- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 1-1108-725/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67737-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2017 m. gruodžio 6 d. apie 13.00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 29, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta kraujyje mažiausia koncentracija – 4,17 promilių etilo alkoholio); nesuvaldė vairuojamo automobilio, kliudė kelkraštyje dešinėje kelio pusėje paliktą stovėti automobilį Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.
Kaltinamasis V. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. darbuodamasis namuose gėrė alkoholį – alų ir degtinę, ir sugalvojo kažkur nuvažiuoti. Važiavo jam priklausančiu automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išvažiavęs iš namų, pravažiavo apie 500 m ir prabudo ligoninėje. Išvažiuodamas iš namų jautėsi apsvaigęs. Automobilį pirko iš pažįstamos L. D., dabar J., tačiau pirkimo-pardavimo sutartis VĮ „Regitra“ užregistruota nebuvo. Ankščiau nedirbo, nelabai ieškojo darbo, pragyveno iš trumpalaikių darbų. Dabar pradėjo keisti gyvenimą. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1999 m. 2008 m. taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus. Vairuoto pažymėjimą susigrąžino 2014 m., anksčiau jo jam nereikėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. apie 10.00 val. pasistatė jai priklausantį automobilį Land Rover, valstybini numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė dešinėje kelio pusėje, statmenai jo. Apie 13.00 val. jai buvo pranešta, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir taip jį apgadino. Išėjusi į lauką pamatė, kad toje vietoje, kur paliko stovėti savo automobilį, stovėjo kitas automobilis – Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdėjo vyriškis be sąmonės, o jos automobilis nuo smūgio buvo pastumtas apie 100-150 metrų nuo vietos, kur jis stovėjo, ir atsitrenkęs į pakelės medį kairėje kelio pusėje. Automobilio Opel vairuotoją greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas. Įvykio vietoje susirinkę asmenys pasakė, kad nuo Opel automobilio vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas. Jos automobilis po smūgio jau pats sava eiga negalėjo važiuoti. Dėl patirtos žalos kreipėsi į kaltininko automobilio draudimą, kurie atlygins patirtą žalą, todėl automobilio vairuotojui pretenzijų neturi (b. l. 39–40).
Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. 2017 m. birželio 18 d. pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė tuo metu jai priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio iš karto neišregistravo, kadangi manė, kad V. J. viską sutvarkys pats. V. J. jokių pretenzijų neturi (b. l. 42–43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 112787/2017 (01) nustatyta, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 4,17 promilės etilo alkoholio (b. l. 45).
Automobilis Opel Astra, valstybini numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. J. 2017 m. gruodžio 6 d. Kulautuvoje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybini numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 4,17 ‰ (promilių) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Vairuodamas būdamas apsvaigęs, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kliudė ir apgadino kelkraštyje dešinėje pusėje stovintį automobilį Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis V. J. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Byloje buvo pateiktas V. K. prašymas atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Nors kaltinamasis V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, tačiau teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nors ir yra visos formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. jau buvo baustas už analogiškų veiksmų atlikimą (2007 metais), teises atgavęs 2014 metais, praėjus vos trejiems vėl vairavo neblaivus, kas, pasikeitus teisiniam reguliavimui, jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Tai itin neigiamai apibūdina V. J. asmenybę bei rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo atliekamų neteisėtų veiksmų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio normas.
Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą V. K. yra kaltinamojo sesuo. Ji paaiškino, kad šis įvykis absoliučiai pakeitė V. J. gyvenimą. Jis dėl to labai gailisi, nustojo vartoti alkoholinius, pradėjo dirbti. Jam tai yra didelė pamoka. Po įvykio su broliu sutarė, kad jam reikalingas gydymas, padėjo jam nuvažiuoti ir užsikoduoti nuo alkoholio. Ji visą laiką skatino brolį, kad reikia eiti dirbti. Brolis atsižvelgia į jos nuomonę, dabar jos klauso. Ji tiki, kad sugebės paveikti brolį, jog jis ateityje nenusikalstų.
Tačiau, teismas taip pat mano, kad V. J. pasirinkta laiduotoja neturės teigiamos įtakos kaltininkui – nors V. K. yra kaltinamojo sesuo, jie gyvena šalimais vienas nuo kito, tačiau V. J. jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (kas žinoma ir pačiai V. K.), ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors V. K. teigimu, šis nusikaltimas absoliučiai pakeitė V. J. gyvenimą, tačiau akivaizdu, kad iki šio laiko kaltinamojo sesuo V. K. nei savo tikrai teigiamu įvaizdžiu, nei kitais būdais nepadarė teigiamos įtakos savo brolio gyvenimui (neįtikino, kad reikia pastoviai dirbi, o ne gyventi išlaikomam artimųjų, problemą dėl alkoholio vartojimo suprato tik po byloje nagrinėjamo įvykio) taigi ir nusikalstamiems veiksmams, dėl ko darytina išvada, kad V. K. nedaro ir negali padaryti teigiamos įtakos V. J. ar įtakoti jo veiksmus. Be to, nežiūrint į itin teigiamą V. K. charakteristiką, ji du kartus buvo bausta administracine tvarka už (nors ir ne grubius) kelių eismo taisyklių pažeidimus Taigi teismas daro išvadą, kad V. K. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo yra susiformavęs. Todėl, teismo nuomone, tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcijos autoriteto turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra BK 40 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016) ir laiko, kad laiduotojo paskyrimas šiuo atveju būtų netikslingas.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra galimybės V. J. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. J. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už analogiškus veiksmus, tačiau baustumas išnykęs, jis yra dirbantis, savanoriškais pagrindais jam suteikta blaivybės palaikymo paslauga (b. l. 91), todėl kaltinamajam skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei baudos bausmės už nesunkius nusikaltimus vidurkis.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas itin neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau buvo jau buvo baustas administracine tvarka už analogiškų veiksmų atlikimą, ir vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo nustatytas net 4,17 promilių alkoholio, automobilį vairavo praėjus vos trejiems metams po vairuotojo teisių atgavimo, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas maksimalus.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo.
Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis Opel Astra atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. J. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam V. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b. l. 57–58, 59–60 paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos, paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 14294525, išduota 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apskrities VPK MS, laikoma baudžiamojoje byloje (b. l. 68), grąžintina V. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL, t. y. 2 259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad sumažinta bausmė yra 40 MGL, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) dydžio bauda.
Išaiškinti V. J., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties piliečio pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti, paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. 14294525, išduotą 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apskrities VPK MS, laikomą baudžiamojoje byloje (b. l. 68), grąžinti V. J..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.