Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per vaizdo konferencinę programą ZOOM ieškovui E. L., jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. L. priešieškinį ieškovui E. L., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. gruodžio 10 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei E. L., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. 2024 m. gruodžio 23 d. gautas atsakovės E. L. priešieškinis ieškovui E. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Ieškovas E. L. 2025 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu. Atsakovė pateikė sutikimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo E. L. pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo patenkintas ir ieškovo E. L. ieškinys atsakovei E. L., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo paliktas nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priešieškinis tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Iš psichologės Vaidos Lisienės 2024-11-29 pažymos matyti, kad nepilnamečiai vaikai I. L., gim. (duomenys nesklebtini), ir M. L., gim. (duomenys nesklebtini), lankosi pas psichologę. Nusiskundimai - emociniai sunkumai tėvų skyrybų kontekste, galimai įvykęs tėčio smurtinis elegsys. M. L. bendraudama apie save pasakoja, kad yra patyrusi fizinį smurtą iš tėčio („yra trenkęs į nugarytę“), girdėjo negražius žodžius mamos atžvilgiu. Projekcinėse metodikose matyti, kad identifikuoja save su mamos aplinka, seserimi, kitais ten esančiais asmenimis. Išryškėja saugumo, pastovumo jausmas. I. L. save tapatina su mamos aplinka, jos partneriu. Projekcinėse metodikose stebimos tėvo atstūmimo tendencijos. Kalba apie smurtą, kurį patyrė seseuo, mama. Stebimas padidintas saugumo poreikis, noras gyventi ramioje aplinkoje su šeima. Konsultacijas su abiem mergaitėm numatyta tęsti.

10. 2024-10-14 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Soc ialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - Skyriuje) buvo gautas pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys nesklebtini) (2022 m. birželio 30 d., įsakymo Nr. A1-449 redakcija) patvirtinto Vaiko ertinimai. Įvertinus vaikų situacijas, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

11. Iš 2024-10-21 vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. (duomenys nesklebtini)matyti, kad 2024-10-15 mažametė I. L. sakė, kad dabar jaučiasi gerasituacijos tvarkos aprašo 7.3 p., buvo atlikti mažamečių vaikų I. L. ir M. L. situacijos vi, nieko jai netrūksta, mama ja rūpinasi. Tėtis jau apie metus kartu negyvena, ramu. Dabar ji jaučiasi saugiai. Mama niekada nedraudė jai kalbėtis su tėčiu, seneliais, ji pati nenori. Iš 2024-10-21 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-10-15 mažametė I. L., paklausus apie tėtį, sakė, kad nežino, kodėl jis taip elgiasi, „jis mamą mušė“, su sese ir ja niekada nežaidė, visada gulėdavo ar miegodavo. Tėtis būdavo piktas. M. norėjo su juo žaisti, ji užšoko ant jo, kai jis gulėjo, o jis ją nustūmė. Mergaitė nenorėtų su tėčiu susitikti, paskutinį kartą jį matė gal vasarą, kai buvo pas juos atvažiavęs. Jis jai skambino, bet ji neatsiliepdavo, tada tėtis dažniausiai jai rašydavo. Dabar jau neberašo. Jis rašydavo, kad pasiilgo sesės, klausdavo, ar nori susitikti. Ji jam atrašydavo, kad nenori susitikti. Tada jis neberašė. M. I. sakė, kad dabar ji jaučiaisi gerai, nieko jai netrūksta, mama ja rūpinasi. Tėtis jau apie metus kartu negyvena, ramu. Dabar ji jau jaučiasi saugiai. Mama niekada nedraudė jai kalbėtis su tėčiu, seneliais, ji pati nenori. Specialistams paklausus, kodėl ji nenori su tėčiu susitikti, mergaitė nuleido akis, pasakė, kad tėtis negeras.

