- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-349-348-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algirdas Remeika, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- A. B., V. V.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Giedrė Kazakevičienė
Teisėjas Raimundas Mikšta Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-348-2014;
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00018-2013-4;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui A. J., gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei ir Giedrei Kazakevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;
pagal LR BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su 2013-07-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-11-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių bausme bei su 2013-11-12 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 32 parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams 15 dienų.
pagal LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tuo metu nėra būtina išvykti dėl darbo;
pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tuo metu nėra būtina išvykti dėl darbo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė –laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tuo metu nėra būtina išvykti dėl darbo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. ir V. V. nuteisti už tai, kad 2013-01-07 apie 2.30 val. iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, iš V. R. automobilio „VW Multivan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), A. B. prasukus automobilio durelių spynelę ir įsibrovus į vidų, pagrobė 300 litų vertės automagnetolą „Blaupunkt“ ir sugadino durelių spynelę bei rankeną, padarydami 530 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistoji V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra neteisėtas, todėl naikintinas. Jos padaryta veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 1 d., o kaltinimas pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. buvo grindžiamas niekiniais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausiama nedalyvaujant gynėjui, būdama apsvaigusi, o į protokolą surašyti ne jos parodymai. Skunde nurodoma, kad pagal LAT praktiką teismo išvados negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu. Apeliantės nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo grubiai pažeista jos teisė į gynybą, teismas nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis ir spėliojimais.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skyrė neteisingą bausmę. Taip pat pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu gynėjas nedalyvavo, o tyrėjas rašydamas į protokolus iškraipė jo parodymus. Teigiama, kad prisipažinimu yra laikoma, kai teisiamasis netrukdo nustatyti byloje nustatyti tiesą, nesinaudoja teise atsisakyti duoti parodymus bei nesinaudoja savo teise duoti melagingus parodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios V. V. gynėja advokatė Giedrė Kazakevičienė prašė jo ginamosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. B. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė savo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistųjų A. B. ir V. V. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. B. ir V. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl nuteistosios V. V. apeliacinio skundo
Išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas V. V. pritaikytas tinkamai.
Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog nepagrįstai apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu grindžiamas jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes ji parodymus davė apsvaigusi ir nedalyvaujant gynėjui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus, nes jie yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus – 2013-01-10 ir 2013-09-25. Abu kartus V. V. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau ji atsisakė gynėjo ir tai patvirtino savo ranka. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad V. V. buvo sulaikyta 2013-01-07, o įtariamąja apklausta 2013-01-10. Jokių duomenų, kad apklausos metu V. V. būtų apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų nenustatyta. Ji duodama parodymus prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailėjosi bei parodė, kad 2013-01-07 su draugu ėjo į Macdonaldą. Pakeliui einant susitarė, kad dar apžiūrės kelis automobilius, gal ką vertingo ras. Taip eidami apžiūrėjo kelis automobilius, paskutinį apžiūrėjo baltos spalvos autobusiuką. A. B. jį apžiūrinėjo, o ji stovėjo apie 20 metrų atstumu ir stebėjo ar niekas neateina. Ką A. B. rado autobusiukyje nematė, nes paėjus prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Kai juos sulaikinėjo A. B. išmetė peilį. Po šiuo apklausos protokolu V. V. pasirašė, kad protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai. Savo tokius parodymus ji patvirtino ir 2013-09-25 apklausos matu. Įtariamuoju apklausiamas A. B. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tik papildomai parodė, kad iš balto autobusiuko paėmė magnetolą, kurią pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus išmetė į krūmus, o pareigūnams privažiavus išmetė ir peilį, kurį pareigūnai surado.
Nors teisiamojo posėdžio matu V. V. kaltę pripažino iš dalies, neigė susitarimą su A. B. dėl automobilių apvogimo, taip pat A. B. parodė, kad V. V. nematė ką jis darė automobilyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi V. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes teisiamojo posėdžio metu ji nesugebėjo paaiškinti kodėl pakeitė parodymus. Be to, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutapo ir su įtariamojo A. B. parodymais. V. V. kaltę patvirtina net tik jos ir A. B. parodymai, tačiau ir byloje esantys rašytiniai duomenys, t.y. apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie P. Lukšio g. 12-o namo, Kaune, kur stovi automobilis VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio abiejų pusių durelių spynelės su išoriniais laužimo pėdsakais, o salone, priekinėje panelėje matyti tuščia ertmė iš kurios kyšo elektros laidai. Taip pat daiktų dokumentų pateikimo protokolas iš kurio matyti, kad Kauno apskrities VPK vyr. patrulis A. V. pateikė peilį, kurį rado šalia įvykio vietos. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji V. V. ir A. B., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, V. V. saugant, kad niekas neužkluptų darant nusikalstamą veiką, o A. B., prasukus automobilio spynelę, taip buvo sugadinta durų spynelė ir rankena, dėl sugadinimo padarydami 530 litų turtinę žalą, įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiam priklausančią automagnetolą, kurios vertė 300 litų.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. V. kaltumo padarius BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė, todėl naikinti apylinkės teismo nuosprendį nuteistosios V. V. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo
Kadangi nuteistasis A. B. nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).
Susipažinusi su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. B. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, paskirta laikantis bausmės skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo principą.
LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Nors nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. vagystę ir svetimo turto sugadinimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su V. V.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad duodamas parodymus apie nusikalstamą veiką nebuvo nuoširdus, nes davė klaidingus parodymus apie bendrininkės veiksmus. Dėl to, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis A. B. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi.
A. B. padarė du tyčinius, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Jis anksčiau teistas net šešis kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl skirti kitą bausmės rūšį ar mažinti jam paskirtų bausmių dydį, nėra objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo jį keisti.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos V. V. išlaidų. LR BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas. LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, kad išlaidos už nuteistajai V. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistosios neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų V. V. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajai V. V., netenkinti.