Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

I.

Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2006 m. liepos 10 d. nutarimu V. A. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimą kodekso (ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnyje padarymą, nubaustas atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Alytaus miesto ir rajono Policijos komisariato pareigūnas 2006 m. birželio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. A. , už tai, kad jis tą dieną, 8 val., kelio Alytus - Simnas - Kalvarija 5 - ajame kilometre, vairuodamas automobilį „MB 2644“, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas pro geležinkelio viaduką automobilio krautuvu kliudė jį, apgadino statinį ir transporto priemonę bei iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 53, 269.3, 269.4 p. reikalavimus.

II.

Neginčijo, kad padarė teisės pažeidimą numatytą 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutiko su nutarimo dalimi, kurioje konstatuota, kad jis padarė ATPK 130 straipsnyje įvardijamą veiką. Nurodė, kad 2006 m. birželio 24 d., 8 val., kelyje Alytus - Simnas – Kalvarija, važiuojant pro geležinkelio viaduką, sugedo automobilio hidraulinis keltuvas, dėl ko išsilaisvinusi svirtis pakilo ir kliudė viaduką, kuris buvo apgadintas. Apgadinta ir jo vairuota transporto priemonė. Pasak pareiškėjo, įvykio vieta - kelio ruožas po viaduku - gana pavojinga avaringumo prasme. Po autoįvykio automobilis sustojo po viaduku. Nuo sugadintos transporto priemonės nukrito ir išsimėtė po visą važiuojamąją dalį sulūžusios jos dalys, susidarė labai pavojinga ir avaringa situacija kitiems eismo dalyviams, nes transporto priemonė užstojo matomumą, besimėtančios dalys ir stovintis automobilis sutrikdė eismą, padarė jį negalimu, nesaugiu ir pavojingu.

Akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai: pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas vienpusiškai, nepilnai ir neteisingai, nekreiptas dėmesys į jo duotus paaiškinimus ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškinta, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl to, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai teisingai išspręsti.

Nurodė, kad siekdamas išvengti nuostolingų padarinių, jis ėmėsi visų būtinųjų atsargumo priemonių. Pasak pareiškėjo, neteisinga, neprotinga ir nesąžininga traktuoti jo veiką kaip pasitraukimą iš įvykio vietos. Jei ir buvo padarytas pažeidimas, šis pažeidimas yra labai formalus, nes nėra jo kaltės ir neteisėto veikimo, o tuo pačiu - teisės pažeidimo sudėties. Įvykio metu nesusidūrė su jokia kita transporto priemone, taip pat nenukentėjo žmonės, todėl, vykdydamas kitas KET numatytas eismo dalyvių pareigas, galėjo palikti įvykio vietą. Tačiau ir tai jos nepaliko, o tik patraukė į saugią vietą automašiną ir iškvietė policiją.

Pasak jo, neaišku, kuo vadovaudamasis pareigūnas skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o ne baudą. Tvirtina, kad dirba vairuotoju, todėl jam būtina teisė vairuoti transporto priemones. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pareigūnas savo nutarime nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad V. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Alytaus m. ir raj. PK VP Eismo priežiūros poskyrio Eismo įvykių įforminimo ir paieškos grupės vyriausiojo postinio R. Petrušio 2006 m. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio vietoje nebuvo transporto priemonės, apgadinusios viaduką. Tik antrą kartą nuvykus į įvykio vietą, buvo rasta viaduką apgadinusi transporto priemonė bei jos vairuotojas. Šis dokumentas taip pat patvirtina, kad V. A. buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo skunde teigė, kad pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas vienpusiškai, nepilnai ir neteisingai, nekreipiant dėmesio į jo duotus paaiškinimus ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Skunde nekonkretizuota kokiais pareigūnų veiksmais ar neveikimu pažeistos jo teisės. Todėl šie argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

Pripažinta, kad nepagrįstai buvo teigiama, jog pažeidimo bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškinta, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai teisingai išspręsti. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog jame pažymėta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po eismo įvykio pareiškėjas gailėjosi dėl įvykusio.

Tačiau, įvertinęs išdėstytas aplinkybe ir atsižvelgęs į tai, kad V. A. yra vairuotojas profesionalas (UAB „Rymanto medis“ Varėnos filialo 2006 m. liepos 12 d. pažyma liudija, kad pareiškėjas dirba vairuotoju minėtos bendrovės filiale) ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbe, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad yra pagrindas netaikyti pareiškėjo atžvilgiu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos. Teismas konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus jam 3500 litų baudą (ATPK 130 str. numatytos baudos vidurkis, nes byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių).

III.

