Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl atrankos komisijos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020-12-17 išvados Nr. 6.18.-24 ir generalinio prokuroro 2020-12-21 rezoliucijos, kuriomis pareiškėjas nebuvo pateiktas kandidatu į Europos deleguotuosius prokurorus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti generalinį prokurorą skelbti naują Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atranką ir sudaryti jai vykdyti nešališką, objektyvią ir kompetentingą komisiją pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2020-07-23 buvo gautas Europos vyriausiojo prokuroro 2020-07-09 kvietimas pateikti kandidatus į Europos deleguotuosius prokurorus (b. l. 133-134).

Generalinio prokuroro 2020-09-10 įsakymu Nr. 1-280 „Dėl kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos paskelbimo“ buvo pradėta atranka į Europos deleguotuosius prokurorus. Tą pačią dieną informacija apie pradėtą atranką buvo paskelbta prokuratūros intranete ir internetiniame puslapyje. Dokumentų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2020-10-09 imtinai (b. l. 135). Be to, papildomai 2020-10-05 visiems prokurorams elektroniniu paštu buvo išsiųstas priminimas apie paskelbtą atranką į Europos deleguotuosius prokurorus. Prie šios informacijos buvo pridėtas Europos prokuratūros kolegijos 2020-09-29 sprendimas dėl Europos deleguotųjų prokurorų įdarbinimo sąlygų (b. l. 136).

Pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, 2020-10-12 buvo sudarytas Pretendentų, siekiančių dalyvauti atrankoje į Europos deleguotuosius prokurorus, sąrašas abėcėlės tvarka. Prašymus ir su jais susijusius dokumentus pateikė 12 pretendentų, tame tarpe ir pareiškėjas S. M..

Generalinis prokuroras 2020-10-19 įsakymu Nr. 1-306 „Dėl kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją (b. l. 137).

Vadovaujantis Aprašo 23 punktu, 2020-11-05 įvyko Komisijos uždaras posėdis. Komisija posėdžio metu išnagrinėjo pretendentų pateiktus dokumentus, įvertino pretendentų atitiktį nustatytiems reikalavimams (vienbalsiai nutarė pripažinti, kad visi pretendentai atitinka Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje, Aprašo 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau, siekdama išsamios informacijos apie pretendentus bei jų objektyvaus, visapusiško vertinimo, nusprendė iki 2020-11-23 surinkti papildomus duomenis (informaciją)) ir paskyrė atrankos posėdžio datą (b. l. 139-143). Pretendentų atrankos posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 2-3 d. (b. l. 144-147).

Komisija surašė kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020-12-17 išvadą Nr. 6.18-24 ir 2020-12-17 pateikė generaliniam prokurorui (b. l 147-153).

Generalinis prokuroras, vadovaudamasis 2017-10-12 Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 17 straipsnio 1 dalimi ir Prokuratūros įstatymo 37¹⁰ straipsnio suteiktais įgaliojimais, atsižvelgdamas į Europos vyriausiojo prokuroro patvirtinto Europos deleguotųjų prokurorų skaičių Lietuvos Respublikai, 2020-12-23 raštu Nr. 17.2.-4557 pateikė Europos vyriausiajai prokurorei L. K. Europos deleguotųjų prokurorų kandidatūrų sąrašą abėcėlės tvarka (b. l. 120-121).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Konstitucinio Teismo 2008-01-22 nutarimas). Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja valdžių padalijimo principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pagrindiniai argumentai, kuriais grindžiama Generalinės prokuratūros organizuotos atrankos į Europos deleguotuosius prokurorus rezultatų neteisėtumas yra tai, kad: 1) Komisijos nariai buvo nekompetentingi ir šališki; 2) Komisijos nariai neuždavė nė vieno klausimo, susijusio su pretendentų patirtimi, kompetencija bei gebėjimais Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje; 3) Komisijos sudėtis iš anksto nebuvo paskelbta, atrankos dalyviams Komisijos sudėtis buvo paskelbta tik prasidėjus atrankos procedūros antrajam etapui, kai parengti motyvuotus nušalinimus jau nebuvo laiko; 4) atrinkti kandidatai neturi reikšmingos patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje; 5) Išvada surašyta pažeidus nešališkumo, objektyvumo, teisėtumo ir lygiateisiškumo principus, neteisingai ir tendencingai interpretavus prokuroro nepriklausomumo principą; 6) nusišalinimas nuo FNTT atliekamų tyrimų organizavimo ir kontrolės negali būti pagrindu pripažinti jį netinkamu Europos deleguotojo prokuroro pareigoms užimti; 7) Išvada prieštarauja pačios Komisijos ankstesniems sprendimams, nes Komisijos 2020-11-05 uždarame posėdyje buvo nuspręsta, kad jis atitinka pretendentų į Europos deleguotuosius prokurorus Tvarkos aprašo nustatytus formalius reikalavimus ir leido dalyvauti atrankoje, o 2020 m. gruodžio 2-3 d. vykusio atrankos posėdžio metu Komisija priėmė kardinaliai priešingą sprendimą, nors buvo prieinama ta pati informacija; 8) generalinis prokuroras, kuris nuo 2020-12-29 Lietuvos Respublikos Prezidento 2020-12-14 dekretu Nr. 1K-462 buvo atleidžiamas iš pareigų, priimdamas sprendimą, susijusį su personalo skyrimu į svarbias pareigas, vadovaudamasis gero elgesio ir etikos valstybės tarnyboje normomis, privalėjo nuo šio sprendimo susilaikyti.

Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos sudarymo ir veiklos organizavimo, kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos skelbimo ir vykdymo tvarką, taip pat prokurorų, pateikusių prašymą dalyvauti atrankoje, vertinimo kriterijus, teises ir pareigas nustato Aprašas.

Aprašo II skyriuje įtvirtintas Komisijos sudarymo ir veiklos organizavimo nuostatos, kurio 5 punkte nustatyta, kad Komisiją sudaro generalinio prokuroro paskirti 5 prokurorai, iš kurių vieną pasiūlo prokurorų profesinė sąjunga. Jei prokuratūroje veikia kelios prokurorų profesinės sąjungos, jos susitarimu siūlo bendrą atstovą. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo arba prokuratūroje nėra veikiančios prokurorų profesinės sąjungos, atstovas į Komisiją neskiriamas ir generalinis prokuroras pasiūlo narį savo nuožiūra. Iš Komisijos narių generalinis prokuroras paskiria Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją. Komisijos sekretoriumi skiriamas ne Komisijos narys. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad Komisijos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principais.

Aprašo 8, 9 ir 13.2 punktuose aptartas Komisijos narių nušalinimas ir nusišalinimas: Pretendentai Komisijos nariui ar nariams, kurių dalyvavimas atrankoje gali kelti pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo, gali pareikšti motyvuotą nušalinimą. Pareiškus nušalinimą Komisijos nariui ar nariams, dėl nušalinimo pagrįstumo sprendžiama uždarame Komisijos posėdyje. Nušalinimo, pareikšto vienam Komisijos nariui, klausimas sprendžiamas šiam Komisijos nariui nedalyvaujant, o jeigu nušalinimas pareikštas dviem ar daugiau narių – dalyvaujant visiems Komisijos nariams. Tais atvejais, kai dalyvauja mažiau Komisijos narių, negu būtina Komisijos posėdžio teisėtumui užtikrinti, priimant sprendimą dėl nušalinimo dalyvauja ir Komisijos nariai, kuriems pareikštas nušalinimas (8 punktas); Komisijos nariai privalo nusišalinti tais atvejais, kai jų dalyvavimas atrankoje gali kelti pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo. Apie Komisijos nario nusišalinimą įrašoma Komisijos posėdžio protokole (9 punktas); pretendentai turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą (13.2 punktas).

Byloje pateiktas 2020-09-28 įsakymas patvirtina, kad generalinis prokuroras, vadovaudamasis Aprašo 4 ir 5 punktais, sudarė Komisiją: D. K., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, komisijos pirmininkas; S. V., Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas; N. G., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė; G. J., Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras (prokurorų profesinių sąjungų siūlymu); M. J., Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras. S. L. Ž., Personalo ir teisės skyriaus vyriausiąją specialistę, komisijos sekretore. Pavedė Personalo ir teisės skyriui su šiuo įsakymu supažindinti komisijos narius ir sekretorių.