12. Iš 2024-10-21 vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. (duomenys nesklebtini) matyti, kad 2024-10-15 mažametė M. L. sakė, kad namuose žaidžia su mamos mobiliuoju telefonu, žiūri filmukus, žaidžia su sese. Iš 2024-10-21 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-10-15 mažametė M., paklausus apie tėtį, sakė, kad tėtis su ja nežaidžia, jis tik guli. Paprašius išvardinti, kas su ja namuose gyvena, mažametė sakė, kad mama. Daugiau nieko neįvardino. Mergaitė sakė, kad jai patinka žaisti su mama, mama gera, myli ją ir jos neskriaudžia. Teigia, kad tėčio nėra, tėtis blogas. Mama gera. Tėtis mušė mamą. Ji išsigando. Gaila mamos. M. M. sakė, kad nenori su tėčiu susitikti, jai nepatinka.

13. 2024-10-20 Skyriuje gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo Skyriaus pranešimas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys nesklebtini) pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas) dėl to, kad (duomenys nesklebtini) apie 21.48 val. Šiaulių r., (duomenys nesklebtini), neblaivus (1,48 prom.) E. L. išdaužė terasos durų stiklą ir įsibrovė į savo buvusios sutuoktinės (pareiškėjos) E. L. nuomojamą butą. Šeimoje gyvena nepilnamečiai vaikai, kurie įsibrovimo nematė.

14. Skyrius teismą informavo, kad E. L. ir E. L. šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas ar teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos atstovai 2025-02-03 ir 2025-02-07 apsilankė ieškovo E. L. ir atsakovės E. L. gyvenamojoje vietoje, užpildė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus Nr. (duomenys nesklebtini); (duomenys nesklebtini). Iš 2025-02-07 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų Nr. (duomenys nesklebtini)ir (duomenys nesklebtini) matyti, kad Skyriaus specialistas išklausė I. L. nuomonę. I. paaiškino, kad lanko (duomenys nesklebtini) G. S. ir V. Z. progimnazijos 3 B klasę. Labai patinka lietuvių kalba. Lanko baletą, gimnastiką. Pasakoja, kad kiekvieną savaitgalį su mama ir sese eina į filmą, po filmo į batutų žaidimo kambarį. Mėgsta megzti. Megzti mane išmokė mano pro močiutė. Paskutinį kartą tėtį matė 2024-07-30. Nenori matytis su tėčiu. Jis mušė jos seserį, mamą, negražiai elgėsi. Tėtis šaukdavo ant sesės, vieną kartą trenkė jai per nugarą, todėl ji ilgai nekalbėjo. Jos tėtis nemušdavo ir ant jos nešaukdavo. Paskutinį kartą jai tėtis rašė senokai. Tėtis jos klausė, kaip sekasi, kaip ji jaučiasi. Tėčio rašomos žinutės mergaitę erzina. Nenori, kad jis jai rašytų. Pyksta ant jo, todėl kad jis skriaudė jos sesę. Nenori su tėčiu nei susitikti, nei bendrauti telefonu. Kai būna jos gimtadienis, tėtis visada ją pasveikina, o kai būna sesers gimtadienis, sesės tėtis nepasveikina. Kai šoko koncerte, tėtis buvo atėjęs pažiūrėti. Po to jie susitiko, jis pasidžiaugė, kad ji gražiai šoko. M. nuomonė nebuvo išklausyta. Vaiko mama paaiškino, kad psichologė nerekomendavo išklausyti M. nuomonės.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl bendravimo su mergaitėmis tvarkos nustatymo, atsakovė, mergaičių mama, kreipėsi su priešieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. L. nepilnamečių vaikų I. L., gim. (duomenys nesklebtini), ir M. L., gim. (duomenys nesklebtini), atžvilgiu. Nors ieškovas ieškinį atsiėmė, tačiau atsakovė priešieškinio neatsiėmė, jį palaiko ir prašo patenkinti. Ieškovas su priešieškiniu sutinka.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

17. Ieškovas dėl priešieškinio atsiliepimo nepateikė, jo atstovas tiek 2025-01-07 raštu, tiek 2025-03-31 žodžiu nurodė, kad ieškovas prieštaravimų dėl priešieškinio nereiškia, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. 2025-05-07 teismo posėdyje ieškovas E. L. paaiškino, jog su atsakove turi dvi nepilnametes dukras, kurias paskutinį kartą matė 2024 m. liepos mėnesį. Buvo iškėlęs bylą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tačiau atsiėmė ieškinį, nes mažai būna Lietuvoje, dirba užsienyje. Su dukromis daugiau nesimatė ir nebendravo, nes jos nenori su juo bendrauti. Siuntė SMS žinutę I., bet ji parašė, kad nenori bendrauti. Su mažesne dukra susisiekęs nebuvo. Išlaikymą dukroms moka. Pripažįsta priešieškinį, pripažįsta jame nurodytas aplinkybes, pripažįsta, jog santuokos metu kai kada vartojo alkoholį, buvo agresyvus, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu, kad sudavė mažesnei dukrai, kad su peiliais įsibrovė į atsakovės nuomojamą butą, išdaužė terasos langą. Sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia dukrų atžvilgiu, jis turi kitų interesų ir kitą gyvenimą.

18. CPK 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.Surašomi sutrumpinti motyvai. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas priešieškinį pripažįsta, tai patvirtino teismo posėdyje, sprendime surašomi sutrumpinti motyvai.

19. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

20. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

21. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

22. Iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžiuose, išvadą duodančios institucijos pateiktos rašytinės ir žodinės išvados teismo posėdyje bei byloje esančių dokumentų matyti, kad dar atsakovei gyvenant kartu su ieškovu, jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko tapdavo agresyvus, naudodavo fizinį bei psichologinį smurtą tiek atsakovės, tiek ir vaikų atžvilgiu, jis su vaikais nežaisdavo, neužsiimdavo jokia veikla, tik liepdavo nuo jo eiti toliau, jį erzindavo vaikų klegesys, jis ant mergaičių šaukdavo, vadindavo mergaites necenzūriniais žožiais „debile, durne, psichine“, sakydavo, kad vaikus „reikia uždaryti į durnyną“, yra naudojęs tiek psichologinį smurtą abiejų mergaičių atžvilgiu, tiek ir fizinį smurtą mažosios mergaitės atžvilgiu, yra neblaivus įsibrovęs į atsakovės nuomojamą būstą, išdaužęs terasos durų stiklą, su peiliais apgadino daiktus. Buto viduje vaizdas buvo kraupus - vienas peilis buvo įsmeigtas į atsakovės pagalvę, ant kurios ji miegodavo, ji buvo visa subadyta. Kruvini peiliai mėtėsi ir vaikų kambaryje ant jų lovos - viskas atrodė tiesiog kraupiai, kaip iš baisiausio siaubo filmo. Dėl šio įvykio, ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš specialistų išklausytos mergaičių nuomonės matyti, jog mergaitės su tėvu susitikti, bendrauti nenori, nurodo, jog su juo nesaugu, jis negeras, prisimena jo naudotą smurtą. Iš psichologės Vaidos Lisienės 2024-11-29 ir 2025-03-17 pažymų matyti, jog mergaitės po patirtų išgyvenimų turėjo lankytis pas psichologę, pas ją mergaitės lankosi nuolat, vyresnė - rečiau, mažoji - dažniau, ji tik dabar pradeda atsigauti, pradeda bendrauti.

23. Tėvų valdžios turinys - tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

24. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Kaip patvirtina nurodytos aplinkybės, ieškovas savo kaip tėvo valdžia naudojasi priešingai vaikų interesams - žalodamas vaikus tiek fiziškai bei smurtaudamas psichologiškai. Ieškovo elgesys visiškai neadekvatus, keliantis grėsmę vaikų sveikatai bei emociniam saugumui.

