Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. U., VĮ Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 532 straipsnio 1 dalimi, pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2017 m. gegužės 5 d. buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. (b. l. 34, 35). Atsižvelgiant į tai, kad iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. Ž. ir žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. K., 1996 m. kovo 19 d. pasirašė sutartį, pagal kurią pareiškėjas iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 2 300 Lt sumą (kas atitinka 666,13 Eur) 1920 m. statybos veršidę, esančią (duomenys neskelbtini). (b. l. 9, 10, kasos pajamų orderio kvitas Nr. 900652). 2017 m. kovo 14 d. pastatas-veršidė buvo inventorizuotas (b. l. 4–25, Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byla). Pastatui-veršidei buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 13B-464 pagrindu, pastatui-veršidei pakeistas adresas iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos 2017 m. balandžio 18 d. pažymoje apie pastatus Nr. GP-31 nurodoma, kad seniūnija patvirtina, jog V. Ž. nuo 1996 m. kovo 19 d. naudojasi veršide (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). 2017 m. kovo 16 d. pareiškėjas su prašymu viešajame registre įrašyti veršides 1Ž1P (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir jo vardu įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises į pastatą-veršidę (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VĮ Registrų centras. Tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. VĮ Registrų centras sprendimu dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2017 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas, sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje (b. l. 28). Pareiškėjo paaiškinimu, jis notariškai patvirtintos veršidės pirkimo-sutarties VĮ Registrų centras pateikti negalėjo, nes jam nei 1996 m., sudarant sutartį, nei vėliau, niekas tokio dokumento neišdavė, o jis sutarties sudarymo metu nežinojo apie 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatų reikalavimus. Kadangi bendrovei sumokėjo sutartyje nurodytą sumą ir sumokėtai sumai gavo kasos pajamų orderio kvitą, todėl tuo metu buvo įsitikinęs, kad daugiau daryti nieko nebereikia. Pareiškėjas veršidės įgijimo sandorį ir nuosavybės teisę patvirtinančių įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų neturi ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, nes žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra pasibaigusi ir nuo 2016 m. lapkričio 29 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro (b. l. 33), todėl jis priverstas teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įrodantį nuosavybės teisę į 1996 m. kovo 19 d. įgytą veršidę (duomenys neskelbtini)

Apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 34, 35). Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl minėto turto, nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys (CPK 532 straipsnis).

Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).Tik nustačius aukščiau minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose išaiškino CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas ir atskleidė jų turinį. Pagal kasacinio teismo praktiką įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Valdymo atvirumo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinama kaip nustatytina nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Toks kasacinio teismo išaiškinimas padarytas, atsižvelgus į specialiųjų įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančių teisės normų pobūdį, perspektyvas plėtoti šį civilinės teisės institutą, kartu nepaneigiant galimybės pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį daikto valdymą, kaip savarankišką teisę, registruoti, siekiant apsaugoti valdytojo teises, jų nesiejant su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Valdymas taip pat turi būti teisėtas – įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į pastatą-veršidę lŽ1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bet sąžiningai įgijo minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą pareiškėjas juos valdo nuo 1996 m. kovo mėnesio, t. y. daugiau kaip 20 metų. Minėti pastatai nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Per visą pareiškėjo pastatų valdymo laikotarpį, nuo 1996 m. iki šiol, pareiškėjui niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su pastatų valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti pastatus, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomus daiktus. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dvidešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas valdo daiktus neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjo valdymas yra neteisėtas. Tai, kad pareiškėjas daiktus valdo atvirai, byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, jog pareiškėjas šiuos daiktus valdo daugiau nei dvidešimt metų, rūpinasi minėtais daiktais. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad jog pareiškėjas įrodė faktą dėl turto valdymo įgyjamąją senatimi, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, kaip įrodytas, pagrįstas ir atitinkantis įstatymo reikalavimus (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nustatytinas faktas, kad pareiškėjas V. Ž. įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo pastatą-veršidę lŽ1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu – 3,95 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-veršidę, pažymėtą plane lŽ1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)

Iš pareiškėjo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 3,95 Eur (trijų eurų 95 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.