Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-399-517/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
1-399-517/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
G. Č.
Nukentėjusysis
E. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-399-517/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59926-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018m. kovo 13d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam G. Č.,nukentėjusiajai E. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus, paskutinį kartą: 1) 2004m. balandžio 01d. Molėtų raj. apyl. teismo, abu teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. Č. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

2017m. lapkričio 16d., apie 13⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis G. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuose po įvykusių skyrybų gyveno, atėjęs pasiimti ten likusių savo dokumentų, virtuvėje kilusio konflikto su buvusia sutuoktine-pil. V. Č. metu, būdamas agresyviai nusiteikęs, pastarąją užsipuolęs, garsiai šaukė savo buvusiai sutuoktinei-nukentėjusiajai E. Č. žodžius, kad jis ją užmuš, kartu sakydamas jai nesirodyti ant kelio, kuri iš išgąsčio nubėgo į kambarį ir užsirakino, ir tokiu būdu, grasindamas žodžiais, dėl ankstesnio smurtavimo savo buvusios sutuoktinės-nukentėjusiosios E. Č. atžvilgiu pastarajai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad jo(kaltinamojo G. Č.) garsinimai gali būti įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. Č., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad po skyrybų su buvusia sutuoktine E. Č. pagal teismo padalintas patalpas jis gyveno vienoje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini). Paskutines tris savaites jis gyveno atskirai, netoli buvusios sutuoktinės namų esančiame vagonėlyje, kuris priklauso jų dukrai, gyvenančiai Danijoje. Tikslios datos neatsimena, jis buvo užėjęs pas buvusią sutuoktinę į namus, nes norėjo iš savo kambario pasiimti ten likusius dokumentus. Buvo gerokai išgėręs. Buvusi sutuoktinė E. Č. pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis vaikšto su batais ir liepė juos nusiauti. Kilo žodinis konfliktas. Būdamas susinervinęs, užsipuolė savo buvusią sutuoktinę, kurią „ pasiuntė “ ant kelių raidžių. Atsimena, kad konflikto metu grasino savo buvusiai sutuoktinei E. Č. fiziniu susidorojimu, sakydamas jai nesirodyti ant kelio, nes bus blogai. Buvusi sutuoktinė, galimai išsigandusi, nubėgo į savo kambarį ir jame užsirakino. Jis tik pagrasino, nes jokių ketinimų užmušti buvusią sutuoktinę E. neturėjo. Išėjęs iš namų, nuėjo pas kaimyną, su kuriuo toliau girtavo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. Č. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu nukentėjusiosios E. Č. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 10-11), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 29-31), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 18-19) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 20-22), tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens(b.l. 33), tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 24) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. fotonuotrauka su neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 25) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios E. Č. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad buvusiu sutuoktiniu G. Č. yra išsiskyrę jau apie dvejus metus, su kuriuo po skyrybų ir toliau gyveno vienoje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), o paskutiniu metu gyveno atskirai, kitoje kelio pusėje 20-30 m atstumu nuo sodybos esančiame vagonėlyje. 2017m. lapkričio 16d., apie 13⁰⁰ val., jai besitvarkant virtuvėje, į namus atėjo buvęs sutuoktinis G. Č., kuriam liepė nusiauti batus, kad su jais nevaikščiotų po namus. Kilo žodinis konfliktas. Buvęs sutuoktinis G. Č., būdamas agresyviai nusiteikęs, ant jos pradėjo rėkti, grasinti, kad ją užmuš, pasakydamas, kad ji nesirodytų ant kelio, nes bus blogai. Išsigandusi, ji pabėgo į kambarį ir iš vidaus užsikabino duris. Jai pasakius, kad skambins policijai, buvęs sutuoktinis G. Č. iš namų išėjo. Tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai buvęs sutuoktinis jai grasina fiziniu susidorojimu. Ji buvusio sutuoktinio G. Č. bijo, nes šis nuolat girtauja ir būna agresyvus, daug kartų prieš ją yra naudojęs ir fizinį smurtą, bet vis bijodavo kreiptis į policiją, tačiau vieną kartą neapsikentė ir parašė pareiškimą policijai, dėl ko buvo pradėtas tyrimas dėl smurtavimo prieš jos asmenį, buvusiam sutuoktiniui buvo uždrausta prie jos artintis prie jos. Mano, kad buvusio sutuoktinio grasinimai ją nužudyti yra realūs, nes šis nuolat girtauja, būna agresyvus, o jai, gyvenant vienkiemyje, jokios pagalbos neprisišauksi(b.l. 10-11). Šias aplinkybes nukentėjusioji E. Č. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju G. Č. metu(b.l. 16-17).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių 2017m. lapkričio 17d. įvairioms institucijoms rašytų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija dėl grasinimų nukentėjusiajai-pil. E. Č., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-31). Minėtą informaciją pagal nukentėjusiosios E. Č. pasakojimą apie buvusio sutuoktinio-kaltinamojo G. Č. grasinimus fiziniu susidorojimu 2017m. lapkričio 20d. Ukmergės raj. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pažymos pagrindo pateikė VšĮ „ Moters pagalba moteriai “ asociacijai „ Kauno moterų linija “ ir Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Žemaitkiemio seniūnijai(b.l. 32).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kairėje kelio pusėje esantis gyvenamasis namas, stovintis vienkiemyje adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji E. Č.. Namo teritorija yra neaptverta. Dešinėje kelio pusėje stovi vagonėlis, kuriame gyvena kaltinamasis G. Č.. Atstumas tarp gyvenamojo namo ir vagonėlio yra apie 90 m. Apžiūrint gyvenamąjį namą, įvykio vietos apžiūros metu dalyvavusi nukentėjusioji E. Č. virtuvėje, dešinėje pusėje parodė duris į kambarį, kur ji pabėgo po to, kai namuose kilusio konflikto su kaltinamuoju G. Č. metu pastarasis grasino ją nužudyti. Kambario durys yra tvarkingos, be laužimo žymių, iš kambario pusės jos yra užrakinamos sklastimi(b.l. 18-22).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017m. lapkričio 16d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad, pagal nukentėjusiosios-pil. E. Č. rašytą pareiškimą policijai dėl grasinimo nužudyti pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59926-17 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., 2017m. lapkričio 16d., 20⁰⁰ val., buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur esančiame vagonėlyje buvo rastas neblaivus kaltinamasis G. Č., įtariamas galimai padaręs nusikaltimą, kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Ukmergės raj. PK(b.l. 1-4, 33). Patikrinus sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo G. Č. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,80 promilės girtumas, ką patvirtina 2017m. lapkričio 17d. rašytas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo tarnybinis pranešimas(b.l. 24-25).

