Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog iki santuokos sudarymo su atsakovu bendravo apie pusę metų, važinėjo vienas pas kitą atitinkamai į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dar apie vienerius metus šalys gyveno kartu, ruošėsi santuokai. Tuo metu atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu požymių nebuvo. Tačiau iš karto po santuokos sudarymo atsakovas visiškai pasikeitė, per laisvas nuo darbo dienas paromis vartodavo alkoholį, jokių kitų interesų neturėjo. Turi nepilnametį vaiką iš pirmosios santuokos, dėl atsakovo polinkio vartoti alkoholį ne kartą teko vaiką slėpti kambaryje, kad nepamatytų sutuoktinio tokios būsenos, jų su vaiku šeimoje alkoholio vartojimo nebuvo. Kai bandė su atsakovu kalbėtis, reikšti pastabas dėl alkoholio vartojimo, prasidėdavo bandymai įžeisti, pyktis, stumdytis. Nurodė, jog šitokio elgesio po santuokos sudarymo iš atsakovo nesitikėjo. Suklydo ištekėjusi už atsakovo nepakankamai jį pažinusi, padarė klaidą, kad neilgai buvo kartu iki santuokos sudarymo ir nespėjo pamatyti atsakovo problemų. Santuokos sudarymas tapo visišku nusivylimu, yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką tiek dėl savo emocinės būsenos, tiek dėl kartu su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko gerovės. Pažymėjo, jog galimybę išsaugoti santuoką atsakovui buvo suteikusi, tačiau suprato, jog atsakovas nei to norėjo, nei buvo tam pasiruošęs. Prašė nenustatyti termino susitaikymui, patvirtino, jog yra tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nenori nutraukti santuokos, nori santuoką išsaugoti. Sutiko, jog po santuokos sudarymo elgėsi netinkamai, piktnaudžiavo alkoholiu. Šiuo metu jam rūpi jo šeimos gerovė. Deda pastangas pasikeisti, nors gyvena skyrium, su sutuoktine bendrauja. Patikslino, jog buvo ,,užsikodavęs“, viskas buvo gerai tris savaites. Vėliau pas jį atvyko draugai iš (duomenys neskelbtini), kurių nematė penkerius metus, ir tada vėl vartojo alkoholį. Dėl šio poelgio gailisi. Nusprendė riboti savo bendravimą su tokiais draugais. Paaiškino, jog šiuo metu vėl yra ,,užsikodavęs“ nuo potraukio alkoholiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės A. P. (iki santuokos sudarymo – A.) ir atsakovo A. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad teismas taiko CK 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. CK 3.54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti; tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma; byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), po trijų mėnesių po santuokos sudarymo šalys nustojo gyventi kartu, ieškovė kaip santuokos nutraukimo priežastį akcentavo atsakovo polinkį vartoti alkoholį, kuris paaiškėjo iš karto po santuokos sudarymo, bei to nulemtą atsakovo elgesį. Ieškovė nurodė, kad po pirmo atsakovo atžvilgiu išduoto sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikė atsakovui galimybę pasitaisyti, tačiau jis ja nepasinaudojo, vėl ėmė nesaikingai vartoti alkoholį, alkoholio vartojimo nėra atsisakęs ir šiuo metu, tai žino iš pokalbių su atsakovu, jaučia, kad jis kalba būdamas išgėręs. Atsakovo nesaikingas alkoholio vartojimas kelia didelę įtampą namuose, psichologinis klimatas šeimoje yra labai sunkus, toks ydingas gyvenimo būdas kenkia kartu su ieškove gyvenančio nepilnamečio vaiko ir jos darbiniams interesams. Ieškovė pažymėjo, kad nenori turėti santuokinių įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu, prašė neskirti termino susitaikyti, nes tai nepakeis jos pozicijos, kuri yra gerai apgalvota. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kategorišką ieškovės poziciją dėl susitaikymo su atsakovu galimybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti, nes tokio termino nustatymas galėtų pakenkti reikalaujančios nutraukti santuoką ieškovės interesams (CK 3.64 straipsnio 3 dalis, CPK 384 straipsnio 3 dalis).

10. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60–3.61 straipsniai numato, kad santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

11. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: po santuokos sudarymo atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl dažno alkoholio vartojimo tapo agresyvus ir konfliktiškas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas.

12. Ieškovės nurodytos aplinkybės, o taip pat atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, neabejotinai pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Byloje pateikti įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai su įpareigojimais. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai atsakovui skirti dėl konfliktiško atsakovo elgesio jam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tokio elgesio keliamos grėsmės sutuoktinei. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog piktnaudžiavo alkoholiu, po jam atliktos pirmosios potraukio alkoholiui blokavimo procedūros vartojo alkoholį. Atsakovas neneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos iširimo, o byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatęs duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokoje įgyta pavardė – „P.“, o atsakovui paliekama jo pavardė – „P.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

15. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios valstybės įmonės „Regitra“ pažymos matyti, jog ieškovės A. P. vardu yra įregistruota transporto priemonė ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, remiantis duomenimis apie registracijos dokumento išdavimo datą ((duomenys neskelbtini)), įgyta iki šalių santuokos sudarymo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnis), duomenimis atsakovo vardu kelių transporto priemonės nėra registruotos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog sutuoktiniai santuokoje bendro turto neįgijo, nutraukiant šalių santuoką klausimas dėl turto padalinimo nesprendžiamas (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, todėl prievolių pobūdžio klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

20. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 121 Eur ikiteisminės privalomosios mediacijos išlaidos, 16,90 Eur už valstybės įmonės ,,Regitra“ pažymą, 11,06 Eur už pažymą iš Nekilnojamojo turto registro. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 858,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

21. Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovės A. P. (iki santuokos sudarymo – A.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P. (A. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. palikti santuokinę pavardę ,,P.“, atsakovui A. P. (A. P.) palikti jo pavardę – „P.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 858,96 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės A. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonės „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.