- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- I-968-342/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00578-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- R.L.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai R.L. ir jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovo atstovei Ritai Gečienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R.L. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjos R.L. prašymas dalyje dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-85 „Dėl vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo patvirtinimo R.L.“ 1 punkto panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Klaipėdos universitete laiko nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. sausio 26 d., t.y. 1 metus 5 mėnesius ir 5 dienas.
Šalies argumentai
Prašyme (b.l. 7-11) pareiškėja nurodo, kad eina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau ir Pagėgių rinktinė) sargybų skyriaus specialistės pareigas. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. sausio 26 d. studijavo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete. Teigia, kad ginčijamu 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. TE-85 atsakovas perskaičiavo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažus, tačiau neįskaičiavo pusė mokymosi laiko (neakivaizdinių studijų) Klaipėdos universitete. Remiasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, kad į pareigūno vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose (ne vidaus reikalų profesinio mokymo Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose) aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Argumentuoja, kad nepraėjus 3 mėnesiams po studijų Klaipėdos universitete baigimo, t.y. 2009 m. kovo 3 d. pasirašė stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10-46/10-47, todėl mano, kad atitinka Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas sąlygas. Paaiškina, jog Pagėgių rinktinės vado 2013 m. birželio 7 d. rašte Nr. (21/22)-10-2010 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad neakivaizdinių studijų Klaipėdos universitete pusė laikotarpio į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą neįskaičiuota remiantis tuo, kad šiuo klausimu nėra suformuotos teismų praktikos. Tvirtina, jog nors laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2009 m. sausio 26 d. studijavo neakivaizdiniame bakalauro studijų skyriuje, tačiau jokie teisės aktai nenumato Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos garantijos išlygų, atsižvelgiant į studijų formą. Kadangi skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašo jį panaikinti ir Pagėgių rinktinę įpareigoti perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, į jį įskaitant pusę mokymosi laiko Klaipėdos universitete.
Teismo posėdžio metu pareiškėja R.L. prašė skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas nesutiko su atsakovo pozicija dėl realaus mokymosi laiko skaičiavimo ir teigė, jog Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktas neišskiria neakivaizdinių ar dieninių studijų, todėl pareiškėjos studijų laikotarpis turėtų būti įskaitytas į stažą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 24-26) atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 23 d. R.L. kreipėsi į Pagėgių rinktinę su prašymu „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“. Pagėgių rinktinės vado 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3-308 sudaryta komisija ginčams, kilusiems dėl tarnybos stažo skaičiavimo, spręsti (toliau ir Komisija) 2013 m. gegužės 7 d. posėdyje nagrinėjo pareiškėjos prašymą ir atsižvelgdama į tai, kad yra daug įvairių nuomonių dėl stažo skaičiavimo, į tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas ne kartą yra pasisakęs dėl vienodos teisės aktų taikymo praktikos formavimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir jos struktūriniuose padaliniuose, buvo nutarta kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybos komisijos ginčams, kilusiems dėl tarnybos stažo skaičiavimo, spręsti pirmininką dėl savo pozicijos nagrinėjamu klausimu pateikimo bei Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistės R.L. prašymą iš esmės svarstyti, gavus atsakymą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Pažymi, jog 2013 m. gegužės 16 d. Pagėgių rinktinėje gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojo Štabo viršininko raštas Nr. (21)-14-1996 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriuo pritarta Pagėgių rinktinės nuomonei, t.y. R.L. faktiškai dirbtą laiką Lietuvos Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinėje įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą (470 dienų), o pusę neakivaizdų studijų Klaipėdos universitete – neįskaičiuoti. Argumentuoja, kad Vidaus tarnybos statutas mokymosi laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą nesieja su pasirinkta studijų forma, tačiau šioje teisės normoje minimas ne bendras studijų laikas, įskaitant semestrus, akademines ir kt. atostogas, t.y. buvimą studentų sąrašuose, kuris gali trukti neapibrėžtą laiką, o realus mokymosi laikas. Mano, kad į vidaus tarnybos stažą įskaičiuojant mokymosi laiką, reiktų skaičiuoti atitinkamai studijų programai nustatytą apimtį, o ne visą studijų laiką. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs teismų praktikos dėl neakivaizdinių studijų aukštosiose mokyklose įskaitymo į vidaus tarnybos stažą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Rita Gečienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas).