Kaip minėjo, skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui po pilno ir visapusiškai atlikto įvykio aplinkybių tyrimo bei jų įvertinimo jo veiksmai po autoįvykio negali būti vertinami kaip pasišalinimas iš eismo įvykio, kadangi automobilio patraukimas iš įvykio vietos buvo susijęs ne su noru išvengti atsakomybės ar nuslėpti šį įvykį, bet su noru pašalinti pavojų bei išvengti dar didesnių nuostolių. Būtent, tokio pobūdžio bendrąsias eismo dalyvių pareigas numato ir Kelių eismo taisyklių 53, 54, 55, 56 punktai. Vykdydamas šiuos Kelių eismo taisyklių punktus jis ėmėsi visų būtinųjų atsargumo priemonių.

Teigia, kad teismas nutartyje neteisingai įvertino jo paaiškinimą, kad jis nepranešęs policijai nuvažiavo į gretimą kaimą remontuoti transporto priemonės, kadangi, būdamas išsigandęs bei susijaudinęs, jis nevisiškai tiksliai išdėstė įvykio aplinkybes. Įvykus šiam autoįvykiui, išsimėtė ne tik sulūžusios (nemažų gabaritų) automobilio dalys, bet ir buvo pramušta tepalų talpa, iš kurios ėmė bėgti tepalas, todėl jis privalėjo kuo skubiau jas užsandarinti, kadangi to nepadarius, išbėgęs tepalas (tepalų bako talpa yra 200 litrų) būtų užteršęs aplinką ir būtų padaryta žala gamtai. Būtent šį tepalų išsiliejimo sustabdymą, kuris truko apie 10 - 15minučių ir kuris buvo būtinas, siekiant išvengti neigiamų padarinių gamtai ir aplinkai, jis ir įvardijo kaip transporto priemonės remontą. Kadangi vienas to (užsandarinti tepalo talpą) padaryti negalėjo, tai kreipėsi pagalbos į artimiausios sodybos gyventoją. Šiuo metu jau gerai nepamena, tačiau galėjo būti ir taip, jog dėl išgąsčio, susijaudinimo bei patirto streso jis pirmiausiai ėmiausi visų būtinųjų atsargumo priemonių eismo saugumui užtikrinti bei tepalo išsiliejimui išvengti, o ne pranešti apie įvykį policijos pareigūnams, tačiau gali patvirtinti, kad policijos pareigūnams apie įvykį jis tikrai pranešė, tik galbūt ne iš karto. Šį faktą patvirtintų ir jo tuo metu naudoto telefono numerio skambučių išklotinė. Mano, jog visos šios aplinkybės įrodo, jog jis neturėjo ketinimų pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir pasišalinti iš eismo įvykio, o tik elgėsi taip, kad pašalintų susidariusį pavojų kitiems eismo dalyviams bei aplinkai ir kad išvengtų žalos. Todėl jo veiksmai šiuo atveju atitinka ATPK 17 straipsnyje numatytą būtinojo reikalingumo situaciją ir todėl negali būti laikomi administraciniu teisės pažeidimu. Be to, šiais jo veiksmais jokia žala niekam nepadaryta, todėl nėra jokių neigiamų pasekmių. Teismas, nagrinėdamas jo skundą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir todėl dėl šios kaltinimo dalies priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai įrodymais pagrįsta išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, kada ištiriamos galimos versijos, įvertinama kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Kaip žinia, apygardos administracinio teismo nutartis turi atitikti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Kaip matyt, teismo priimtas dokumentas atitinka šiuos reikalavimus. Teismo nutartis priimta išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus pagal ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas taisykles, iš kurių matyti, kad didelę įtaką turi vidinis teismo įsitikinimas. Teismas teisingai išaiškino bylos fakto aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad V. A. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį.

Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiomis teismo padarytomis išvadomis ir pateikia savąją versiją ir jam priimtiną įrodymų vertinimą, kuris skiriasi nuo jo paaiškinime nurodytos jo elgesio po įvykio versijos. Apeliaciniame skunde įžvelgiamas manipuliavimas apeliantui patogiais duomenimis, nutylimos esminės fakto aplinkybės arba jos pateikiamos iš kaltininkui naudingų pozicijų. Apygardos administracinio teismo nutartis, priešingai negu teigia apeliantas, pasižymi visapusiškumu, nes, kaip minėta, teismas išvadas padarė iš įrodymų visumos, kadangi bylos duomenys buvo gretinti, vertinti ir darytos išvados

Kadangi teismo priimtas dokumentas atitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, o apeliaciniame skunde nėra duomenų, nereikalaujančių vertinimo ir paneigiančių teismo padarytųjų išvadų materialumą, tai teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutar i a:

V. A. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.