- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-33-350-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00401-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė, Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- Nijolei A
- Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00401-2010-7
2013 m. sausio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės, Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Nijolės A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-16 nuosprendžio, kuriuo Nijolė A. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) (dviejų spintų 3100 litų vertės kyšio paėmimas), teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d. nuspręsta konfiskuoti 3100 litų vertės N. A. V. turto. Pagal BK 225 str. 2 d. (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) (spintos ir komodos 2000 litų vertės kyšio paėmimas) - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., nuspręsta konfiskuoti 2000 litų vertės N. A. V. turto. Pagal BK 228 str. 1 d. (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) 100 MGL (13000) litų dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1 d. 40 MGL (5200) litų dydžio bauda; pagal BK 228 str. 2 d. (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 50 MGL (6500) litų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo ir visiško sudėjimo būdu: bausmes skirtas pagal BK 228 str. 1 d. (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) ir 300 str. 1 d., 228 str. 2 d. (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) ir 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. (piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo epizoduose), subendrinant apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o kitas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę 5 metams teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą ir 150 MGL (19500) litų dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., nuspręsta konfiskuoti 5100 litų vertės N. A. V. turto.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., į paskirtą bausmę N. A. V. įskaitytos 43 paras jos išbūtos laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2010-05-18 iki 2010-06-30, jas prilyginant 86 MGL dydžio baudai.
Iš N. A. V. priteista 330,10 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. V. nuteista už tai, kad ji būdama valstybės tarnautoja –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus (toliau –VSDFV Rokiškio skyriaus) direktore (paskirta į pareigas 2005-01-01 VSDFV direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. V-496), turėdama teisę veikti šio juridinio asmens vardu ir turėdama administracinius įgaliojimus, VSDFV Rokiškio skyriui organizuojant keturių biuro baldų komplektų viešąjį pirkimą (2007-09-28 tiekėjų apklausos pažyma), tiesiogiai iš IĮ „Algrida“ vadybininko R. V. ir netiesiogiai iš IĮ „Algrida“ savininko A. V. , kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, veikiančių IĮ „Algrida“ vardu ir interesais, 2007 m. rugsėjo mėnesį VSDFV Rokiškio skyriaus administracinėse patalpose, esančiose Nepriklausomybės a. 15, Rokiškyje, reikalavo ir laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. spalio mėnesio savo namuose, esančiuose Vytauto g. 34-1, Rokiškyje, priėmė savo naudai kyšį - dvi medienos plokščių spintas bendros 3100 litų vertės, už neteisėtą veikimą vykdant direktorės įgaliojimus, kad ji, pažeisdama 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje (2005-12-22 įstatymo Nr. X-471 redakcija) numatytą nuostatą-atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo viešųjų pirkimų principų–iš anksto, dar neįvykus viešajam pirkimui, pažadėjo, kad IĮ „Algrida“ laimės minimą viešąjį pirkimą ir neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas IĮ „Algrida“ šį viešąjį pirkimą laimėti, t.y. sudarė sąlygas IĮ „Algrida“ atstovams patiems pasirinkti kitas viešajame pirkime dalyvaujančias įmones ir tokiu būdu leido IĮ „Algrida“ susitarti su šių įmonių atstovais, kad šie pateiktų komercinius pasiūlymus didesnėmis perkamų baldų kainomis, nei IĮ „Algrida“, ką šios įmonės ir padarė, ir taip padėjo IĮ „Algrida“ neteisėtai tapti VSDFV Rokiškio skyriaus organizuojamo keturių biuro baldų komplektų viešojo pirkimo (2007-09-28 tiekėjų apklausos pažyma) laimėtoja.
Be to, ji, būdama valstybės tarnautoja–Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus (toliau–VSDFV Rokiškio skyriaus) direktore (paskirta į pareigas 2005-01-01 VSDFV direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. V-496), turėdama teisę veikti šio juridinio asmens vardu ir turėdama administracinius įgaliojimus, VSDFV Rokiškio skyriui organizuojant sekretorės kabineto baldų komplekto viešąjį pirkimą (2008-10-21 tiekėjų apklausos pažyma) ir Draudos poskyrio kabineto baldų komplekto viešąjį pirkimą (2009-08-17 tiekėjų apklausos pažyma), tiesiogiai iš IĮ „Algrida“ vadybininko R. V. ir netiesiogiai iš IĮ „Algrida“ savininko A. V. , kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, veikiančių IĮ „Algrida“ vardu ir interesais, 2008 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais VSDFV Rokiškio skyriaus administracinėse patalpose, esančiose Nepriklausomybės a. 15, Rokiškyje, reikalavo ir 2009 m. sausio 12 d., pasitelkusi savo sūnų L. V. , kuris dėl šios veikos nėra kaltas, netiesiogiai per jį jo nuomojamame bute, esančiame M. M. g. 3-52, Vilniuje, priėmė L. V. naudai kyšį - vieną medienos plokščių spintą ir komodą bendros 2000 litų vertės, už neteisėtą veikimą vykdant direktorės įgaliojimus, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 1999-07-08 įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje (2005-12-22 įstatymo Nr. X-471 redakcija) numatytą nuostatą-atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo viešųjų pirkimų principų–iš anksto, dar neįvykus minimiems viešiesiems pirkimams, pažadėjo R. V. , kad IĮ „Algrida“ laimės šiuos viešuosius pirkimus ir neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas IĮ „Algrida“ laimėti du viešuosius pirkimus: organizuojant sekretorės kabineto baldų komplekto viešąjį pirkimą be kvietimo IĮ „Algrida“ dalyvauti pirkime, kitus kvietimus specialiai pateikė Vilniuje esančiomis įmonėms, kurių paslaugos jai iš anksto buvo žinomos, kaip brangesnės už IĮ „Algrida“ teikiamas paslaugas, ir tokiu būdu šių įmonių pateikti komerciniai pasiūlymai buvo didesnėmis perkamų baldų kainomis už IĮ „Algrida“, o, organizuojant Draudos poskyrio kabineto baldų komplekto viešąjį pirkimą, neteisėtai sudarė sąlygas IĮ „Algrida“ atstovams patiems pasirinkti kitas viešajame pirkime dalyvaujančias įmones ir tokiu būdu leido IĮ „Algrida“ susitarti su šių įmonių atstovais, kad šie pateiktų komercinius pasiūlymus didesnėmis perkamų baldų kainomis, nei IĮ „Algrida“, ką šios įmonės ir padarė, ir taip padėjo IĮ „Algrida“ neteisėtai tapti VSDFV Rokiškio skyriaus organizuojamų sekretorės kabineto baldų komplekto viešojo pirkimo (2008-10-21 tiekėjų apklausos pažyma) ir Draudos poskyrio kabineto baldų komplekto viešojo pirkimo (2009-08-17 tiekėjų apklausos pažyma) laimėtoja.
Be to, ji, būdama valstybės tarnautoja–Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus (toliau–VSDFV Rokiškio skyriaus) direktore (paskirta į pareigas 2005-01-01 VSDFV direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. V-496), turėdama teisę veikti šio juridinio asmens vardu ir turėdama administracinius įgaliojimus, 2008 m. gruodžio 31 d., darbo metu, VSDFV Rokiškio skyriaus administracinėse patalpose, esančiose Nepriklausomybės a. 15, Rokiškyje, veikdama bendrininkų grupėje su tiesiogiai jai pavaldžiu VSDFV Rokiškio skyriaus ūkio skyriaus vedėju ir Supaprastintų viešųjų pirkimų organizatoriumi V. K. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, fiktyviai organizuodama VSDFV Rokiškio skyriuje supaprastintą „Sodra“ logotipo iškabos viešąjį pirkimą (2008-12-31 tiekėjų apklausos pažyma), bei suklastojo tikrą dokumentą - VSDFV Rokiškio skyriaus 2008 m. gruodžio 31 d. tiekėjų apklausos pažymą Nr.158 dėl „Sodra“ logotipo iškabos pirkimo ir šį suklastotą dokumentą panaudojo, jį paleisdama į teisinę apyvartą 2008 m. gruodžio 31 d. VSDFV Rokiškio skyriuje, kas sudarė sąlygas neteisėtai pripažinti UAB „Čia, ten ir visur“ (įm. kodas 300105730) supaprastinto „Sodra“ logotipo iškabos mažos vertės pirkimo nugalėtoja, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos - buvo paminti viešųjų pirkimų principai, apribota kitų ūkio subjektų teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant minėtame viešajame pirkime, sumenkintas valstybės, VSDFV Rokiškio skyriaus ir visos VSDFV prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, o būtent:
2008 m. gruodžio 31 d., VSDFV Rokiškio skyriuje, esančiame Nepriklausomybės a. 15, Rokiškio m., N.A. V. , jau turėdama UAB „Čia, ten ir visur“ 2008 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitos–faktūros, kurios serija NVB Nr. 2008145, dėl apmokėjimo už logotipo pagaminimą (944 Lt su PVM), kopiją, išrašytą VSDFV Rokiškio skyriui, ir nesirengdama iš tikro organizuoti „Sodra“ logotipo iškabos supaprastinto viešojo pirkimo, davė neteisėtus žodinius nurodymus savo pavaldiniui V. K. , kad pastarasis atliktų neteisėtus veiksmus, t.y. nurodė V. K. fiktyviai atlikti „Sodra“ logotipo iškabos supaprastintą viešąjį pirkimą tokiu būdu, kad UAB „Čia, ten ir visur“ būtų pripažinta šio pirkimo nugalėtoja, neapklausus kitų tiekėjų, bei nurodė V. K. suklastoti tikrą dokumentą - 2008 m. gruodžio 31 d. tiekėjų apklausos pažymą Nr.158 dėl „Sodra“ logotipo iškabos pirkimo, į ją įrašant žinomai melagingus duomenis, kad pirkimo organizatorius V. K. žodžiu atliko trijų tiekėjų-UAB „Čia, ten ir visur“, UAB „Spaudos idėjos“ ir UAB „Impresa“ žodinę apklausą, 2008 m. gruodžio 31 d. gavo šių bendrovių žodinius pasiūlymus pagaminti minėtą logotipą ir UAB „Čia, ten ir visur“ buvo 2008 m. gruodžio 31 d. pripažinta pirkimo nugalėtoja, kaip mažiausią kainą (944 Lt su PVM) pasiūliusi įmonė, nors jokia tiekėjų apklausa, išskyrus išankstinį susitarimą su UAB „Čia, ten ir visur“, kad ji laimės pirkimą, nebuvo atlikta. Vykdydamas N.A. V. nurodymus, V. K. suklastojo tikrą dokumentą -2008 m. gruodžio 31 d. VSDFV Rokiškio skyriaus tiekėjų apklausos pažymą Nr.158, į ją įrašydamas melagingus N.A. V. nurodytus duomenis ir ją pateikė N.A. V. sprendimo patvirtinimui. 2008 m. gruodžio 31 d. VSDFV Rokiškio skyriuje N.A. V. 2008 m. gruodžio 31 d. tiekėjų apklausos pažymoje Nr.158 pasirašė grafoje „Sprendimą tvirtinu“ ir tokiu būdu suklastojo ir patvirtino žinomai suklastotą tikrą dokumentą –tiekėjų apklausos pažymą Nr.158. Tuoj po pasirašymo ji davė neteisėtą žodinį nurodymą V. K. šį suklastotą tikrą dokumentą– tiekėjų apklausos pažymą Nr.158 paleisti į teisinę apyvartą apmokėjimui įvykdyti, ko sekoje 2008 m. gruodžio 31 d. V. K. suklastotą tiekėjų apklausos pažymą Nr.158 panaudojo, pateikdamas ją apmokėjimui VSDFV Rokiškio skyriaus Finansų ir apskaitos skyriui.
