Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-25 · Byla Nr. Ik-2274-561/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2274-561/2012Sprendimas · 2012-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-25
Bylos Nr.
Ik-2274-561/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00459-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Rūta Miliuvienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
UAB „Olkusjana“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūra
Kategorijos
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2274-561/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00459-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 2.7.;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės bei Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Olkusjana“ atstovui V. O., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Brigitai Stankevičiūtei bei V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Olkusjana“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūra).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Olkusjana“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros (toliau – Agentūra) valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M. 2011-12-23 Privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-13 (toliau – Privalomasis nurodymas) ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) viršininko R. M. 2012-01-19 sprendimą Nr. VR-1.7-124 (toliau – Sprendimas).

Skunde pareiškėja UAB „Olkusjana“ paaiškino, kad Agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. M. 2011-12-23, neatlikęs patikrinimo UAB „Olkusjana“ įmonėje ir net joje neapsilankęs, nors būtent tokį pavedimą buvo gavęs iš Departamento, surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2012-01-05 pateikti įmonės metinę ataskaitą už 2011 metus apie nuosavais įrenginiais iš įmonės vandens gręžinio paimtą požeminį vandenį ir ataskaitą apie sutvarkytas nuotekas bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Privalomąjį nurodymą UAB „Olkusjana“ apskundė Departamentui, tačiau Departamentas šio skundo netenkino, palikdamas galioti Agentūros Privalomąjį nurodymą.

Pareiškėja UAB „Olkusjana“ paaiškino, kad Privalomasis nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos kontrolės įstatymas) 2 str. 6 punkto nuostatai, kuri reglamentuoja, kada gali būti duodamas privalomasis nurodymas, o tokių pagrindų Agentūra bei Departamentas nenustatė. Aplinkos kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. 4 punkte numatyta, kad privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti, todėl įpareigojimo teikti ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms apie įmonės veiklos parametrus, kurie yra jos įprastos veiklos rodikliai, ir kurie patys savaime nei esą aplinkosauginių teisės aktų pažeidimai, nei veiksniai, galintys sukelti tokius pažeidimus, nebuvo galima priimti.

Pareiškėja UAB „Olkusjana“ paaiškino, kad Privalomojo nurodymo pagrindimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros (toliau – Alytaus RAAD) 2011-11-15 patikrinimo aktu Nr. 153 (toliau – Aktas Nr. 153), yra visiškai netinkamas, nes šiame akte kalba eina apie 2010-2011 metais ūkininkų laukų neva neteisėtą laistymą UAB „Olkusjana“ gamybos nuotekomis. Departamento Sprendimas motyvuojamas ir tuo, kad ūkio subjektai, paimantys požeminio vandens 100 m³ per parą ir daugiau, privalo turėti TIPK leidimą. Dėl to, siekiant nustatyti, ar UAB „Olkusjana“ nepatenka į šią kategoriją, jam ir buvo išduotas Privalomasis nurodymas. Tačiau šis motyvas akivaizdžiausiai demonstruoja Privalomojo nurodymo nepagrįstumą ir jo reikalavimų dirbtinį poreikį .

Pareiškėja UAB „Olkusjana“ pabrėžė, kad Aplinkos kontrolės įstatymas garantuoja aplinkos apsaugą vykdantiems pareigūnams teisę gauti informaciją iš įmonių ir fizinių asmenų. Akivaizdu, kad tai yra administracinė našta ūkio subjektams, atitraukianti jų resursus nuo tiesioginės veiklos. Taigi, valstybės valdymo lygiu nuolat ir nuosekliai siekiama kiek įmanoma sumažinti ūkio subjektams administracinę naštą informacinių įpareigojimų pavidalu, o kaip matosi iš šios bylos, žemiausia valdininkijos grandis, turinti teisę tik taikyti ir kontroliuoti teisės aktus dėl įvairios informacijos pateikimo, eina priešinga nei valstybės politika šioje srityje, kryptimi. Skundžiamu Privalomuoju nurodymu UAB „Olkusjana“ nustatyta prievolė pateikti tokias periodines ataskaitas apie savo ūkinę veiklą, kurių teikimo nenumato nei vienas teisės aktas. O tai reiškia, kad UAB „Olkusjana“, nesančiai teisės aktais įpareigotai teikti statistines ataskaitas apie sunaudotą vandenį, pirminę valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantis valdininkas neturi teisėtų įgaliojimų savo nuožiūra nustatinėti naujų statistinių atskaitomybių ir įpareigoti ūkio subjektą jas teikti jam asmeniškai. Tiek pat yra nepagrįstas ir reikalavimas pateikti analogiškas atskaitas apie sutvarkytas nuotekas. Akivaizdu, kad Aplinkos kontrolės įstatyme numatyta aplinkos apsaugos pareigūnų teisė gauti informaciją iš ūkio subjektų, tikrai nereiškia besąlygiškos pareigos ūkio subjektui teiki komercinės dokumentacijos kopijas.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „Olkusjana“ atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos UAB „Olkusjana“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad Alytaus RAAD pareigūnai atliko UAB „Olkusjana“ vykdomos veiklos patikrinimą. Remiantis Aktu Nr. 153, buvo surašytas skundžiamas Privalomasis nurodymas, todėl UAB „Olkusjana“ teiginiai, jog Privalomasis nurodymas surašytas nenuvykus į įmonę, yra nepagrįsti.

Departamentas paaiškino, kad Aplinkos kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodyti privalomųjų nurodymų teikimo atvejai, kurių 1 punktas numato, jog „kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių Įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti“, todėl Agentūros veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Aplinkos kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 13 punktas numato, kad pareigūnai turi teisę gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos Įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą, todėl, atsižvelgiant į Akte Nr. 153 užfiksuotus UAB „Olkusjana“ esančius aplinkosauginius pažeidimus, vykdant aplinkosauginių pažeidimų prevenciją ir siekiant išvengti tolimesnių aplinkosauginių pažeidimų kartojimo, UAB „Olkusjana“ buvo pateiktas Privalomasis nurodymas, siekiant tiksliai nustatyti minėtoje įmonėje išgaunamo požeminio vandens kiekius ir išleidžiamų nuotekų kiekius, siekiant vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir nustatyti, ar UAB „Olkusjana“ privalėjo turėti TIPK leidimą, ar teikti valstybinės statistinės ataskaitos formą Nr. 1-Vanduo.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Departamento atstovai su pareiškėjos UAB „Olkusjana“ skunde išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti, pabrėždami, kad ginčijamas privalomas nurodymas yra įvykdytas, pareigūnams gavus prašomą informaciją.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjos UAB „Olkusjana“ skundą prašė skundą atmesti, paaiškindama, kad Agentūra yra struktūrinis Departamento padalinys, todėl Agentūros pozicija sutampa su Departamento pozicija ginčijamo Privalomojo nurodymo ir Sprendimo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilęs ginčas dėl Agentūros Privalomojo nurodymo bei Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo dalykas – Agentūros privalomasis nurodymas UAB „Olkusjana“ pateikti konkrečius duomenis apie UAB „Olkusjana“ veikloje naudojamus vandenį bei nuotekas.

Agentūra 2011-12-23 surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-13: „Pasibaigus 2011 metams pateikti įmonės metinę ataskaitą už 2011 metus apie nuosavais įrenginiais iš įmonės vandens gręžinio paimtą požeminį vandenį ir ataskaitą apie sutvarkytas nuotekas. Ataskaitoje paimti vandens kiekiai ir sutvarkytų nuotekų kiekiai turi būti nurodyti (m³) išskirti atskirais mėnesiais. Teikiama įmonės ataskaita turi būti nustatyta tvarka patvirtinta įmonės vadovo. Kartu su teikiama ataskaita prašome pateikti įmonės gamybinių nuotekų apskaitos žurnalo kopija už 2011 metus ir sutarties kopiją su nuotekas tvarkančia įmone dėl išvežtų nuotekų sutvarkymo“. Minėtus reikalavimus Agentūra kuriuo įpareigojo UAB „Olkusjana“ įvykdyti iki 2012-01-05 (b. l. 31).

UAB „Olkusjana“ 2012-01-09 kreipėsi į Departamentą su skundu, prašydama panaikinti Agentūros Privalomąjį nurodymą (b. l. 32).

Departamentas 2012-01-19 priėmė Sprendimą Nr. VR-1.7-124 „Dėl 2011-12-23 privalomojo nurodymo Nr. VR-16.2-13“, kuriuo Agentūros Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą (b. l. 33).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 str. 1 dalyje, 5 str. 1 dalyje ir 22 str. 1 dalyje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus. Tuo tarpu šioje byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, kad tiek Agentūra, surašiusi Privalomąjį nurodymą, tiek Departamentas, priėmęs Sprendimą, Agentūros atlikto pareiškėjos UAB „Olkusjana“ patikrinimo metu, Agentūros Privalomajame nurodyme Nr. VR-16.2-13 prašytą pateikti informaciją gavo, ką patvirtina Agentūros 2012-04-04 patikrinimo akto Nr. VR-16.10-18 duomenys, t. y. teismas daro išvadą, kad Privalomasis nurodymas, dėl kurio yra kilęs ginčas šioje byloje, yra patenkintas administracine tvarka.

Teismas konstatuoja, kad, išsprendus teisinį konfliktą administracine tvarka, nelikus įpareigojimo būtinybės pareiškėjai UAB „Olkusjana“ pateikti Agentūrai jos prašytą informaciją, teisminio nagrinėjimo (ginčo) dalyko neliko, todėl nėra ir pagrindo tenkinti UAB „Olkusjana“ skundą, panaikinant Privalomąjį nurodymą bei Sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal ABTĮ 13 str. 1 dalį ir 20 str. 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007-10-04 nutartyje (adm. byla Nr. AS16-420/2007) pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas daro išvadą, kad tiek Agentūros Privalomasis nurodymas, tiek Departamento Sprendimas tiesiogiai nesuponuoja pareiškėjos UAB „Olkusjana“ teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo, o tai kartu reiškia, kad UAB „Olkusjana“ atžvilgiu jokių tiesioginių neigiamų pasekmių jie nesukelia, todėl pareiškėjos UAB „Olkusjana“ reikalavimai negali būti tenkinami ir šiuo atžvilgiu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „Olkusjana“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti Agentūros Privalomąjį nurodymą bei Departamento Sprendimą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Olkusjana“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėJūra Marija Strumskienė