25. Kaip jau minėta, dėl patirtų išgyvenimų mergaitės lankosi pas psichologę. Psichologės Vaidos Lisienės užfiksuota, kad mažoji dukra M. pasakoja apie iš tėčio patirtą smurtą, dukra I. pasakoja apie tėvo smurtą mažosios sesers bei mamos atžvilgiu. Psichologė pastebėjo abiejų vaikų padidintą saugumo poreikį, norą gyventi ramioje aplinkoje bei tėvo atstūmimo tendencijas. Dėl neadekvataus ir vaikus žalojančio elgesio mergaitės su ieškovu jaučiasi nesaugiai, bendrauti su juo nenori, atsisako.

26. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

27. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra žiaurus, piktnaudžiaujantis tėvų valdžia bei absoliučiai priešingas nepilnamečių vaikų interesams. Todėl tai sudaro pagrindą taikyti neterminuotą ieškovo, kaip tėvo, valdžios apribojimą nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Ieškovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. piktnaudžiavimą tėvo valdžia, žiaurų elgesį su vaikais, o jo kaltė pasireiškia veikimu, t. y. ieškovas, gyvendamas šeimoje su vaikais, jais visai nesidomėjo, su jais nežaidė, vaikai jam trukdė, juos auklėti ir prižiūrėti buvo atsakovės pareiga, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, ką įrodo byloje esantys šalių paaiškinimai, duomenys iš Skyriaus, policijos bei psichologės pažymos. Be to, tai įrodo ir paties ieškovo priešieškinio pripažinimas: teismo posėdyje ieškovas patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, sutiko su priešieškiniu, detalių aplinkybių atskleisti nepanoro. Byloje nustatyta, kad mergaitės nenori su tėvu nei matytis, nei bendrauti, joms nesaugu, jaučia baimę, atstūmimą. Ieškovo elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra žiaurus, priešingas nepilnamečių vaikų interesams.

28. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau teismo išanalizuotus ir įvertintus byloje esančius rašytinius įrodymus, į šalių paaiškinimus, institucijos, duodančios byloje išvadą, pateiktą tiek rašytinę, tiek žodinę išvadas, konstatuoja, kad atsakovė įrodė ieškovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia, žiaurų elgesį su vaikais, ieškovas su tuo sutiko. Toks veikimas priešingai vaikų interesams ir neveikimas bei pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečių vaikų, traktuotinas kaip atsisakymas vykdyti pareigą įgyvendinti tėvo valdžią. Taigi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas apriboti tėvo valdžią ieškovui E. L. nepilnamečių vaikų I. L. ir M. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 2,3 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, jog ieškovas siektų atkurti ir puoselėti santykius su nepilnamečiais vaikais, dėtų tam pastangas, keistų savo gyvenimo būdą, nepiktnaudžiautų tėvo valdžia, nenaudotų smurto vaikų atžvilgiu, šios aplinkybės sudaro pagrindą priešieškinį tenkinti ir ieškovui E. L. taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą jo nepilnamečių vaikų I. L. ir M. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

29. Ieškovui išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, tėvų valdžios apribojimas, globos vaikui nustatymas ir globėjo paskyrimas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (esant įrodymams, kad tėvai gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas tėvų rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, t. y. tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

30. Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovės priešieškinis patenkintas visiškai, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei iš ieškovo šioje dalyje nepriteisiamos. Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnis).

32. Priešieškinį patenkinus visiškai, iš pralaimėjusios šalies - ieškovo valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jų nėra, nes byla elektroninė ir šalims (atstovams) visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu būdu, nes proceso dalyviai turi prisijungimą prie EPP, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ieškovui E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų I. L., gim. (duomenys nesklebtini), ir M. L., gim. (duomenys nesklebtini), atžvilgiu.

Sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.