Tuo N.A. V. pažeidė: 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus; 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus nuostatų (patvirtintų 2005-02-02 VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. V-34) 15.1 ir 15.2 punktų reikalavimus–vadovaujant, organizuojant ir kontroliuojant teritorinio skyriaus darbą, užtikrinti, kad teritorinio skyriaus veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje (2005-12-22 įstatymo Nr. X-471 redakcija) įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus; VSDFV Rokiškio skyriaus supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (patvirtintų VSDFV Rokiškio skyriaus direktorės 2008-10-09 įsakymu Nr. V-91) 98 p. reikalavimą apklausti 3 arba daugiau tiekėjų.
Be to, ji, būdama valstybės tarnautoja - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus (toliau–VSDFV Rokiškio skyriaus) direktore (paskirta į pareigas 2005-01-01 VSDFV direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. V-496), turėdama teisę veikti šio juridinio asmens vardu ir turėdama administracinius įgaliojimus, veikdama bendrininkų grupėje su tiesiogiai jai pavaldžiu VSDFV Rokiškio skyriaus vairuotoju G. K. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. kovo 20 d., VSDFV Rokiškio skyriuje, esančiame Nepriklausomybės a. 15, Rokiškio m., siekdama asmeninės turtinės naudos - pateisinti ne tarnybos, o asmeniniams tikslams išvažinėtą valdišką kurą, skirtą VSDFV tarnybinėms išvykoms, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suorganizavo keturių tikrų dokumentų – VSDFV Rokiškio skyriaus lengvųjų automobilių „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų, kurių serija ROK Nr. 000203, ROK Nr. 000204, ROK Nr. 000241 ir ROK Nr. 000256, suklastojimą, davusi neteisėtus žodinius nurodymus G. K. į minėtus kelionės lapus įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamai įvykusias tarnybines išvykas, kurių tikrovėje nebuvo, bei minėtus suklastotus kelionės lapus panaudoti - juos pateikti apmokėjimui į Finansų ir apskaitos skyrių, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos-buvo paminti valstybės tarnybos principai, sumenkintas valstybės, VSDFV Rokiškio skyriaus ir visos VSDFV prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, nebuvo išnaudotos galimybės sutaupyti VSDFV tarnybiniams tikslams skirtą kurą, o būtent:
2009 m. balandžio 13 d., 20 val. 13 min., savo telefonu, kurio abonentinis Nr. 8-687-47170, paskambinusi G. K. , N.A. V. davė pastarajam neteisėtus žodinius nurodymus - sekančią dieną nevažiuoti į tarnybinę kelionę į Vilnių tarnybiniu lengvuoju automobiliu „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o lengvojo automobilio kelionės lape padaryti melagingus įrašus apie tariamai įvykusią tarnybinę išvyką ir jos metu tariamai nuvažiuotą kilometražą, siekdama pateisinti ne tarnybos tikslams, o savo pačios asmeniniams tikslams išnaudotą kurą. Be to, 2009 m. balandžio 13 d., darbo metu, VSDVF Rokiškio skyriuje, neužpildytame kelionės lape, kurio serija ROK Nr. 000203, penkis kartus pasirašė, kaip asmuo, tariamai važiavusi į minėtą tarnybinę kelionę į Vilnių 2009 m. balandžio 14 d. lengvuoju tarnybiniu automobiliu „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu „Rokiškis - Vilnius - Rokiškis“ tarnybos tikslais. N.A. V. nurodymų pasekoje, G. K. 2009 m. balandžio 14 d. VSDFV Rokiškio skyriuje suklastojo tikrą dokumentą-lengvojo automobilio „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapą, kurio serija ROK Nr.000203, prie jos penkių parašų, įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie 2009 m. balandžio 14 d. tariamai įvykusią tarnybinę išvyką tarnybiniu lengvuoju automobiliu „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu „Rokiškis –Vilnius - Rokiškis“ ir minėtą suklastotą dokumentą panaudojo 2009 m. balandžio 20 d. VSDFV Rokiškio skyriuje, pateikdamas jį apmokėjimui į Finansų ir apskaitos skyrių.
