- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1077-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02295-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- L. V., R. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Vilma Gaudutienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V. P., K. P., S. L., S. N., F. V., P. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. V. ir R. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020, kurioje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu priteista iš atsakovo R. V. 277 926,11 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Arvol“ naudai.
2. Prašyme nurodė, kad nebuvo įtraukta į civilinį procesą, kuris jai sukėlė neigiamų teisinių padarinių ir pažeidė jos nuosavybės teises. Pareiškėjai buvo užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises ir interesus. Dėl to procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Be to, civilinis procesas atnaujintinas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos. Nuo 2020 m. vasario 26 d. R. V. neturėjo atstovo byloje ir negalėjo tinkamai ginti savo interesų, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus jo lėšas, pareiškėjas nebegalėjo atsiskaityti su advokatu už teikiamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, dėl sveikatos problemų neturėjo galimybės pateikti apeliacinio skundo ir ginti savo interesus civilinėje byloje, buvo pažeistos proceso teisės normos, užtikrinančios atsakovui teisę į teisingą bylos procesą, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas 7 dienų terminas prašymo trūkumams pašalinti: 1) patikslinti proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu argumentus, konkretizuojant pareiškėjai sukeliamas neigiamas teisines pasekmes, susijusius su jos teisių pažeidimu; 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas iki nurodytų sveikatos sutrikimų paūmėjimų 2020 metų liepos me?nesi? negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu arba aktyviai dalyvauti procese pats, taip pat paaiškinimus, kad jeigu atsakovas to negalėjo padaryti, tai dėl kokių priežasčių.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai 2021 m. liepos 13 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 ir šioje byloje priimti procesiniai sprendimai (pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 2019 m. sausio 21 d., 2020 m. vasario 5 d. nutartimis) sukėlė šiuos neigiamus padarinius pareiškėjai L. V.: pareiškėjai priklausančių (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų areštas turi neigiamos įtakos jos verslo reputacijai; areštuotas ir iš varžytinių parduotas visas nekilnojamasis turtas – pastatas, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); areštuotos lėšos pareiškėjos asmeninėje banko sąskaitoje; pareiškėjai nepagrįstai apribota teisė disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismui priimant 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir antstoliui sudarius 2019 m. sausio 25 d. turto aprašą buvo žinoma, kad atsakovas R. V. neturi asmeninio turto, jo pajamos nepakankamos ir ieškinio patenkinimo atveju atsakovas neturės realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą. R. V. negalėjo aktyviai dalyvauti procese bei pasirūpinti tinkamu atstovavimu dėl savo blogos sveikatos būklės, jis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nes neatitiko valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti keliamų reikalavimų, o privačios teisinės pagalbos neturėjo galimybės gauti, nes tam neturėjo pakankamų finansinių galimybių. Pareiškėjai 2021 m. liepos 21 d. papildomai pateikė R. V. medicininių dokumentų išrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja L. V. savo teisių pažeidimus vėl iš esmės tapačiai sieja ne su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020, kuriuo byla užbaigta nagrinėti dėl ginčo esmės, tačiau su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. ir 2020 m. vasario 5 d. nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo šioje civilinėje byloje. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintas, dėl šios nutarties paduotas atskirasis skundas. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog CPK 365 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė atnaujinti bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais dėl galimų pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nagrinėjant tarpinius procesinius veiksmus, ji proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu iš esmės vėl pakartotinai sieja su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. ir 2020 m. vasario 5 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020, nors pareiškėjos interesai minėtų argumentų pagrindu ir yra ginami kitomis procesinėmis priemonėmis, pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties. Teismo vertinimu, pareiškėja per teismo nustatytą terminą įpareigojimą pašalinti prašymo trūkumus įvykdė tik iš dalies, nepašalino visų, vienodai svarbių ir bylos nagrinėjimui aktualių procesinio dokumento trūkumų. Dėl to pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjai L. V. ir R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir grąžinti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Teismas nenustatė, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 369 straipsnio reikalavimų.
7.2. Pareiškėjai, tikslindami prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, konkrečiai nurodė, kaip 2020 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 dėl žalos atlyginimo sukūrė pareiškėjai L. V. pareigą padengti atsakovui R. V. priteistą žalą jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Taip pat šios bylos nagrinėjimo metu priimti teismo procesiniai sprendimai nepagrįstai pažeidė pareiškėjos konstitucinę teisę į nuosavybę, t. y. pareiškėjai nežinant, neturint realios galimybės apsiginti, suvaržė jos teisę laivai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (nekilnojamu turtu, piniginėmis lėšomis, akcijomis).
7.3. Teismas kliūčių prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nagrinėti nenustatė, todėl darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti, jiems neištaisius visų prašymo trūkumų. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliantai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020, kurioje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu priteista iš atsakovo R. V. 277 926,11 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ieškovės BUAB „Arvol“ naudai. Procesą minėtoje byloje apeliantai prašė atnaujinti dviem pagrindais: pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl to, kad šis procesas turėjo įtakos į bylą neįtrauktos R. V. sutuoktinės L. V. materialiosioms teisėms; pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, tinkamai neinformavus atsakovo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, kai jis dėl savo sveikatos būklės pablogėjimo negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir pateikti apeliacinio skundo.
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjams nustatė 7 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti: 1) patikslinti proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu argumentus, konkretizuojant pareiškėjai sukeliamas neigiamas teisines pasekmes, susijusius su jos teisių pažeidimu; 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas iki nurodytų sveikatos sutrikimų paūmėjimų 2020 metų liepos me?nesi? negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu arba aktyviai dalyvauti procese pats, taip pat pareiškėjos paaiškinimus, kad jeigu atsakovas to negalėjo padaryti, tai dėl kokių priežasčių. Šios nutarties apeliantai neskundė, taigi, joje nurodyti įpareigojimai apeliantams yra privalomi (CPK 18 straipsnis).
11. Apeliantai atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad šalindami prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, pakankamai konkrečiai nurodė argumentus, kokias neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 teismo priimti procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galutinis sprendimas dėl žalos atlyginimo priteisimo.
12. Pirmiausia pažymėtina, kad įstatyme nėra numatyta galimybė atnaujinti procesą civilinėje byloje tuo pagrindu, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė į bylą neįtraukto asmens teises. Pagal CPK 149 straipsnio 3 dalį, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020, kurios procesą prašoma atnaujinti, pareiškėja L. V. 2021 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi šio pareiškėjos prašymo netenkino, pareiškėja dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė ir skundžiamą nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2-672-781/2021). Minėtoje byloje apeliantės skundas buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti ir šioje byloje pareikštame prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nurodė, kad pareiškėjos interesai yra ginami kitomis procesinėmis priemonėmis.
13. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė savo teisių pažeidimą sieja su jai priklausančio turto areštu, kuris buvo pritaikytas vykdant teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020, kurios procesą prašoma atnaujinti. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka reglamentuojama CPK 667 straipsnyje. Taigi, apeliantė kelia klausimą, kuris šiuo atveju spręstinas vykdymo procese, nustatant jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį jungtinėje nuosavybėje, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantei nėra užkirstas kelias dalyvauti vykdymo procese sprendžiant minėtą klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Liteko duomenys patvirtina, kad išieškotojų pareiškimai dėl skolininkui R. V. priklausančios turto dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-3488-981/2021, kuri yra sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 pagal pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų prašyme dėl trūkumų ištaisymo iš esmės nenurodyta jokių motyvų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariama apeliantų prašymo dėl proceso atnaujinimo dalis neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo. Kadangi šis trūkumas nebuvo pašalintas per nustatytą terminą, teismas pagrįstai nutarė šią prašymo dėl proceso atnaujinimo dalį laikyti nepaduota, todėl naikinti šią skundžiamos nutarties dalį nėra pagrindo, ši nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Kaip minėta, apeliantai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 ir kitu pagrindu, t. y. pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjai, be kita ko, buvo įpareigoti pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas iki nurodytų sveikatos sutrikimų paūmėjimų 2020 metų liepos me?nesi? negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu arba aktyviai dalyvauti procese pats, taip pat paaiškinimus, kad jeigu atsakovas to negalėjo padaryti, tai dėl kokių priežasčių. Apeliantai per teismo nustatytą terminą pateiktame prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė paaiškinimus ir aplinkybes, kuriomis grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu, taip pat, nors ir praleidę teismo nustatytą terminą, pateikė R. V. medicininių dokumentų išrašą, kurio negalėjo laiku pateikti dėl tuo metu atostogavusio gydytojo.
15. Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, sutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog prašymo trūkumai, dėl kurių negalima nagrinėti prašymo dalies dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, yra nepašalinti visiškai ar iš dalies. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą įpareigojimą pašalinti prašymo trūkumus įvykdė tik iš dalies, nepašalino visų, vienodai svarbių ir bylos nagrinėjimui aktualių procesinio dokumento trūkumų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantams prašant atnaujinti procesą dviem skirtingais pagrindais, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai motyvuoti, kokie konkrečiai nepašalinti prašymo trūkumai trukdo nagrinėti atitinkamą prašymo dalį dėl kiekvieno nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių trūkumų, trukdančių nagrinėti prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjai nepašalino, darytina išvada, kad šią prašymo dalį nepagrįstai nutarta laikyti nepaduota ir grąžinti prašymą padavusiam asmeniui. Dėl to ši skundžiamos nutarties dalis naikintina ir pareiškėjų prašymo dalies dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Apeliantai pateikė duomenis, kad už šioje byloje pateiktą atskirąjį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria nutarta prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kadangi šiuo atveju žyminis mokestis už pateiktą atskirąjį skundą neturėjo būti mokamas, apeliantams grąžintinas sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ir šios prašymo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjams L. V/ (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto advokato padėjėjos Vilmos Gaudutienės 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 762. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.