Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 5 metams (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2018 m. kovo 20 d., apie 21.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kuomet dėl menkavertės priežasties kilusio ginčo su M. P. bei A. S. metu vartojo necenzūrinius žodžius, o po to iš automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono pasiėmęs pneumatinį pistoletą UMAREX XBG Nr. 17D11267, juo pagrasino minėtiems asmenims ir vieną kartą iššovė į viršų, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti pavasaris, jis važiavo automobiliu, kuriame be jo buvo dukra ir žmona, pravažiuojant pėsčiųjų perėję, esančią ties Baltuoju tiltu, perėja pravažiavo du vaikinai dviračiais, jis jų nepraleido, tuomet jie kažką jam surėkė, jis sustojo, atsidarė automobilio langą ir paklausė, ką tie vaikinai nori jam pasakyti. Tuomet vienas iš vaikinų jam pasakė necenzūrinius žodžius, dėl ko jis tam vaikinui pasiūlė sustoti automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis automobiliu įvažiavo į stovėjimo aikštelę, tuo metu tie vaikinukai atvažinėjo nuo Baltojo tilto, tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas, tačiau tiksliai, kas ką sakė nepamena. Tuomet jis iš savo automobilio pasiėmė pneumatinį pistoletą ir iššovė į orą ir paklausė, ar jie tikrai nori konflikto, tuomet vaikinai pabėgo, o jis išvažiavo. Nurodė, kad labai gailisi dėl to, kad taip pasikarščiavo ir paprastą konfliktą sprendė netinkamai. Savo tokį netinkamą elgesį konfliktinėje situacijoje vertina itin blogai ir kritiškai, taip pasielgė pirmą kartą ir daugiau taip tikrai nesielgs. Dėl to, kas įvyko kaltas tik jis, nukentėjusieji nekalti, kad jis pasikarščiavo toje situacijoje. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog jis iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos išėjo 2017 m. balandžio 14 d., šiuo metu yra sukūręs šeimą, šeimoje auga jo žmonos dukra iš pirmosios santuokos, žmona laukiasi vaikelio, kuris gims kitų metų pavasarį, jis dirba, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1600-1900 Eur, jo darbas yra pastovus, su darbdaviu sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Iš byloje pateiktos 2018 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1385 (18) nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis pistoletas UMAREX XBG Nr. 17D11267 skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro BB tipo kulkomis. Pateiktas pistoletas yra nešaunamasis pneumatinis ginklas ir priskiriamas prie D kategorijos ginklų. Iš pateikto pneumatinio pistoleto šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta. Pateiktas pneumatinis pistoletas yra tvarkingas ir tinkamas šaudyti. Tirti pateiktos 14 kulkų yra fabrikinės gamybos 4,5 mm BB tipo kulkos, skirtos šaudyti iš 4,5 mm kalibro atitinkamos konstrukcijos pneumatinių ginklų. Pateiktos kulkos skirtos šaudyti ir iš tirti pateikto pneumatinio pistoleto. Kulkos, tarp jų tirti pateiktos kulkos pneumatiniams ginklams, prie šaudmenų nepriskiriamos. Pateiktos kulkos yra tinkamos šaudyti (b. l. 45-48).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog G. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, be G. M. parodymų, jo kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. M., būdamas viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 20 d., apie 21 val., t. y. tokiu laiku, kai automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje miesto centre prie prekybos centro, yra pašalinių žmonių, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tiek necenzūrinių žodžių vartojimu, tiek ir pneumatiniu pistoletu UMAREX XBG Nr. 17D11267, išaunant į orą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog minėti kaltinamojo G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pareikštame kaltinime G. M. buvo inkriminuota ir tai, kad jis visuomenės rimtį sutrikdė ne tik aukščiau nurodytu įžūliu elgesiu, bet ir vandališkais veiksmais. Pažymėtina, jog vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą, tačiau iš G. M. pareikšto kaltinimo nėra aišku, kokie jo veiksmai laikytini vandališkais, nes G. M. tik keikėsi ir iššovė pneumatiniu ginklu į orą, kas teismo įvertinta kaip įžūlus elgesys, tačiau svetimo turto nedaužė, jo negadino ir kitaip neniokojo. Atsižvelgiant į tai, iš G. M. kaltinimo šalintinas BK 284 straipsnio sudėtyje numatytas alternatyvus veiksmas – vandališki veiksmai.

Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praėjus tik beveik vieneriems metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos, taip pat ir į tai, jog šiuo metu kaltinamasis yra dirbantis, turintis pastovų darbą ir pragyvenimo šaltinį, yra sukūręs šeimą, jo žmona šiuo metu laukiasi, administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) yra sumokėjęs, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės, pats kaltinamasis suvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir juos vertina itin kritiškai. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Nors prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė G. M. skirti griežčiausią BK 284 sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, motyvuodamas tuo, jog G. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir būdamas neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau teismo vertinimu, nors šios prokuroro išdėstytos aplinkybės yra svarios, tačiau jos, kitų aukščiau išdėstytų aplinkybių, rodančių, jog kaltinamasis iš esmės išreiškia pozityvias gyvenimo nuostatas bei tikslus ir bando po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio resocialiszuotis visuomenėje (dirba, išlaiko šeimą, laukia šeimos pagausėjimo), kontekste negali būti vienintelės ir lemiamos, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės vykdymo pradžios.

Dėl daiktų likimo

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pneumatinį pistoletą UMAREX XBG Nr. 17D11267, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (2018 m. rugsėjo 13 d. Kvitas B serija BBB Nr. OVS003372) (b. l. 50), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) rūpintis ir išlaikyti šeimoje augantį mažametį vaiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) rūpintis ir išlaikyti šeimoje augantį mažametį vaiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

G. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pneumatinį pistoletą UMAREX XBG Nr. 17D11267, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (2018 m. rugsėjo 13 d. Kvitas B serija BBB Nr. OVS003372), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išaiškinti G. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.