Teismas pažymi, kad Aprašas, reglamentuojantis Komisijos sudarymo tvarką nenustato reikalavimo Komisijos nariams būtinos kvalifikacijos ar būtinos patirties, sietinos su Europos kompetencijai priskirtų bylų organizavimu ar tyrimu. Lietuvos Respublikoje kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atranka vyksta generalinio prokuroro nustatyta tvarka, kaip tai įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 37¹⁰ straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjo argumentai dėl Komisijos narių šališkumo nesudaro pagrindo pripažinti, kad Išvada neteisėta, be to, pareiškėjo teiginiai, kad 4 iš 5 Komisijos narių yra esamais ar buvusiais organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių, pasižyminčių autonomiškumu ir uždarumu bei neretai perdėtu tarpusavio solidarumu, prokurorais, o komisijos pirmininko sutuoktinei J. K., paskyrus Europos deleguotaisiais prokurorais Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokurorus, atsilaisvinus prokurorų pareigybėms minėtame departamente, atsirastų naujos karjeros prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo padalinių sistemoje galimybės, nepagrįsti objektyviais įrodymais.

Vien tai, jog didžioji Komisijos narių dalis yra esamais ar buvusiais organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių prokurorais, savaime neįrodo Komisijos narių šališkumo. Taip pat pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad Komisijos pirmininkas, vertindamas pretendentus, galimai siekė karjeros galimybių savo sutuoktinei.

Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu būtų išreiškęs abejonių dėl vieno ar kelių Komisijos darbe dalyvaujančių asmenų šališkumo ar reiškęs jam nušalinimą, nors tokia teisė jam buvo suteikta, tai, kad pretendentai su Komisijos sudėtimi buvo supažindinti tik atrankos posėdžio metu, neatėmė pretendentams, tame tarpe ir pareiškėjui, pareikšti Komisijos nariams nušalinimus, kurių pagrįstumas pagal Aprašo 8 punkto nuostatas būtų sprendžiamas uždarame Komisijos posėdyje.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl Komisijos narių kompetencijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo nurodomas aplinkybes dėl galimo, jo nuomone, Komisijos narių nekompetentingumo žinojo jau atrankos metu, tačiau pastabų tuo metu dėl galimo Komisijos narių kompetencijos nereiškė, nekėlė klausimo dėl kurio nors iš Komisijos nario nusišalinimo.

Teismas pareiškėjo teiginius apie Komisijos sudėties neteisėtumą vertina kritiškai, kaip siekį nuginčyti atrankos rezultatus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo Komisijos sudėtį pripažinti neteisėta. Be to, byloje pateiktas generalinio prokuroro 2020-03-16 įsakymas Nr. 1R-77/1-72 patvirtina, kad du iš Komisijos narių (S. V. ir M. J.) paskirti bendradarbiavimo su Europos prokuratūra kontaktiniais asmenimis, kas patvirtina, kad pareiškėjo argumentai dėl Komisijos narių kompetencijos trūkumo Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje paremti tik subjektyviu vertinimu (b. l. 154-156).

Vadovaujantis Aprašo 21 punkto nuostatomis pretendentai, siekiantys dalyvauti atrankoje į Europos deleguotuosius prokurorus, kartu su prašymu turėjo pateikti: 1) gyvenimo aprašymą (Europass forma); 2) pažymas, patvirtinančias kitų oficialių Europos Sąjungos kalbų mokėjimą ne žemesniu kaip B2 lygiu (dėl anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų pripažįstamos pažymos, išduotos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos akredituotų asmenų, kurių sąrašas skelbiamas adresu www.vtd.lt, dėl kitų kalbų - kalbų mokymo įstaigų išduotos pažymos); 3) informaciją ar duomenis, patvirtinančius, kad jų pateikimo dieną pretendentas turi atitinkamą praktinę patirtį, susijusią su nacionaline teisės sistema, atsižvelgiant Aprašo 38 ir 39 punktuose nurodytus vertinimo kriterijus; 4) kitus, pretendento nuomone, vertinant tinkamumą eiti pareigas svarbius dokumentus. Aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus nustatytam prašymų pateikimo terminui, Komisija uždarame posėdyje išnagrinėja pretendentų pateiktus dokumentus, įvertina pretendentų atitiktį nustatytiems formaliems reikalavimams ir paskiria atrankos datą. Aprašo 28 punkte nurodyta, kad pretendento kvalifikacija, darbo patirtis, kompetencija, motyvacija, dalykinės, asmeninės savybės vertinamos per individualų pokalbį. Kiekvienam pretendentui paprastai skiriama tiek pat laiko ir užduodami lygiaverčiai klausimai. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad kiekvienas Komisijos narys įvertina pretendentą pagal Aprašo VI skyriuje nurodytus vertinimo kriterijus ir vertinimo balus įrašo į Aprašo priede nustatytos formos pretendentų individualaus vertinimo balais lentelę, kuri pridedama prie Komisijos posėdžio protokolo; 30 punkte nurodyta, kad atlikus Aprašo 28 ir 29 punktuose nustatytas procedūras, Komisijos nariai aptaria pretendentų vertinimą pagal atskirus kriterijus, įvertina kiekvieno jų svarbą konkrečiu atveju, taip pat pretendentų privalumus ir trūkumus, kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl geriausiai įvertintų pretendentų; 31 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas Komisijos narys pasiūlo vieną ar kelis, jo nuomone, geriausiai vertintinus pretendentus, dėl kurių Komisija turėtų balsuoti. Jei Komisijos narys mano, kad tinkamų pretendentų nėra, gali nesiūlyti nė vieno pretendento. Aprašo 32 punkte nustatyta, kad Komisija balsuoja dėl kiekvieno pasiūlyto pretendento pripažinimo geriausiai įvertintu. Geriausiai įvertintais kandidatais pripažįstami pretendentai, gavę daugiau nei pusę posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsų. Pretendentams gavus vienodą skaičių balsų, lemiamas yra Komisijos pirmininko, o jam nedalyvaujant – Komisijos pirmininko pavaduotojo balsas.

Byloje pateikto Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020-11-05 uždaro posėdžio protokolo duomenys patvirtina, kad Komisija, pagal Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas, uždaro posėdžio metu įvertino pretendentų atitiktį formaliems reikalavimams ir vienbalsiai nutarė pripažinti, kad visi pretendentai, tame tarpe ir pareiškėjas atitinka Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje, Aprašo 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus. Komisija posėdžio metu, siekdama turėti išsamią informaciją apie pretendentus bei įvertinti juos objektyviai ir visapusiškai, taip pat nusprendė iki 2020-11-23 surinkti papildomus duomenis.

Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020 m. gruodžio 2-3 d. posėdžio protokolų Nr. 6.18.-23 turinys ir pokalbių su pretendentais posėdžio garso įrašai patvirtina, kad posėdžių metu Komisijos nariams kilus papildomiems klausimams dėl pretendentų pateiktos medžiagos, jų pristatymo metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl gebėjimo tirti Europos kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, buvo užduodami patikslinamieji klausimai.

Posėdžio protokolo duomenys patvirtina, kad pradėdamas atrankos posėdį Komisijos pirmininkas informavo Komisijos narius, jog atrankos posėdžiui pateikta papildoma medžiaga, kurią Komisijos nariai buvo nusprendę pareikalauti 2020-11-05 vykusio uždaro posėdžio metu. Komisijos pirmininkas supažindino su gauta medžiaga. Be to, Komisijos pirmininkas papildomai pateikė pretendento S. M. 2020-07-02 tarnybinį pranešimą dėl nusišalinimo. Komisijos nariai supažindinti su papildoma medžiaga. Komisijos pirmininkas paklausė Komisijos narių nuomonės dėl papildomos medžiagos prijungimo prie atrankos medžiagos. Visi komisijos nariai pritarė papildomos medžiagos prijungimui.

Pretendentai taip pat buvo supažindinti su posėdžio vykdymo tvarka, informuoti, kad atranka vyks Aprašo nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkas D. K. informavo pretendentus, kad 2020-12-02 Komisija abėcėlės tvarka individualaus pokalbio metu išklausys 8 pretendentus, o antrą dieną - likusius 4, individualaus pokalbio metu pretendentams bus suteikta po 8 minutes prisistatymui. Vėliau Komisijos nariai pretendentams pateiks lygiaverčius klausimus. Išklausiusi pretendentus Komisija atliks visų pretendentų vertinimus bei atrankos posėdžio pabaigoje informuos pretendentus apie geriausiai įvertintus kandidatus.

Išklausę pretendentus, įvertinę pateiktą pretendentų medžiagą, Komisijos nariai užpildė pretendentų individualaus vertinimo lenteles dėl pretendentų atrankos į Europos deleguotuosius prokurorus.

Komisijos nariai aptarė pretendentų vertinimus pagal atskirus kriterijus ir Įvertino jų svarbą konkrečiu atveju, pretendentų privalumus ir trūkumus, kitas svarbias aplinkybes.

Komisijos nariai, įvertinę visas aplinkybes, vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkantį Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumas neimtų kelti abejonių.

Teismas, įvertinęs posėdžio protokolo ir pokalbių su pretendentais garso įrašus, konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti faktą, kad pateikiant klausimus pretendentams, buvo laikomasi Aprašo nuostatų, o Atrankos procedūros nebuvo pažeistos. Byloje pateikta garsinė medžiaga patvirtina, kad Atrankos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2-3 d., metu Komisijos nariams kilus papildomiems klausimams dėl pretendentų pateiktos medžiagos, jų pristatymo metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl gebėjimo tirti Europos kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, buvo užduodami patikslinamieji klausimai.

Akcentuotina, kad Aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad susipažįstant su Komisijos posėdžio protokolo priedais, leidžiama susipažinti tik su savo pokalbio garso įrašu ir pretendentų individualaus vertinimo balais lentelės (priedas) nuasmeninta kopija, todėl pareiškėjas su kitų pretendentų pateikta medžiaga bei informacija nesusipažino, todėl neturi pagrindo tvirtinti, atrinkti kandidatai neturi reikšmingos patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje.

Pastebėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Tai reiškia, kad šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Tačiau pabrėžtina, kad šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (LVAT 2011-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jo sprendimas ir tarnybinis pranešimas dėl nusišalinimo ne tik, kad niekaip negalėjo paveikti jo nepriklausomumo, priešingai, juo pašalino bet kokias prielaidas ir tikimybes, kad jam galėtų būti daromas koks nors neleistinas poveikis taip įtakojant jam deleguotų sprendimų nešališką priėmimą. Pareiškėjo teigimu, jis išsamiai paaiškino Komisijai nusišalinimo motyvus ir tikslus, tačiau Komisija, iš esmės niekuo nemotyvuodama, konstatavo, kad jis tarnybiniame pranešime išdėstytų argumentų nepaneigė.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais.

Iš anksčiau sprendime aptarto Komisijos posėdžio turinio matyti, kad svarstant pareiškėjo naujai pateiktą tarnybinį pranešimą dėl nusišalinimo, kuriame nurodyta, jog FNTT pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą artimo jam giminaičio atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, jis išreiškia abejones dėl savo psichologinio neutralumo, nešališkumo, leistinumo (etikos požiūriu) kontroliuoti šios institucijos atliekamus tyrimus.

Komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad vienas esminių reikalavimų Europos deleguotajam prokurorui yra jo nepriklausomumas, įvirtintas Tarybos Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje (Nuo jų paskyrimo į Europos deleguotųjų prokurorų pareigas iki atleidimo iš jų Europos deleguotieji prokurorai turi būti aktyvūs atitinkamos valstybės narės, kuri pateikė jų kandidatūrą, prokuratūros ar teisminių institucijų nariai. Jų nepriklausomumas neturi kelti abejonių, jie turi turėti reikiamą kvalifikaciją ir atitinkamos su jų nacionaline teisės sistema susijusios praktinės patirties). Pažymėjo, kad FNTT, kurios Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba ir šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su neteisėtu ES paramos lėšų panaudojimu, bus pagrindinė ikiteisminio tyrimo institucija atliekanti Europos prokuratūros kompetencijai priskirtų nusikalstamų veikų tyrimą. Posėdžio metu pareiškėjui buvo pasiūlyta pakomentuoti tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes dėl galimo šališko požiūrio į FNTT veiklą tiek instituciniu, tiek joje dirbančių pareigūnų (tyrėjų) aspektu. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog tarnybiniu pranešimu norėjo išvengti neigiamo įvaizdžio iš išorės. Pats neprielankumo FNTT kaip institucijai nejaučia. Komisija vertino, kad kandidatas detalesnių aplinkybių ir įtikinamų motyvų, kodėl praėjus šešiems mėnesiams po išsakytų abejonių dėl savo psichologinio neutralumo, šališkumo bei neigiamo nusistatymo FNTT ir jos pareigūnų atžvilgiu ir dėl to įvykusiu nusišalinimu nuo vadovavimo sudėtingam, didelės apimties, rezonansiniam ikiteisminiam tyrimui, pareiškėjas nenurodė. Įvertinę visas aplinkybes Komisijos nariai vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkančio Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų (Europos prokuratūros reglamento 17 straipsnio 2 dalis), o būtent, Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