LR BK 145 str. 1d. dispozicijoje apibrėžtas nusikaltimas yra tam tikra prievarta, kuria kaltininkas traumuoja nukentėjusįjį. Kaltininkas žodžiu, raštu, gestais ar kitaip baugina pilietį, kad jis ar jo artimieji bus nužudyti arba sunkiai sužaloti. Asmeniui grasinama tiesiogiai arba telefonu, laišku, per kitus asmenis ir pan. Kaltininkas gali nurodyti ir grasinimo priežastį, kas gali būti kerštas arba siekimas priversti įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne vieną kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam G. Č. 2015m. rugpjūčio 15d. jau buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44956-15 pagal žymes nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 2d., 145 str. 1d., t.y. kaltinamasis G. Č. buvo įtariamas 2015m. rugpjūčio 12d. savo namuose galimai smurtavęs artimoje aplinkoje prieš savo buvusią sutuoktinę E. Č. ir grasinęs ją nužudyti. Nežiūrint į tai, kaltinamasis G. Č. 2017m. lapkričio 17d. įvykusio tarpusavio konflikto su buvusia sutuoktine E. Č. metu vėl pastarajai grasino fiziniu susidorojimu, dėl ko nukentėjusioji iš išgąsčio buvo užsirakinusi kambaryje. Atsižvelgiant tiek į buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius, tiek ir į įvykio dieną buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo G. Č. išsakytus grasinimus kilusio konflikto metu, nukentėjusioji E. Č., matydama savo buvusio sutuoktinio-kaltinamojo tuometinę būseną, pasakytus grasinimus žodžiu jos(nukentėjusiosios E. Č.) atžvilgiu, pastarajai sudarė įspūdį, jog grasinimai yra realūs, kuri dėl ankstesnių buvusio sutuoktinio-kaltinamojo G. Č. smurtinių veiksmų prieš jos asmenį turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis G. Č. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2017m. gruodžio 21d. Ukmergės raj. apyl. teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-286-1072/2017 (dabartinis baudžiamosios bylos nr. 1-399-517/2018m.) su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje pil. G. Č. yra kaltinamas galimai padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d. Paduoto pareiškimo pagrindu 2017m. gruodžio 22d. Ukmergės raj. apyl. teisme buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kaltinamajam G. Č. už padarytą veiką paskyrus bausmę-baudą(b.l. 80-86).

Įstatymas numato, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme(LR BPK 422 str. 1d.).

2018m. sausio 23d. teisme buvo gautas nuteistojo-pil. G. Č. prašymas, kuriame reikalaujama surengti bylos nagrinėjimą teisme, motyvuojant tuo, kad jis nesutinka su teismo baudžiamajame įsakyme jam paskirta bausmės rūšimi-bauda, kartu prašydamas jam paskirti viešųjų darbų bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, 2018m. sausio 24d. teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusios teisėjos nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota teismui, surengiant teismo posėdį bendra tvarka, kuriame yra spręstinas kaltinamojo G. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimas(b.l. 93-96)(LR BPK 422 str. 1d., 425 str. 2-3d.d.).

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam G. Č. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo G. Č. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo G. Č. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs du kartus, tačiau ankstesni teistumai jau yra išnykę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo G. Č. atžvilgiu byloje nėra. Kaltinamasis G. Č. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį-viešuosius darbus.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis G. Č. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę.

Kadangi kaltinamojo G. Č. padaryta veika jokių pasekmių nesukėlė, o pasak paties kaltinamojo, jam išvykus į užsienį uždarbiauti, dėl ko, 2017m. gruodžio 21d. baudžiamąją bylą perdavus teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ankstesniu sprendimu kaltinamajam ir buvo paskirta bausmės rūšis-bauda, tačiau užsidirbti pinigų paskirtai baudai sumokėti nepavyko, todėl jis, grįžęs į Lietuvą, sutinka, kaip bausmę, atlikti jam paskirtinus viešuosius darbus, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad kaltinamasis G. Č. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam G. Č., kaip darbingam asmeniui, jo sutikimu yra tikslinga paskirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu(LR BK 46 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 25(dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. Č. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu viešaisiais darbais šešiems mėnesiams.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2017m. lapkričio 16d., 22⁵⁶ val., iki 2017m. lapkričio 17d., 14³⁹ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis G. Č. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis