Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. K. prašymas dėl bausmės švelninimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje,

ir nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-07-10 iki 2013-09-30. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-09-30. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – suėmimo – nuspręsta nekeisti.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi nuteistojo A. K. ir advokato R. Š. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio atmetė.

2016 m. vasario 12 d. Šilutės rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. K. 2016-02-05 prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir sušvelninti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą likusiam bausmės atlikimo terminui.

Skundžiama 2016 m. kovo 16 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas nuteistojo A. K. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą – BK 75 straipsnio nuostatas (2015 m. kovo 19 d. redakcija), atmetė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam A. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, įvertinus jo asmenybę, materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį šiuo atveju nėra, nes be realaus bausmės atlikimo nuteistajam A. K. nebus pasiekti bausmės tikslai, todėl taikyti jam 2015-03-24 įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies pataisas ir atidėti bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) turinį matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas asmenims, nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę, ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas šiuo aspektu formaliai gali būti taikomas nuteistajam A. K., jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgdamas į tai, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, pagrįstai, dar kartą įvertinęs nuteistojo A. K. padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę, tai yra būtina BK 75 straipsnio nuostatų taikymui sąlyga, priešingai nei nepagrįstai nurodoma nuteistojo A. K. skunde, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų.

Vertindamas BK 75 straipsnio taikymo A. K. galimybes, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad A. K. tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei, jo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą – svetimo turto vagystę, nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors A. K. buvo teisiamas pirmą kartą, tačiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, iki nusikaltimų padarymo niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, buvo nevedęs, yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje. Taigi priešingai nei A. K. tvirtina, jo socialinė padėtis rodo, jog jis yra pavojingas. Atsižvelgęs į aplinkybes, susijusias su A. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis, bei įvertinęs nuteistojo asmenybę, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam A. K. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kita vertus, apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje konstatuojama, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015). Tuo tarpu, kaip matyti, nuteitojo A. K. prašymas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos, numatančios galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kaip yra šiuo atveju, pateiktas pasibaigus bylos teisminiam nagrinėjimui, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam A. K. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Šio nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka (byla kasacine tvarka nebuvo apskųsta), todėl šios baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs, o naujai įsigaliojusių BK 75 straipsnio nuostatų taikymas pakeistų įsiteisėjusio nuosprendžio esmę.

Esant aptartoms aplinkybėms taikyti nuteistajam A. K. bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagrindo nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.