Teismas pritaria atsakovės nuomonei, kad pareiškėjo nepriklausomumas turi būti suprantamas ir aiškinamas ne pagal faktinę situaciją, bet prokuroro nepriklausomumas neturi kelti jokių abejonių, nenurodant jokių išlygų. Ta aplinkybė, kad Komisija nutarė neteikti pareiškėjo kandidatūros generaliniam prokurorui, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija netinkamai ar nekompetentingai vertino pretendentą keliamų kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus vertinimo reikalavimų (kompetencijos, patirties ir kt.) kontekste.

Teismo įsitikinimu, Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, pagrįstai vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkančio Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, dėl Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumo, kuris neturi kelti abejonių.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti jo atžvilgiu vykdyti tarnybiniai patikrinimai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pirmajam Komisijos posėdžiui nebuvo pateikęs tarnybinio pranešimo dėl nusišalinimo, todėl Komisija 2020-11-05 uždarame posėdyje nusprendė, kad jis atitinka pretendentų į Europos deleguotuosius prokurorus Aprašo nustatytus formalius reikalavimus ir leido dalyvauti atrankoje, o 2020 m. gruodžio 2-3 d. vykusio atrankos posėdžio metu, įvertinusi naujai pateiktą medžiagą ir ją įvertinusi, Komisija turėjo teisę priimti priešingą sprendimą. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad abiejų posėdžių metu buvo prieinama ta pati informacija.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija nevertino jo dalykinių savybių, kompetencijos ir visų pirma praktinės patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje srityje ir atėmė iš generalinio prokuroro galimybę siūlyti jį į Europos deleguotuosius prokurorus, kaip vieną iš tinkamiausių pretendentų, pažymėtina, kad pareiškėjo aukšta profesinė kvalifikacija Atrankos metu nebuvo paneigta nei vieno Komisijos nario. Priežastimi nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, buvo jo kandidatūra, kaip neatitinkanti Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, kad Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, generaliniam prokurorui suteikta diskrecijos teisė ne tik priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Tvarkos aprašo 36 punkte, bet ir numatyta pareiga sprendimą priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad generalinis prokuroras sprendimo negali priimti praėjus 2 dienoms po Išvados priėmimo. Pareiškėjas, siekdamas apginti galimai pažeistas savo teisės, tinkamai ir laiku kreipėsi į teismą su skundu dėl Išvados panaikinimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo suteiktas net minimalus laikas Išvadai apskųsti, atmestini.

Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad tiek ginčijamos Išvados, tiek ginčijamo sprendimo, įforminto rezoliucija, priėmimo metu generalinis prokuroras vykdė nustatytas generalinio prokuroro pareigas. Pareigų vykdymas savo kompetencijos ir kadencijos ribose, nepažeidžia gero elgesio ir etikos principų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atranka organizuota tinkamai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti jos rezultatus, t. y. Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020-12-17 išvadą Nr. 6.18.-24 ir 2020-12-21 rankraštine rezoliucija ant šios išvados įformintą sprendimą teikti kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus J. K., V. K., T. M. ir G. N., ir tenkinti kitus iš to kylančius reikalavimus, t. y. įpareigoti generalinį prokurorą skelbti naują Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atranką ir sudaryti jai vykdyti nešališką, objektyvią ir kompetentingą komisiją, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.