Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2016 m. kovo 17 d. 1.46 val. Šiauliuose, Tilžės g. 274, vairuodamas nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Opel Vectra S. W.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš degalinės „Lukoil“, neįsitikimo, kad yra atjungtas kuro užpylimo pistoletas ir važiuodamas jį nutraukė bei apgadino. Po įvykio iš įvykio vietos nuvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus.

K. P. teismo posėdžio metu prisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisme jis paaiškino, kad nenorėdamas išvyko iš įvykio vietos, neįsitikino, ar pistoletas ištrauktas iš automobilio bako. Toje degalinėje nebuvo galima atsiskaityti grynais pinigais, todėl išvyko. Po kurio laiko pastebėjo pistoletą, pasimetė, nežinojo kaip pasielgti, grįžo į tą degalinę. Po to aiškinosi, kaip reikėjo elgtis, kad turėjo pranešti policijai. Kitą dieną išvyko į kaimą, nes mama gulėjo ligoninėje. Dar kitą dieną jam paskambino pareigūnas. Savo elgesį vertina blogai. Dabar jam žinomos KET. 2014-02-26 įgijo vairuotojo pažymėjimą. Labai gailisi. Automobilis buvo „Opel Vectra“, jis priklauso jam. Tik vėliau pastebėjo, kad pasibaigęs draudimas, dabar jau apsidraudė. Į degalinę grįžo po 15-20 min. Pistoletą padėjo prie kolonėlės. Kitų transporto priemonių, žmonių aplink nebuvo. Važiavo su draugu, kuris turi vairuotojo pažymėjimą, bet nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Jo mama staigiai susirgo, dėl to skubiai išvyko į kaimą. Kitą dieną, grįžus į Šiaulius, paskambino pareigūnas ir liepė prisistatyti į komisariatą. Pripažino padaręs pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be K. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4-5 b. l.), K. P. paaiškinimu (6 b. l.), D. A. paaiškinimu (7 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (8, 9 b. l.), VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemonę (10 b. l.), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (11-12, 13, 14 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (17 b. l.), vaizdo medžiaga (19 b. l.).

LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad K. P., vairuodamas automobilį „Opel Vectra S. W.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad yra atjungtas kuro užpylimo pistoletas ir važiuodamas jį nutaukė. Tokiu būdu apgadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausnatis turtas – kuro užpylimo pistoletas, K. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d. (analogiška praktika taikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje byloje Nr. N-261-1543-2011).

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais turto apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. P. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, t. y. kad nutraukė kuro užpylimo pistoletą. Teisminio nagrinėjimo metu K. P. pripažino, jog supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, grįžo į degalinę ir padėjo pistoletą šalia kolonėles, policijos pareigūnų nekvietė ir išvažiavo. Teismas remiasi šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Be to, tapačios aplinkybės užfiksuotos ir prie bylos esančioje vaidinėje medžiagoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Teismo manymu, K. P. privalėjo suprasti, kad jo sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu, kadangi judant transporto priemonei buvo apgadintas degalinei priklausantis turtas. Kaip jau minėta, kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo faktas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis, o pagrindo manyti, jog K. P. nesuvokė apgadinęs svetimą turtą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant visiškam K. P. prisipažinimui, teismas konstatuoja, kad K. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Kelių eismo taisyklių 226 p. numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Iš bylos aplinkybių matyti, kad K. P. vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į jų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 32 str.). Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad vienu metu padaryti net trys administracinės teisės pažeidimai, K. P. šiuos pažeidimus įvykdė nepraėjus nei dvejiems metams po teisės vairuoti transporto priemones įgijimo, pripažįsta, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių K. P. už padarytus pažeidimus turėtų būti taikomos išskirtinai švelnios nuobaudos, šioje byloje nėra. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, K. P. skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos, o pagal ATPK 130 str. 1 d. skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Nuobaudos subendrinamos pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

K. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį skirti administracinę nuobaudą – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą.

K. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

K. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti pagal LR ATPK 33 str. ir galutinę subendrintą nuobaudą K. P. paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.