Utenos apylinkės teismo nutarimas

2016-09-08 · Byla Nr. A2.6.-333-964/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
A2.6.-333-964/2016
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00208-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-333-964/2016Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00208-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.7.4.7.; 2.14.3.(S) (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 8 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J.,vertėjai Justinai Pilkauskaitei – Kariniauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „Dorosa“, išsituokusio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2016-06-24, apie 20.00 val., Molėtų r. sav., kelio Vilnius-Utena 75 kilometre, vairavo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (švediški), neturėdamas teisės vairuoti, tai yra būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu (asmens tapatybės kortelė Nr. 14041752), nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje bei deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pateikė Turkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. (Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas). Taip pat automobilį BMW 318 eksploatavo su dygliuotomis padangomis, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str.1 d., 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d., pažeidus Kelių eismo taisyklių 14, 226 ir 229 punktų reikalavimus.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą M. J. protokole nurodytų pažeidimų nepripažino. Nurodė, kad policininkai neišmano švedų kalbos, todėl nesupranta automobilio dokumentų.

Teismo posėdžio metu M. J. parodė, kad Lietuvoje gyvena nuolat, turi dukrą. Nepasikeičia vairuotojo pažymėjimo, nes iš jo reikalaujama laikyti egzaminą. Tokio reikalavimo kitose šalyse nėra. Kai pareigūnai jį sulaikė, padangų dygliai buvo nusidėvėję, jų jau nebuvo. Jis padarė padangų nuotraukas, tačiau gerokai vėliau, nei buvo sulaikytas, ir policininkai to jau nelaikė įrodymais. Šių nuotraukų su savimi neturi. Apie civilinės atsakomybės draudimą nieko nežino. Gailisi, kad nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, bet nesutinka, kad važiavo su netinkamomis padangomis.

Iš į bylą pateikto M. J. vairuotojo pažymėjimo matyti, kad jis išduotas Turkijoje (tai teismo posėdžio metu patvirtino vertėja).

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio S. Statulevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-24 dirbdamas kartu su vyresniuoju specialistu E. Janoniu ir vyresniąja specialiste S. Stankevičiene apie 20.00 val., Molėtų r. sav., kelyje A14 pastebėjo važiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedija), kurį patikrinimui sustabdė. M. J. pareigūnams pateikė turkišką vairuotojo pažymėjimą bei Lietuvos Respublikoje išduotą asmens tapatybės kortelę. Jiems M. J. paaiškino, kad Lietuvoje gyvena nuo 1997 m., deklaruoja gyvenamąją vietą bei dirba Lietuvos Respublikoje, taip pat M. J. pareigūnams paaiškino, kad sunkiai supranta lietuvių kalbą, todėl nesidomėjo bei nežinojo, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą (b. l. 5).

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniųjų specialistų Evaldo Janonio ir Stasės Stankevičienės tarnybinių pranešimų matyti, kad juose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir S. Statulevičiaus tarnybiniame pranešime. Papildomai pažymėta, kad vairuotojas nebuvo apsidraudęs vairuotojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, transporto priemonę vairavo su dygliuotomis padangomis (b. l. 18, 19).

Byloje esančioje pažymoje apie asmens duomenis yra nurodoma, jog M. J. nuo 2016-04-13 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). M. J. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pakeistas į Lietuvos Respublikos pasą (b. l. 15).

Sodros duomenimis M. J. nuo 2014-04-01 dirba UAB „Dorosa“ ir nuo 2016-01-07 – UAB „HES-AGRO“, įmonės registruotos Lietuvos Respublikoje.

Iš Turkijos ambasados 2016-08-08 rašto matyti, kad ambasada informuoja, jog nuo 2016 m. Turkijoje galioja Europos tipo vairuotojo pažymėjimai, o Europoje - Turkijos vairuotojo pažymėjimai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Turkija yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), todėl šios valstybės M. J. 1991-07-23 išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje, tačiau jis suteikia teisę nenuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas numato, jog pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Tai nepaneigia ir ambasados rašto, kad su Turkijos vairuotojo pažymėjimu galima važinėti nenuolatiniam LR gyventojam, o nuolatinis jį turi pasikeisti. Teismas pažymi, kad pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 26 p., vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Nuo šio momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, tai pripažino pats, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, dirba Lietuvoje, todėl važinėdamas šioje šalyje privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Aplinkybė, kad jis turi Turkijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, pareigos turėti LR išduotą vairuotojo pažymėjimą nepašalina.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. J. pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, Turkijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje jam, kaip nuolatiniam šios šalies gyventojui, negaliojo ir nesuteikė teisės vairuoti transporto priemones šioje šalyje.

M. J. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Nors M. J. neigė vairavęs transporto priemonę netinkamomis padangomis, jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teigė fotografavęs padangas, tačiau jau praėjus nemažai laiko nuo to, kai buvo sustabdytas, be to, neturėjo ir šių nuotraukų. Kita vertus, nors neigia kaltę, patvirtino, kad padangos buvo nusidėvėję, nusidėvėję ir dygliai, kurių nesimatė. Taigi iš esmės šis asmuo patvirtino, kad vairavo automobilį su dygliuotomis padangomis, tik nusidėvėjusiais dygliais. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie konstatavo vairavus su dygliuotomis padangomis vasaros metu, kuomet padangos turėjo būti pakeistos kitokio tipo padangomis (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis). Be to, jis patvirtino nieko nežinantis apie vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, tokio neturėjęs. Taigi šie duomenys leidžia daryti išvada, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., nes pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 ir 229 punktų reikalavimus.

M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sprendžiant dėl ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo, nuoširdžiai galisi (teismo posėdyje pažeidimą ir pripažino ir dėl jo padarymo gailėjosi) (ATPK31 str. 1 d. 1 p.). Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 123 str. 1 ir 5 d., lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į pažeidimų pobūdį – vairavimas neturint teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau turint kitoje šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės eksploatavimas su netinkamomis padangomis gali sukelti skaudžių tiek fizinių, tiek turtinių pasekmių, dėl to gali kilti grėsmė kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka praeityje (nuo 2004 m. birželio mėn.) baustas 10 kartų, dauguma jų už KET pažeidimus, už vairavimą neturint teisės vairuoti baudžiamas antrą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, paskirtas baudas sumoka. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d., skirtina bauda, nežymiai mažesnė, nei šios normos sankcijoje numatytas jos vidurkis, o už ATPK 123 str. 3 d. ir 5 d. numatytus pažeidimus - baudos, didesnės, nei sankcijose numatyti jų vidurkiai.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., administracinės nuobaudos subendrintinos jas apimant, galutinai administracinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teismas

nutaria:

M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1 d., ir skirti jam 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) baudą.

M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d., ir skirti jam 30 EUR (trisdešimties eurų) baudą.

M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d., ir skirti jam 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas apėmimo būdu subendrinus pagal LR ATPK 33 str. 2 d., galutinai M. J. (M. J.) skirti 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, gavėju nurodant VMI, gavėjo kodas 188659752, bei mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK 16059105524, gavėją – VMI, gavėjo kodą 188659752.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė