Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuriuo atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato D. S. skundas ir paliktas galioti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 5 d, nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK NR. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 2 325 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) bauda už tai, kad būdamas atsakingas už transporto veiklos organizavimą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „B. F. G.“ neužtikrino, jog įmonei priklausantis transporto priemonių junginys, susidedantis iš vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežant krovinį atitiktų eismo saugumo reikalavimus. O būtent 2024 m. gegužės 15 d. apie 9.44 val. (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas krovininių transporto priemonių junginys: vilkikas „Volvo“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Jyki“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „B. F. G.“. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas Ž. L. vairuoja leistinas apkrovas viršijantį transporto priemonių junginį, turėdamas specialų nustatytos formos sutikimą – leidimą, tačiau sutikimas – leidimas negalioja, nes, pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių junginys viršijo sutikime – leidime nurodytus parametrus, o būtent pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 21,05 t (leistina varančiųjų ašių grupės apkrova – 18 t). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (ašies apkrovos paklaida – 0,2 t), varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta – 2,65 t. Taip pat nustatyta, kad bendra masė su kroviniu – 58,75 t (leistina bendra masė su kroviniu – 40 t). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (ašies apkrovos paklaida – 0,2 t), bendra masė su kroviniu – 57,55 t, tai viršyta 17,55 t. Taip pat nustatyta, kad puspriekabės pavienės ašies apkrova – 11,15 (leistina ašies apkrova 10 t). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (ašies apkrovos paklaida – 0,2 l), puspriekabės pavienės ašies apkrova viršyta 0,95 t. Tokių teisėtų veiksmų neatlikimu V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 19.6, 21 ir 26.3 papunkčių reikalavimus; Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl leidimų naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 papunkčio reikalavimus.

2. Nesutinkant su šiuo nutarimu, V. M. atstovas advokatas D. S. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, argumentuojant, jog V. M. nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Alytaus apylinkės teismas, nustatęs, kad V. M. buvo įdarbintas UAB „B. F. G.“ (duomenys neskelbtini) pareigose, išlaikė profesinės kompetencijos egzaminus, turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, o taip pat administracinio nusižengimo laikotarpiu buvo vienintelis UAB „B. F. G.“ (duomenys neskelbtini), sprendė, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento 1071/2009 (toliau ir – reglamentas) nuostatomis, būtent jis buvo atsakingas už įmonės transporto veiklą. Pasisakant dėl skundo argumentų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuprato dėl ko jam yra surašytas administracinis nusižengimo protokolas ir priimtas Institucijos nutarimas, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už ANK 459 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą V. M. atsakomybėn yra traukiamas 5 kartą, nagrinėjamu atveju jis nesikreipė į Instituciją dėl administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo, užėmė neutralią poziciją, o taip pat įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) ir privalėjo išmanyti su įmonės veikla susijusių įstatymų reikalavimus, dėl ko sprendė, jog V. M. suprato dėl ko buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovas D. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį, panaikinti Institucijos 2024 m. liepos 5 d, nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti Institucijai bylą nagrinėti iš naujo.

3.1. Argumentuojama, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Institucijos nutarime nėra aiškiai nurodyta už ką V. M. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, o jis tik gali spėti, jog administracinėn atsakomybėn yra patrauktas už įmonės vairuotojo įvykdytą važiavimą be leidimo kelių transporto priemone (jų junginiu) viršijant didžiausią leidžiamąją ašių apkrovą ir didžiausiąją leidžiamąją masę. Argumentuojama, kad nutarime nurodytas nusižengimo aprašymas yra labai abstraktaus ir sunkiai suvokiamo pobūdžio. Kaltinimas, jog neužtikrino, kad transporto priemonė vežtų krovinį neturi jokio loginio ryšio su bylos medžiaga, nes nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog vairuotojas vežė krovinį. Atstovo teigimu kaltinimo dalis, jog neužtikrino, kad transporto priemonė atitiktų eismo saugumo reikalavimus yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, nes ANK 459 straipsnis numato įvairaus pobūdžio eismo saugumo reikalavimų pažeidimus. Atitinkamai nutarime nėra aiškios nuorodos apie tai, kad apeliantas būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn būtent už tai, kad įmonės vairuotojas važiavo transporto priemone, kurios ašių apkrova ir maksimali masė viršijo teisės aktuose numatytus didžiausius leistinus dydžius.

3.2. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad būtent apeliantas yra administracinio nusižengimo subjektas. Argumentuojama, jog nagrinėjamu atveju nėra galima vadovautis reglamento nuostatomis, nes administracinis nusižengimas nėra susijęs su profesine vežimo kelių transportu veikla, kaip tai yra numatyta reglamento 1 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje. Skunde teigiama, jog tiek Institucija, tiek Alytaus apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog administracinio nusižengimo padarymo metu neatlikinėjo licencijuotos (profesinės krovinių vežimo kelių transportu) veiklos, nes nevežė krovinio už atlygį, tačiau vežė pačios įmonės krovinį. Šiuos argumentus patvirtina prie skundo pridedami važtaraščiai, į kurių turinį priimant skundžiamus sprendimus neatsižvelgė nei Institucija, nei apylinkės teismas. Apelianto ir jo atstovo nuomone, kadangi UAB „B. F. G.“ vežė savo krovinį, nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos reglamento nuostatos, (duomenys neskelbtini) nėra būtina įgyti atitinkamą kompetenciją ir būtent įmonės (duomenys neskelbtini) A. B. (A. B.) turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, o ne apeliantas V. M..

3.3. Argumentuojama, jog reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto (duomenys neskelbtini) pareigų aprašymas neatitinka ANK 459 straipsnyje numatyto subjekto aprašymo, nes reglamente yra įvardintas asmuo turintis vadovauti vežėjo transporto veiklai, o ANK 459 straipsnyje yra numatytas subjektas, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

3.4. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu V. M. dėl teisėtų priežasčių nebuvo darbe. Argumentuojama, jog tokiu atveju (duomenys neskelbtini) funkcijas turi atlikti kiti direktoriaus nurodyti asmenys, o jeigu tokių nėra – (duomenys neskelbtini).

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamame Institucijos nutarime aiškiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių V. M., kaip UAB „B. F. G.“ (duomenys neskelbtini), kyla administracinė atsakomybė. Tiek protokole, tiek Institucijos nutarime nurodoma kokius teisės aktus ir šių aktų straipsnius apeliantas pažeidė, nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad įmonės vairuotojo transporto priemone be leidimo buvo vežamas krovinys, viršijant didžiausią ašies (ašių) apkrovą ir (ar) viršijant didžiausią leidžiamą masę, o taip pat, kad įmonės (duomenys neskelbtini) neužtikrino, jog vairuotojo vairuota transporto priemonė vežtų krovinį, kuris atitiktų eismo saugumo reikalavimus, kaip tai yra numatyta ANK 459 straipsnyje. Atsiliepime pabrėžiama, jog apeliantas nesidomėjo administracinės bylos Institucijoje nagrinėjimu, neišreiškė pageidavimo dalyvauti bylos nagrinėjime, į administracinio nusižengimo bylą neteikė paaiškinimo. Institucijos atstovo nuomone, skundo argumentai, kad įmonės direktorius turėjo kontroliuoti, jog vairuotojai nevažiuotų perkrautomis transporto priemonėmis, įrodo, kad apeliantui suformuotas kaltinimas buvo aiškus ir suprantamas, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog apelianto teisė į gynybą dėl jam suformuoto kaltinimo formuluotės buvo suvaržyta tiek, kad jis negalėjo dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ar teikti paaiškinimų.

4.2. Atsiliepime taip pat nesutinkama su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju vežimas buvo vykdomas savo (įmonės) sąskaita, o taip pat, kad administracinio nusižengimo padarymo metu apelianto nebuvo darbe dėl teisėtų priežasčių, dėl ko atsakomybėn turi būti traukiamas įmonės direktorius. Argumentuojama, kad vien iš pateiktų važtaraščių nėra galima vienareikšmiškai spręsti, jog vežamas krovinys priklausė būtent UAB „B. F. G.“, nes nebuvo pateikti jokie nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėto nebuvimo darbe argumentai buvo nurodyti tik apeliaciniame skunde ir nebuvo žinomi nei Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie argumentai nėra patvirtinami jokiais rašytiniais įrodymais, dėl ko turi būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. M. atstovo advokato D. S. skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju V. M. atstovas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, Institucijos nutarimo aiškumu, o taip pat kuris subjektas nagrinėjamu atveju turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su Alytaus apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas V. M. kaltės klausimą jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 4, 5, 6 dalyse, padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog V. M. neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti skundžiamą nutartį, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos nutarimo, apie kuriuos Alytaus apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

7. ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų.

8. ANK 459 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

9. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba atsisakymas ar vengimas pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

10. Kaip matyti iš aukščiau aptartų teisės normų dispozicijų, atsakomybė už ANK 459 straipsnio 4, 5, 6 dalyse numatytus pažeidimus kyla juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde klaidingai yra cituojamos reglamente naudojamos sąvokos. Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis reglamentas reglamentuoja leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla ir tokios veiklos vykdymo sąlygas. Šis reglamentas taikomas visoms Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla (reglamento 1 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei nurodo apelianto atstovas, profesinė vežimo kelių transporto veikla yra numatyta ne reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, tačiau 2 straipsnio 3 dalyje, o būtent: profesinė vežimo kelių transportu veikla – keleivių gabenimo arba krovinių vežimo kelių transportu profesinė veikla. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą termino išaiškinimą, apygardos teismas konstatuoja, jog reglamento taikymui neturi įtakos ar krovinys buvo vežamas už nustatytą atlygį ar ne, svarbu yra nustatyti krovinių ar keleivių vežimo faktą, o taip pat ar nėra reglamento 1 straipsnio 4 dalyje numatytų reglamento taikymo išimčių.

12. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju UAB „B. F. G.“ vairavo transporto priemonių junginį, kurių leistina masė pakrovus viršijo 3,5 tonų (negalima taikyti reglamento 1 straipsnio 4 dalies a punkte numatytą išimtį), nagrinėjamu atveju nebuvo teikiama nekomercinė keleivių gabenimo paslauga (negalima taikyti reglamento 1 straipsnio 4 dalies b punkte numatytą išimtį), įmonė nenaudoja išimtinai tik tų transporto priemonių, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 km/h (kilometrų per valandą) (negalima taikyti reglamento 1 straipsnio 4 dalies b punkte numatytą išimtį). Nepasitvirtinus skunde nurodytiems reglamento netaikymo atvejams ir nenustačius reglamente numatytų taikymo išimčių, skundo argumentai, susiję su reglamento netaikymu, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Taip pat apygardos teismas nepritaria skundo argumentams, kad reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir ANK 459 straipsnyje yra nurodyti skirtingi subjektai. Priešingai skundo argumentams, tiek reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 459 straipsnyje yra nurodomas vienas ir tas pats subjektas – įmonės (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas dėl skirtingų subjektų taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Reglamente vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti (duomenys neskelbtini), kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „B. F. G.“ yra licencijuojama įmonė. Byloje pateikti informacinės sistemos KELTRA išrašai (b. l. 17; 34–35; 39–40; 44) patvirtina, kad UAB „B. F. G.“ transporto veiklą organizuoja vienintelis įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbantis V. M., kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad įmonės transporto veiklą turėjo tvarkyti A. B., nes informacinės sistemos KELTRA išrašai (b. l. 41-43; 45-47) patvirtina, jog administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu A. B. nedirbo UAB „B. F. G.“, buvo kitos įmonės – UAB „K. t.“, (duomenys neskelbtini), o taip pat neturėjo galiojančios licencijos organizuoti įmonės transporto veiklą. Taigi, argumentai, jog administracinė atsakomybė turi būti taikoma įmonės vadovui A. B., atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

15. Pažymėtina, kad skundo argumentą, jog administracinio nusižengimo padarymo metu apeliantas teisėtai nebuvo darbe, nepatvirtina jokia rašytinė bylos medžiaga. Kaip teisingai nurodo Institucijos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą, šių argumentų apeliantas nenurodė nei Institucijos atstovams, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko skundo argumentas, susijęs su teisėtu nebuvimu darbe, atmestinas kaip neįrodytas ir pasirinkta gynybos versija.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. M., būdamas atsakingu už bendrovės transporto veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės transporto veiklą, tame tarpe ir bendrovės krovinių pervežimą, turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.

17. Taip pat apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Institucijos nutarimas buvo neaiškiai surašytas ir apeliantas turėjo daryti prielaidas siekiant nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimo (Institucijos bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 24-26) turinio, šis nutarimas yra surašytas aiškiai ir suprantamai, iš jo galima nustatyti pažeidimo esmę ir kokių įstatymo reikalavimų apeliantas nesilaikė. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apelianto atstovas, nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ yra pateiktas aiškus ir suprantamas pažeidimo aprašymas, o būtent, kad UAB „B. F. G.“ (duomenys neskelbtini) V. M., būdamas atsakingas už transporto priemonės veiklos organizavimą įmonėje, neužtikrino, kad įmonei priklausantis transporto priemonių junginys: vilkikas VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe JYKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežtų krovinį ir atitiktų eismo saugumo reikalavimus. Apygardos teismo vertinimu, taip aprašyta pažeidimo esmė leido apeliantui aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kuo jis yra kaltinamas. Taip pat buvo išsamiai aprašytas eismo saugumo reikalavimų pažeidimas, kaip tai numatyta ANK 459 straipsnio 4–6 dalyje. Nenustačius, kad Institucijos nutarimas būtų surašytas neaiškiai ar nesuprantamai, su tuo susiję skundo argumentai atmestini.

18. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai V. M. veiksmuose konstatavo esant ANK 459 straipsnio 4-6 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymius. Todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. M. atstovo advokato D. S. apeliacinio skundo netenkinti

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.