- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 2VP-3128-889/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09536-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- J. I., M. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys J. I., M. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo, prašo spręsti klausimą dėl 2018-12-21 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-80-838/2018 reikalavimų nevykdymo. Nurodo, kad vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-21 vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo išieškotojo M. R. naudai, skolininkė – J. I.. Vykdomojo rašto reikalavimai nėra vykdomi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo spręsti klausimą dėl 2018-12-21 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-80-838/2018 reikalavimų nevykdymo ir skirti baudą J. I., M. R. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad viso teisminio proceso Nr. e2-80-838/2018 metu, kuriuo buvo prašoma nustatyti tėvo ir artimųjų giminaičių bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku, suinteresuotas asmuo J. I. ignoravo teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovų prašymus bendrauti su vaiku. Pažymi, jog net ir nustačius bendravimo tvarką laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o vėliau ir teismo sprendimu, vaiko tėvui kaip ir kitiems artimiems giminaičiams (vaiko senelei ir seseriai), J. I. nesudaro jokių galimybių bendrauti su mažamete M. R. nei tiesioginiu, nei nuotoliniu būdu, kadangi J. I. ignoruoja teismo nustatytą tvarką - neatrašo į žinutes, neatsiliepia į skambučius, vengia kontakto su suinteresuotu asmeniu. Už laikinųjų apsaugos priemonių - bendravimo su mažamečiu vaiku neužtikrinimą J. I. teismas jau buvo paskyręs baudą, tačiau situacija nepasikeitė. M. R. nuolatos bando susisiekti su J. I. teismo sprendime nurodytu laiku ir būdu, o taip pat ir kitomis priemonėmis ir kitu paros metu, ieškodamas bent kokios galimybės bendrauti su vaiku. M. R. negali susisiekti su J. I. nuo 2018-07-08 iki šios dienos.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad pareiškimas turi būti tenkintas. Teigė, kad J. I. nesudaro galimybių tėvui ir kitiems giminaičiams bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išdavė 2018-12-21 vykdomąjį raštą Nr. e2-80-838/2018 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, skolininkė – J. I., išieškotojas - M. R.. Minėtame vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė: nustatyti ieškovo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.) 3 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais), pokalbio pradžia – 19.00 val. Lietuvos laiku. Šalys gali keisti bendravimo laiką bendru susitarimu ir kt. 2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovui esant Lietuvoje ieškovas M. R. nepilnametę dukrą, M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovui esant Lietuvoje ieškovas M. R. nepilnametę dukrą, M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 4) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovui esant Lietuvoje ieškovas M. R. nepilnametę dukrą, M. R., gim. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną (birželio 1-ąjį sekmadienį) bei M. R. gimimo dieną, pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 5) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovui nesant Lietuvoje ieškovas M. R. Tėvo dieną (birželio 1-ąjį sekmadienį) bei M. R. gimimo dieną bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.). 6) nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.) 3 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais), pokalbio pradžia – 19.00 val. Lietuvos laiku. Šalys gali keisti bendravimo laiką bendru susitarimu ir kt. 7) nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovui esant Lietuvoje ieškovas M. R. nepilnametę dukrą, M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. 8) nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovui esant Lietuvoje ieškovas M. R. nepilnametę dukrą, M. R., gim. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną (birželio 1-ąjį sekmadienį) bei M. R. gimimo dieną, pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val. 9) nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti mokyklą ieškovui nesant Lietuvoje ieškovas M. R. Tėvo dieną (birželio 1-ąjį sekmadienį) bei M. R. gimimo dieną bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.). 10) ieškovui esant Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), neporiniais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienas, pasiimdamas dukrą 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą 19 val. į jos gyvenamąją vietą. 11) ieškovui nesant Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), neporiniais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienas, nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.). 12) nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti mokyklą nepilnametės dukros M. R., gim. (duomenys neskelbtini), žiemos ir pavasario atostogų metu ieškovui esant Lietuvoje ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su atsakovėmis J. I. arba N. M.. 13) nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti mokyklą nepilnametės dukros M. R. vasaros atostogų metu ieškovui esant Lietuvoje ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja du kartus po dvi savaites, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su atsakovėmis J. I. arba N. M.. 14) vaiko gimimo dieną su nepilnamečiu vaiku sutinka ir gali būti abu tėvai, M. R. ir J. I.. Jei nepilnamečio vaiko tėvas dėl atstumo negali aplankyti vaiko, vaiko motina ir/ar atsakovė N. M. užtikrina vaiko bendravimą nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.) 15) kol vaikas yra mažametis, nurodytus atostogų laikotarpius vaikas leidžia su tėvu Lietuvoje. Vaikui sulaukus 14 metų, vaikas ir ieškovas bendru sutarimu gali nuspręsti praleisti atostogas ir užsienyje. Tokios kelionės į užsienį trukmė iš viso negali būti ilgesnė kaip 2 savaitės nepertraukiamai.
Antstolis A. S. 2019-02-12 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodė, jog 2019-01-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė J. I. įpareigota laikytis 2018-12-21 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomajame rašte Nr. e2-80-838/2018 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R. tvarkos. Minėtas patvarkymas skolininkei J. I. įteiktas el. ryšio priemonėmis, t. y. skolininkės 2019-01-31 prašyme nurodytu el. paštu. 2019-02-08 antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo M. R. atstovės advokatės D. G.-K. el. laiškas, kuriame nurodo, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, todėl prašo imtis operatyvių ir veiksmingų priemonių, bendrauti su VTAS, kad užtikrinti ne tik išieškotojų, bet ir vaiko interesus, kuriam skolininkė nesudaro galimybės bendrauti su tėvu ir artimais giminaičiais ir tokiais veiksmais daro ilgalaikę ir reikšmingą žalą.
Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 straipsnis).
Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Kaip minėta, M. R. atstovė kreipėsi į antstolį dėl to, kad skolininkė J. I. nevykdo teismo sprendimo. Taip pat ir antstolis nurodo, jog skolininkė J. I. nevykdo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-80-838/2018. Iš pateiktos vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių yra susiklostę gana įtempti santykiai. Iš teismui suinteresuoto asmens atstovės pateikto susirašinėjimo tarp M. R., jo motinos N. R. ir J. I. nustatyta, kad J. I. nesudaro sąlygų M. R. ir kitiems artimiems giminaičiams pabendrauti su dukra M. R.. J. I. neatsako į M. R., jo artimųjų žinutes. Ištyrus byloje esančius įrodymus ir išklausius išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės teismo posėdyje, nustatyta, jog M. R. nepavyksta pabendrauti su dukra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotame 2018-12-21 vykdomajame rašte Nr. e2-80-838/2018 nurodyta tvarka.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, galima daryti išvadą, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra nevykdomas. Teismo sprendimo nevykdymas nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas objektyviomis priežastimis. J. I. turi imtis priemonių, kad vaikas ir tėvas galėtų palaikyti ryšį ir bendrauti. J. I. neužtikrina vaiko bei tėvo bendravimo teismo sprendime nustatyta tvarka, todėl antstolio pareiškimas dėl teismo nutarties nevykdymo tenkintinas ir suinteresuotam asmeniui J. I. už teismo sprendimo nevykdymą skirtina 200 Eur bauda už laikotarpį iki 2019-02-12 antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto priėmimo dienos (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Skiriant baudą J. I., atsižvelgta į sprendimo nevykdymo laikotarpį, sudėtingas sprendimo vykdymo sąlygas, teisingumo ir protingumo principus.
Pažymėtina, kad jei J. I. netinka tokia teismo sprendimu vaiko bendravimo tvarka su tėvu, ji gali kreiptis į teismą sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, nustatant kitokią tėvo su dukra bendravimo tvarką, nes teismo sprendimas yra galiojantis ir privalo būti vykdomas jame nurodytomis sąlygomis (CPK 18 straipsnis)
Patenkinus pareiškimą, suinteresuotam asmeniui M. R. iš J. I. priteistinos jo patirtos 400 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti antstolio prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Paskirti suinteresuotam asmeniui J. I. 200 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-12 sprendimo Nr. e2-80-838/2018 nevykdymą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui M. R. iš suinteresuoto asmens J. I. 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui A. S., nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.