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-85 „Dėl vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo patvirtinimo R.L.“ 1 dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja siekia, kad į jos vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi Klaipėdos universitete laiko nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. sausio 26 d.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja R.L. 2013 m. balandžio 11 d. prašymu „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“ kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadą, prašydama sudaryti stažo nustatymo komisiją ir jai pavesti išnagrinėti inter alia laikotarpio nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. sausio 26 d., kai pareiškėja studijavo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete, įskaitymo į vidaus tarnybos stažą klausimą (b.l. 14-17). 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3-308 Pagėgių rinktinės vadas sudarė Pagėgių rinktinės komisiją ginčams, kilusiems dėl tarnybos stažo skaičiavimo, spręsti (b.l. 27), kuri 2013 m. gegužės 8 d. posėdyje dėl Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistės (nustatyta darbo vieta (duomenys neskelbtini) R.L. prašymo dėl stažo perskaičiavimo nusprendė kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybos komisijos ginčams, kilusiems dėl tarnybos stažo skaičiavimo, spręsti pirmininką dėl savo pozicijos nagrinėjamu klausimu pateikimo (b.l. 28-29). Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (21)-14-1996 pateikė nuomonę, kad pareiškėjos studijų laikotarpis neturėtų būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą (b.l. 32-33). Ginčijamu 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. TE-85 buvo patvirtintas R.L. vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, nustatant, kad 2013 m. balandžio 23 d. pareiškėja turi 05 metus 05 mėnesius 08 dienas vidaus tarnybos stažą ir 05 metus 05 mėnesius 08 dienas tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pareiškėja ginčijamo administracinio akto neteisėtumą sieja su tuo, kad į vidaus tarnybos stažą nebuvo įskaičiuota pusė mokymosi Klaipėdos universitete laiko nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. sausio 26 d., t.y. 1 metai 5 mėnesiai ir 5 dienos.
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau ir Statutas), patvirtintas 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu. Statuto 37 straipsnio, numatančio vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme mokymo įstaigos sąlyginai gali būti skirstomos į tris grupes: 1) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, aukštosios, specialiosios vidurinės, aukštesniosios Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklos; 2) tokios pat kitų valstybių mokyklos; 3) kitos aukštosios švietimo įstaigos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja R.L. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2009 m. sausio 26 d. studijavo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos (bakalauro) politikos mokslų studijų programą. Laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. spalio 2 d. pareiškėja studijavo dienine studijų forma, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2009 m. sausio 26 d. – neakivaizdine studijų forma. Todėl pareiškėjos studijos atitiko Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas studijas kitose aukštosiose švietimo įstaigose, kurių pusė mokymosi laiko įskaitoma į vidaus tarnybos stažą tuo atveju, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius. Kadangi pareiškėja R.L. stojimo į vidaus tarnybą sutartį pasirašė 2009 m. kovo 3 d., t.y. nepraėjus trims mėnesiams po studijų Klaipėdos universitete baigimo, todėl formaliai pareiškėja atitinka Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas stažo įskaitymo sąlygas.
Tačiau pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Spręstina, jog teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, t. y. atsižvelgus ne tik į teisės normos turinį, bet ir į sąsajas su kitomis teisės normomis, jų tarpusavio sąveiką, ryšį bei teisės normose įtvirtinamus reguliavimo tikslus. Tuo tarpu formalus teisės normos aiškinimas, apsiribojant tik pasirinktos teisės normos kontekstu, neatitiktų tikrojo teisės normos turinio ir tikslo.
Vertintina, kad Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos nuostatos tikslas yra įtraukti į vidaus tarnybos stažą laikotarpį, kuriuo asmuo studijavo, siekdamas įgyti vidaus tarnybai būtiną išsilavinimą, tuo būdu kompensuojant laiką, kai asmuo dėl studijų negalėjo eiti pareigų. Tuo tarpu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie asmens įdarbinimus už 2006-10-01 – 2013-07-31 laikotarpį (b.l 40) patvirtina, jog pareiškėja R.L. laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2009 m. sausio 26 d., studijuodama neakivaizdine studijų forma, dirbo ne valstybės tarnyboje, o privačiame sektoriuje. Todėl vertintina, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėja įgijo valstybinio socialinio draudimo stažą, tačiau ne vidaus tarnybos stažą. Priešingas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimas būtų nelogiškas ir prieštaraujantis bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, kadangi dalis laikotarpio, kai asmuo dirbo privačiame sektoriuje būtų iš esmės pripažįstamas laiku dirbtu vidaus tarnyboje. Todėl pusės pareiškėjos R.L. studijų laikotarpio įskaitymas į vidaus tarnybos stažą vien formaliu pagrindu, kad pareiškėja lingvistine prasme atitinka teisės akte numatytas sąlygas, pažeistų patį Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos tikslą bei Konstitucijos saugomus socialinės darnos, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Teismo vertinimu, atsakovo pozicija dėl studijų metų dalijimo į semestrus, atostogas bei realaus mokymosi laiko vertinimo laikytina nepagrįsta, tačiau aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-85 „Dėl vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo patvirtinimo R.L.“ 1 punktą į pareiškėjos R.L. vidaus tarnybos stažą buvo pagrįstai neįskaičiuota pusė neakivaizdinių studijų Klaipėdos universitete laiko. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką į asmens vidaus tarnybos stažą įskaitoma pusė mokymosi dienine studijų forma laikotarpio (2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2369/2012). Pareiškėja nurodo, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. spalio 2 d. studijavo dienine studijų forma. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto 2011 m. gegužės 26 d. pažyma apie studijas Nr. 47S-785 (b.l. 42). Atsakovas, atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu nesutikdamas su pareiškėjos neakivaizdinių studijų laikotarpio įskaitymu į vidaus tarnybos stažą, iš esmės nenurodė argumentų, kodėl į vidaus tarnybos stažą neįskaičiavo pusė mokymosi dienine studijų forma laikotarpio. Vadovaujantis Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, suformuota teismų praktika, spręstina, jog pusė mokymosi Klaipėdos universitete dienine studijų forma laiko galėjo būti įskaityta į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą tik tuo atveju, jeigu ji būtų priimta į vidaus tarnybą per tris mėnesius nuo dieninių studijų baigimo (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, pateiktą 2008-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008). Pareiškėja R.L. studijas universitete baigė 2009 m. sausio 26 d., stojimo į vidaus tarnybą sutartį pasirašė 2009 m. kovo 3 d., t.y. nepraėjus trims mėnesiams nuo mokslų baigimo. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. birželio mėn. pareiškėja buvo įvadiniuose mokymuose, tačiau Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad trijų mėnesių laikotarpis pailginamas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Nors po dieninių studijų Klaipėdos universitete pareiškėja nusprendė tęsti studijas neakivaizdiniu būdu, tačiau R.L. dieninės ir neakivaizdinės studijos vertintinos kaip vientisos bakalauro studijos, todėl konstatuotina, kad pareiškėja į vidaus tarnybą buvo priimta nepraėjus trims mėnesiams po studijų baigimo ir pusė studijų dienine studijų forma laiko nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. spalio 2 d. privalėjo būti įskaityta į pareiškėjos R.L. vidaus tarnybos stažą.
Pripažinus, kad į pareiškėjos R.L. vidaus tarnybos stažą atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. TE-85 nepagrįstai buvo neįskaičiuota pusė mokymosi dienine studijų forma Klaipėdos universitete laiko nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. spalio 2 d., ginčijamas administracinis aktas naikintinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas ar kitoks teismo įpareigojimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima, todėl teismas nagrinėdamas byla neatlieka aritmetinių vidaus tarnybos stažo apskaičiavimų. Vertinant išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad vidaus tarnybos stažas pareiškėjai apskaičiuotas nepagrįstai ir neteisėtai, taigi turi būti atsakovo apskaičiuotas iš naujo, įskaitant pusė mokymosi dienine studijų forma Klaipėdos universitete laiko nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. spalio 2 d. (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išaiškintina, kad perskaičiuojant R.L. vidaus tarnybos stažą, būtina įvertinti minėtu laikotarpiu pareiškėjos eitą faktinės tarnybos savanorių pajėgose laiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teismas
nusprendžia:
prašymą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-85 „Dėl vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo patvirtinimo R.L.“ 1 punktą.
Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę iš naujo perskaičiuoti R.L. vidaus tarnybos stažą, įskaitant į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi dienine studijų forma Klaipėdos universitete laiko nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. spalio 2 d.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.