsnio 2 dalies a punktas, turi būti aiškinamas taip, kad keleiviams, kurių skrydis atidėtas trims ar daugiau valandų ir kurie atvyksta registruotis ir turi patvirtintą rezervaciją šiam skrydžiui, negali būti atsisakyta mokėti kompensaciją pagal šį reglamentą vien dėl to, kad jie, pateikdami prašymą dėl kompensacijos, neįrodė, jog atvyko registruotis į minėtą skrydį, t. y. nepateikė įlaipinimo talono, nebent būtų įrodyta, kad šie keleiviai nebuvo nuskraidinti atitinkamu atidėtu skrydžiu, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad keleivis H. R. neskrido 2018 m. lapkričio 21 d. skrydžiu Nr. BT348 (šios aplinkybės neginčijo ir pats keleivis), taip pat nustatyta, kad minėtas skrydis vėlavo mažiau, nei 3 valandas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad keleivis H. R. neturi teisės į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl ieškinys atmestinas.

26. Atsakovė patyrė 300,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje ir 12,00 Eur vertimo išlaidų. Šių išlaidų realumą patvirtina atsakovės pateikta 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija N Nr. 11966 ir AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskatymą į kliento sąskaitą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 8.2 ir 8.19 punktuose nurodytų maksimalių dydžių. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovės priteistina 312,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei užsienio bendrovei AS „Air Baltic Corporation“, j. a. k. 40003245752, iš ieškovės užsienio bendrovės „AirHelp Limited“, j. a. k. 1926223, 312,00 Eur (tris šimtus dvylika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.