2009 m. balandžio 20 d. - 21 d. Rokiškio m., N.A. V. , siekdama pateisinti ne tarnybos tikslams, o savo pačios asmeniniams tikslams išnaudotą kurą, davė neteisėtus žodinius nurodymus G. K. 2009 m. balandžio 21 d. nevažiuoti į tarnybinę kelionę į N. A. lengvuoju automobiliu „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o lengvojo automobilio kelionės lape padaryti melagingus įrašus apie tariamai įvykusią tarnybinę išvyką ir jos metu tariamai nuvažiuotą kilometražą. N.A. V. nurodymų pasekoje, 2009 m. balandžio 20 d. -21 dienomis, VSDFV Rokiškio skyriuje G. K. suklastojo tikrą dokumentą - lengvojo automobilio „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapą, kurio serija ROK Nr. 000204, jame įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie 2009 m. balandžio 21 d. tariamai įvykusią tarnybinę išvyką tarnybiniu lengvuoju automobiliu „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu „Rokiškis - N. A. - Rokiškis“ ir minėtą suklastotą dokumentą panaudojo 2009 m. balandžio 27 d. VSDFV Rokiškio skyriuje, pateikdamas jį apmokėjimui į Finansų ir apskaitos skyrių.
2009 m. gruodžio 28 d. - 30 dienomis Rokiškio m., N.A. V. , siekdama pateisinti ne tarnybos tikslams, o savo pačios asmeniniams tikslams išnaudotą kurą, davė neteisėtus žodinius nurodymus G. K. 2009 m. gruodžio 30 d. nevažiuoti į tarnybinę kelionę į Panevėžį lengvuoju automobiliu „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o lengvojo automobilio kelionės lape padaryti melagingus įrašus apie tariamai įvykusią tarnybinę išvyką ir jos metu tariamai nuvažiuotą kilometražą. N.A. V. nurodymų pasekoje, 2009 m. gruodžio 30 d. VSDFV Rokiškio skyriuje G. K. suklastojo tikrą dokumentą – lengvojo automobilio „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapą, kurio serija ROK Nr. 000241, jame įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie 2009 m. gruodžio 30 d. tariamai įvykusią tarnybinę išvyką tarnybiniu lengvuoju automobiliu „R. T. “, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu „Rokiškis – Panevėžys - Rokiškis“, ir minėtą suklastotą dokumentą panaudojo 2009 m. gruodžio 31 d. VSDFV Rokiškio skyriuje, pateikdamas jį apmokėjimui į Finansų ir apskaitos skyrių.
2010 m. kovo 15 d. - 16 dienomis Rokiškio m., N.A. V. , siekdama pateisinti ne tarnybos tikslams, o savo pačios asmeniniams tikslams išnaudotą kurą, davė neteisėtus žodinius nurodymus G. K. 2010 m. kovo 16 d. nevažiuoti į tarnybinę kelionę į Vilnių lengvuoju automobiliu „Mazda“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o lengvojo automobilio kelionės lape padaryti melagingus įrašus apie tariamai įvykusią tarnybinę išvyką ir jos metu tariamai nuvažiuotą kilometražą. N.A. V. nurodymų pasekoje, 2010 m. kovo 16 d. VSDFV Rokiškio skyriuje G. K. suklastojo tikrą dokumentą - lengvojo automobilio „Mazda“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapą, kurio serija ROK Nr.000256, jame įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie 2010 m. kovo 16 d. tariamai įvykusią tarnybinę išvyką tarnybiniu lengvuoju automobiliu „Mazda“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu „Rokiškis – Vilnius - Rokiškis“ ir minėtą suklastotą dokumentą panaudojo 2010 m. kovo 20 d. VSDFV Rokiškio skyriuje, pateikdamas jį apmokėjimui į Finansų ir apskaitos skyrių.
Tuo N.A. V. pažeidė: 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus; 1999-06-17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus nuostatų (patvirtintų 2005-02-02 VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. V-34) 15.1 ir 15.2 punktų reikalavimus – vadovaujant, organizuojant ir kontroliuojant teritorinio skyriaus darbą, užtikrinti, kad teritorinio skyriaus veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų; VSDFV Rokiškio skyriaus tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių (patvirtintų VSDFV Rokiškio skyriaus direktorės 2008-01-24 įsakymu Nr. V-6) 3 punkto reikalavimą naudotis tarnybiniais automobiliais VSDFV Rokiškio skyriaus uždaviniams bei funkcijoms vykdyti, o tarnybinių automobilių naudojimą koordinuoti Rokiškio skyriaus direktoriui, bei 8 punktą, draudžiantį VSDFV Rokiškio skyriaus darbuotojams naudotis tarnybiniu automobiliu ne tarnybos reikmėms neatlygintinai, bei 31 punkto reikalavimą – pasinaudojus tarnybiniu automobiliu tarnybinių funkcijų ir užduočių vykdymui, kelionės lape pasirašyti už nuvažiuotą kelią; taip pat VSDF valdybos ir jos įstaigose naudojamą lengvųjų automobilių kelionės lapų apskaitos taisykles (patvirtintas 2004-06-21 VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. V-250).
N. A. V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-16 nuosprendį pakeisti dalyje dėl jai paskirtos per griežtos bausmės ir paskirti jai švelnesnę bausmę bei išreikalauti iš Panevėžio apygardos prokuratūros duomenis kokiu pagrindu ir kada buvo pradėti operatyviniai veiksmai jos atžvilgiu, kokioje apimtyje, jų trukmė ir t.t. Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esant išimtinių aplinkybių, kurios apsprendžia jos baudžiamosios atsakomybės taikymo ypatumus, nulemiančius vertinimą, kad sankcijoje nustatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir jai turi būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pabrėžia, kad šios išimtinės aplinkybės yra tai, ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nėra bausta, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, ankstesnėje darbovietėje charakterizuojama teigiamai, šiuo metu yra senatvės pensininkė, ūkininkauja. Jos teigimu, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai netaikė BK 62 str. ir BK 54 str. 3 d. nuostatų, todėl nepagrįstai paskyrė jai aiškiai per griežtą bausmę.
Šalies argumentai
Be to, apeliantė prašo įvertinti ir nusikalstamų veikos padarymo metu susiformavusio polinkio nusikalsti nebuvimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos kvalifikuotų pagal BK 225 str. 2 d. (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) nusikalstamų veikų, neperkvalifikavo į minėto straipsnio l dalį, visiškai neįvertindamas aplinkybės, kad tuo metu galiojanti LR Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija pirkimams, kurių vertė neviršijo 10 000 litų numatė, jog viešojo konkurso - kainų apklausos būdu, užtenka pakviesti tik vieną tiekėją, kuris pateiktų pasiūlymą, kas ir buvo padaryta, pasirenkant žinomą tiekėją, kurio siūlomos kainos buvo žymiai mažesnės, negu kitų, pvz. Vilniaus ar Kauno miestų gamintojų. Akcentuoja, kad konkursai yra įvykę, galiojantys, prekės nupirktos tinkamos kokybės, jokia žala nepadaryta, nebuvo kreiptasi dėl konkurso pripažinimo negaliojančiais, jai neskirtos nei administracinės, nei drausminės nuobaudos, kas akivaizdžiai rodo, kad jos veikimas buvo teisėtas, kas atitinka BK 225 str. l d. dispoziciją.
Apeliacinį skundą pateikusios N. A. V. nuomone, epizoduose dėl BK 228 str. l d. ir 2 d., 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų ji turėjo būti išteisinta, nes jos veiksmuose yra galimai tik (duomenys neskelbtini) ¹¹ str. 1 d. ar kitų administracinių teisės pažeidimų sudėtis arba šiuo atveju galėjo būti taikoma drausminė atsakomybė, arba veika turėjo būti pripažinta mažareikšme ir byla nutrauktina dėl mažareikšmiškumo.
Apeliantė taip pat kelia klausimą dėl operatyvinių veiksmų, o konkrečiau - telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontroliavimo ir įrašu darymo teisėtumo, pabrėždama, kad tokiomis priemonėmis gauti duomenys buvo neteisėti ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo galima. Pažymi, kad jos pokalbių buvo klausomasi nuo 2008 m. spalio mėnesio, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas beveik po dviejų metų, kas pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turėjo būti vertinama kaip provokacija.
Pabrėžiama ir tai, kad daiktų, kuriuos ji gavo ir kurie buvo įvertinti kaip kyšis vertė nebuvo nustatinėjama, o grindžiama tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų subjektyviu vertinimu, kas, N. A. V. nuomone, galimai užaukštino tokio turto įvertinimą.
N. A. V. tvirtinimu pernelyg ilga (daugiau nei dveji metai) jos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo trukmė, akivaizdžiai rodo, kad Baudžiamasis procesas buvo vilkinamas, taip pažeidžiant LR BPK 44 str. 5 d. bei EŽTK 6 str. 1 d. nuostatas. Pabrėžia, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju baudžiamasis procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai, taip pažeidžiant jos teises, kankinant asmenį nepagrįstu laukimu ir nežinomybe dėl jos likimo, apeliacinės instancijos teismas turėtų švelninti per griežtą bausmę, o analitiškai ištyrus įrodymus - priimti išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgdamas ir į galimą teismo šališkumą, nes byla turėjo būti perduota nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
N. A. V. apeliaciniu skundu prašo tik sušvelninti paskirtą bausmę ir įvertinti jos atžvilgiu atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumą, tačiau iš paties skundo turinio matyti, kad ji ne tik nesutinka su teismo paskirtomis bausmėmis, bet ir iš esmės ginčija jos veiksmų kvalifikaciją, jos kaltę grindžiančių įrodymų vertinimą bei prašo jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl veikų kvalifikavimo
Kaip minėta, A. V. apeliaciniu skundu kelia ir jos veikos kvalifikavimo klausimą, pažymėdama, kad jos veika iš BK 225 str. 2 d. turėtų būti kvalifikuojama BK 225 str. 1 d., o jai inkriminuoti veiksmai pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. turėtų būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimai ar drausminiai nusižengimai.
Apeliantės skundo prašymas jos veikas iš BK 225 str. 2 d., numatančios baudžiamąją atsakomybę už kyšio paėmimą už neteisėtą veiką, perkvalifikuoti į BK 225 str. 1 d., numatančią baudžiamąją atsakomybę už kyšio paėmimą už teisėtų veiksmų atlikimą, motyvuojamas tuo, kad ji, organizuodama 2007-09-28 ir 2009-08-17 viešuosius pirkimus, veikė teisėtai. Pagrindinis argumentas, kuriuo apeliantė grindžia savo veiksmų teisėtumą, yra tas, kad ji, pasiūlydama viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tik vienam tiekėjui - IĮ ,,Algrida“ vadovavosi tuo metu galiojusia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, suteikusia teisę prekių iki 10000 Lt vertės įsigijimui taikyti supaprastintą viešųjų pirkimų procedūrą, kurios metu konkurse kviečiamas dalyvauti tik vienas tiekėjas. Tačiau apeliantei nėra inkriminuotas viešųjų pirkimų dalyvių skaičiaus parinkimas. Iš byloje esančių VSDFV Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau-Taisyklių), patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-09-26 įsakymu, matyti, kad vykdant viešuosius pirkimus pagal šiame teisės akte numatytą mažos vertės (Taisyklių 81.1.4.2. p. - kai sutarties vertė iki 10000 Lt) pirkimų procedūrą, tiekėjų skaičiaus pasirinkimas buvo perkančiosios organizacijos teisė (Taisyklių 27; 87 p.). Esant tokiam teisiniams reglamentavimui, apeliantė galėjo rinktis abiejuose viešuosiuose konkursuose dalyvausiančių tiekėjų skaičių nuo vieno iki norimo kiekio.
Liudytojų R. V. , A. V. , A. G. , R. K. , O. D. , pačios apeliantės parodymais, rašytiniais bylos dokumentais nustatyta, kad apeliantė per IĮ ,,Algrida“ atstovus R. V. ir A. V. informavo kitas bendroves (UAB ,,Baltic master“ UAB ,,Dalaudas“, AB ,,ITAB Novena“) atstovus dėl komercinių pasiūlymų pateikimo jos vadovaujamo VSDFV Rokiškio skyriaus organizuotuose viešuose pirkimuose ir bendrovės tokius pasiūlymus pateikė. Taigi, apeliantė viešuosius pirkimus vykdė dalyvaujant ne vienam tiekėjui, kaip tvirtina skunde, o keliems tiekėjams. Apeliantė visiems tiekėjams privalėjo užtikrinti vienodas dalyvavimo sąlygas. Tačiau apeliantės iniciatyva bendrovių lygiateisiškumas buvo paneigtas nuo pat pirkimų pradžios, nes ji iš anksto laimėtoju išsirinko IĮ ,,Algrida“, kurios atstovams patarė susitarti, kad kitos bendrovės konkurse dalyvautų tik formaliai, t.y. komerciniuose pasiūlymuose nurodytų žinomai didesnes už IĮ ,,Algrida“ perkamų baldų kainas, ką šios bendrovės ir padarė. Tokie apeliantės veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtais, nes viešieji pirkimai nesilaikant esminių Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo tebuvo viešųjų pirkimų imitacija.
Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad būtent apeliantės ginčijamas jos veiksmų neteisėtumas jai sudarė galimybę siekti savanaudiškų tikslų - kyšių iš IĮ ,,Algrida“ už pažadėtą viešųjų pirkimų laimėjimą gavimą. Jei ji būtų elgusis teisėtai, t.y. viešuosius pirkimus organizavusi laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, gauti kyšio už nežinomą ir todėl negarantuojamą viešųjų pirkimų rezultatą nebūtų galėjusi.
Kiti apeliantės skundo argumentai, kuriais ji taip pat motyvuoja viešųjų pirkimų teisėtumą – tai, kad jų rezultatai galiojantys, jai už viešųjų pirkimų organizavimą neskirtos nei drausminės, nei administracinės nuobaudos – jos veikų teisėtumo nepagrindžia. Apeliantės veikų teisinis vertinimas negalėjo būti atliktas tol, kol šios veikos nebuvo atskleistos. Tai padaryta nagrinėjamoje byloje ir apeliantei pagrįstai taikyta griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė.
Apeliaciniame skunde tarp kitko keliamas ir kyšio dalyko – baldų vertės klausimas. N.A. V. perduotų kaip kyšis baldų vertė yra pagrįsta niekaip nepaneigtais liudytojo R. V. parodymais. Apeliantės hipotetinė tezė apeliaciniame skunde, kad šių baldų vertė galėjo būti kitokia, yra niekuo nepagrįsta ir R. V. parodymų niekaip nepaneigia.
Apeliantės nuomone, jai inkriminuoti veiksmai pagal BK 228 str. ir 300 str. 1 d. turėtų būti kvalifikuojami kaip administracinės teisės pažeidimai ar drausminiai nusižengimai.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Šiuo gi atveju skundžiamame nuosprendyje nurodytos dėl tokio neteisėto apeliantės veikimo atsiradusios neigiamos pasekmės, kurios yra įvertintos kaip didelė neturtinė žala. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad kaltais N.A. V. veiksmais buvo sukeltos nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos pasekmės, ko, beje neginčija ir pati apeliantė. Taip pat kolegija sutinka ir su teismo padarytu šių pasekmių įvertinimu kaip didelės neturtinės žalos ir motyvų nebekartoja. Kolegija neturi pagrindo teigti, kad N.A. V. , nurodydama sau pavaldžiam darbuotojui G. K. klastoti kelionės lapus ir taip pateisinti važinėjant asmeniniais tikslais sunaudotą kurą, įgytą už įmonės (įstaigos) lėšas, veikė ne siekdama asmeninės turtinės naudos, nes tokiu būdu ji turtinę naudą ir gavo.
BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už keletą alternatyvių veiksmų – netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą, taip pat tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla kaltininkui padarius bent vieną iš nurodytų veiksmų. Šioje byloje N.A. V. pagal BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji, davusi nurodymus sau tarnybiškai pavaldžiam darbuotojui V. K. neatitinkančius tikrovės duomenis įrašyti į tiekėjų apklausos pažymą Nr. 158 ir šiam tai atlikus, tokią suklastotą pažymą pati asmeniškai savo parašu patvirtino, po ko pažyma buvo realizuota, t.y. pateikta apmokėjimui. Taip pat N.A. V. nuteista ir pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad suorganizavo sau pavaldų darbuotoją G. K. suklastoti tarnybinių automobilių kelionės lapus įrašant į juos tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, jog automobiliai buvo naudojami tarnybinėms išvykoms, nors iš tikrųjų jais apelianė naudojosi asmeniniais tikslais ir tokius suklastotus kelionės lapus panaudoti pateikiant juos apmokėjimui. Kolegija konstatuoja, kad nurodytos N.A. V. veikos atitinkamai pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. kvalifikuotos visiškai teisingai. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė savo skunde jokių skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių duomenų neginčija, tačiau deklaratyviai, be jokių motyvų nurodo, kad ši jos veika galimai atitinka administracinės teisės pažeidimo ar pažeidimo, už kurį kyla tik drausminė atsakomybė, sudėtį. Pažymėtina, kad sutinkamai su ATPK 9 str. 2 d. nuostata administracinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai padaryti teisės pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl, teisėjų kolegija, konstatuodama, jog visos N.A. V. veikos, už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius kvalifikuotos teisingai ir kad dvigubas baudimas už tą pačią veiką negalimas, daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamose apeliantės veikos neužtraukia nei administracinės, nei drausminės atsakomybės.
Dėl bausmių
Sutinkamai su BK 3 str. nuostatomis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančius įstatymus, o baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę, grįžtamosios galios neturi.
Šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 225 str. 2 d. sankcijoje buvo numatytos dvi alternatyvios bausmės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, BK 228 str. 1 d. sankcijoje – 4 alternatyvios bausmės: teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, BK 228 str. 2 d. dvi alternatyvios bausmės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų ir BK 300 str. 1 d. sankcijoje – trys alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Nagrinėjamų veikų padarymo metu, sutinkamai su BK 42 str. 1 d., padariusiam nusikaltimą asmeniui galėjo būti skiriamos bausmės (griežtėjančia tvarka): viešųjų teisių atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų (ši bausmė, sutinkamai su BK 44 str. nuostata yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas); teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla ( t.y. nesusijusių su viešosiomis teisėmis) atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų; viešieji darbai; bauda (sutinkamai su BK 47 str. 3 d. 3 p., už apysunkį nusikaltimą, t.y. tokį, už kurį įstatymas numato didžiausią bausmę – laisvės atėmimą ne mažiau kaip trejiems metams ir ne daugiau kaip šešeriems metams (BK 11 str. 4 d.) jos dydis nustatomas nuo 1 MGL iki 500 MGL, o už nesunkų nusikaltimą, t.y. tokį, kurio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, tačiau ji neviršija trejų metų (BK 11 str. 3 d.) baudos dydis nustatomas nuo 1 MGL iki 100 MGL); laisvės apribojimas; areštas; terminuotas laisvės atėmimas; laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Veikos, už kurių padarymą apeliantė, kaip nurodyta aukščiau, pagrįstai nuteista, yra priskiriamos nesunkiems (BK 300 str. 1 d. ) ir apysunkiems (BK 225 str. 2 d., 228 str. 1 d., 2 d.) nusikaltimams
Apeliantei už abi veikas pagal BK 225 str. 2 d. bei pagal BK 228 str. 2 d. buvo paskirtos teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmės atitinkamai dvejiems, dvejiems ir trejiems metams, pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. bei pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. – baudos atitinkamai 100 MGL, 40 MGL ir 50 MGL dydžio.
Pagal BK 54 str. 3 d. nuostatą, asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, gali būti skiriama švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė siekiant įgyvendinti teisingumo principą. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskiriama tik švelnesnė bausmė, galimybė aplamai neskirti bausmės nėra numatyta. Kadangi šioje byloje apeliantei už tris veikas paskirtos baudžiamajame įstatyme numatytos pačios švelniausios bausmės – viešųjų teisių atėmimas, be to, tokia pat sankcija buvo numatyta ir už nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. padarymą, todėl šioje dalyje nėra net teorinių galimybių pritaikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas.
Taigi, BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. nuostatas šioje byloje būtų galima taikyti tik bausmių pagal BK 300 str.1 d., kurio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė bauda, kuri yra ir paskirta.
Kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad atsižvelgiant į N.A. V. padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, net nežiūrint į tai, kad byloje nėra absoliučiai jokių sąlygų (kokių nors išskirtinių aplinkybių – apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurias prašoma laikyti išskirtinėmis, t.y. kad anksčiau neteista, teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir t.t. tokiomis negali būti laikomos, taip pat apeliaciniame skunde nenurodė, kad egzistuoja kokios nors konkrečios BK 62 str. taikymui būtinos sąlygos) taikyti tiek BK 54 str. 3 d., tiek 62 str. nuostatų, jai pagal BK 300 str. 1 d. ir 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. paskirtos bausmės – baudos – yra neteisingos dėl savo griežtumo, kad jų paskyrimu buvo pažeistas teisingumo principas ir kad vietoj šių bausmių reikėtų skirti dar švelnesnes savo rūšimi bausmes.
Bendrinant bausmes pirmos instancijos teismas baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio) nuostatų taip pat nepažeidė. Dėl to kolegija daro išvadą, kad tiek už atskirus nusikaltimus apeliantei paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu, tiek subendrintoji bausmė negali būti laikomos pergriežtomis ir neteisingomis, t.y. jos individualizuotos tinkamai.
Dėl bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmės
Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2010 m. kovo 3 d.(t.1 b.l.131), pirmas pranešimas apie įtarimą N.A. V. įteiktas 2010 m. gegužės 18 d. (t.9 b.l. 24-26), ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir apie jo pabaigimą apeliantei bei jos gynėjams pranešta 2011 m. rugsėjo 14 d. (t.9 b.l.105). 2011 m. balandžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi, iš dalies patenkindamas apeliantės skundą nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo, nustatė penkių mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti konstatavęs, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, ir ikiteisminis tyrimas nevilkinamas (t. 1 b.l. 114-115). Be to, šis ikiteisminio tyrimo terminas dar buvo pratęstas 2011 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi iki 2011 m. lapkričio 1 d. (T.9 b.l. 102-103). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarosios nutartys būtų buvusios įstatymo nustatyta tvarka apskųstos, taigi jos yra įsiteisėjusios ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka dėl byloje priimto nuosprendžio, neišeidamas iš savo kompetencijos ribų, negali minėtų nutarčių revizuoti ir, remdamasis išimtinai šių įsiteisėjusių nutarčių išvadomis, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje vilkinamas nebuvo.
Šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui 2011 m. spalio 13 d. (t.9 b.l. 119-153), teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2011 m. lapkričio 17 d. priimta 2011 m. spalio 28 d. Šiuo atveju BPK 240 str. numatyti bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ir bylos nagrinėjimo pradžios terminai pažeisti nebuvo.
Kaip matyti iš byloje esančių teisiamųjų posėdžių protokolų, šioje byloje buvo paskirtas 21 teisiamasis posėdis, jie buvo skiriami dažniau nei kas mėnesį, tačiau iki pat 2012 m. birželio 12 d. jie būdavo atidedami arba dėl apeliantės ligos, arba dėl jos reiškiamų nušalinimų proceso dalyviams, arba dėl jos gynėjų užimtumo kitose bylose ir tik 2012 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje, apeliantei pakeitus gynybos poziciją, jos prašymu byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad byla metus laiko buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme ne dėl teismo kaltės ir nėra jokio pagrindo teigti, kad byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta ne per įmanomai trumpiausią laiką, todėl nėra pagrindo apeliantei ilgo proceso kompensuoti bausmės mažinimu.
Dėl provokacijos
Apeliantė skunde kelia jos provokavimo daryti nusikalstamas veikas klausimą. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, apeliantė provokavimu laiko tai, kad teisėsaugos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo tik po dviejų metų po pirmo jos padaryto ir specialiomis priemonėmis užfiksuoto nusikaltimo padarymo, o per tą laiką buvo padaryta daugiau nusikalstamų veikų.
Provokacija yra suprantama kaip aktyvūs veiksmai – asmens kurstymas, lenkimas daryti nusikalstamą veiką, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad jokios provokacijos nebuvo, nes nėra jokio pagrindo išvadai, kad tuo, jog N.A. V. atžvilgiu buvo atliekami įstatymo nustatyta tvarka teismų nutartimis ( t. 1 b.l. 115-130) sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai – slapta buvo klausomasi jos telefoninių pokalbių, apie ką pati apeliantė visiškai nežinojo, t.y. nedarant iš šalies visiškai jokio poveikio ji buvo provokuojama daryti nusikaltimus, už kuriuos nuteista skundžiamu nuosprendžiu.
Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato termino, per kurį nuo nusikalstamos veikos paaiškėjimo turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. BPK 2 ir 3 straipsniuose numatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga imtis visų įstatymų numatytų priemonių greitai, per įmanomai trumpiausią laiką, atlikti ikiteisminį tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, t.y. šiuo atveju įstatymas reikalauja per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą, o ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą reglamentuoja BPK 169 str. ir 171 str., kuriuose be kita ko nurodyta, kad prokuroras, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą, kai (kas aktualu šioje byloje) nustato nusikalstamos veikos požymius.
Kaip minėta šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. kovo 3 d. pagal tos pačios dienos STT Panevėžio valdybos operatyvinės veiklos skyriaus specialisto D. G. tarnybinį pranešimą, kad jis nustatė, jog N.A. V. 2008 m. lapkričio pabaigoje – 2009 m. sausio pradžioje padarytoje veikoje galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d. požymiai.
Taigi, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas iš karto, kai apie nustatytą galimą nusikaltimą pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Aplinkybės, kad nuo veikos padarymo iki ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, negalima vertinti kaip kokio nors baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aplamai, o šiuo atveju dar ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai abejonių nekeliančių duomenų apie padarytą nusikaltimą turėjo anksčiau ir kad ikiteisminio tyrimo anksčiau nepradėjo dėl nepateisinamų priežasčių. Tik iš byloje esančių užfiksuotų apeliantės telefoninių pokalbių, jei nebūtų kitų įrodymų, nebūtų galima daryti bent kiek pagrįstos išvados ne tik apie tai, kad buvo padarytas konkretus nusikaltimas, bet ir kad aplamai buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, t.y. akivaizdu, jog vien pasiklausant apeliantės telefoninius pokalbius gauta informacija nebuvo pakankama pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ilgas laiko tarpas tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo pradžios apsunkina, o kai kuriais atvejais ir daro negalimą įrodymų, pagrindžiančių nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, surinkimo galimybę.
Šios bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas 2012 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės nutartimi, todėl kolegija neturi jokio pagrindo šiuo aspektu nagrinėti apeliaciniame skunde keliamo teismo šališkumo klausimo. Taip pat pažymėtina, kad teismas apeliacinio skundo dalį (dėl reikalavimo atlikti įrodymų tyrimą ir patikrinti faktinių duomenų sankcionuoti telefonų pasiklausymą teismo nutarčių šiems operatyviniams veiksmams leisti priėmimo metu buvimą) išsprendė protokoline nutartimi spręsdamas įrodymų tyrimo reikalingumo klausimą.
Dėl paminėto kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios N.A. V. padarytus nusikaltimus, paskyrė jai tinkamą bausmę, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,-
nutarė:
Nijolės A. V. apeliacinį skundą atmesti.