Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininkė, paskutinį kartą teista 2014-07-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su 2012-10-19 nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 11 MGL (1 430 Lt) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2016 m. sausio 10 d. apie 00 val. 30 min. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinį E. B., kuriam ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, o atvykus policijos pareigūnams, dar sudavė du kartus kumščiu į veidą.

Kaltinamoji J. B. apklausta teisiamajame posėdyje iš esmės kalta prisipažino ir parodė, kad 2016 m. sausio 10 d. apie pusę pirmos nakties būnant namuose (duomenys neskelbtini), apsipykusi su sugyventiniu iškvietė policijos pareigūnus. Šiems atvykus ji norėjo išeiti iš buto, bet sugyventinis bandė ją sulaikyti, pasimaišė po kojomis, todėl ji du kartus sudavė jam į skruostą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo E. B. parodymais, kad 2016 m. sausio 10 d. su sugyventine apsipyko, ši ėmė jį varyti iš buto lauk ir kelis kartus trenkė jam į veidą. Atvykus policijos pareigūnams ir pasakius, kad jo neišves iš buto, kaltinamoji supykusi dar du kartus sudavė jam delnu į veidą. Jis kaltinamajai atleido, prašo jos nebausti, nes, jo manymu, moteris negali vyro nuskriausti;

liudytojo A. P. parodymais, jog 2016 m. sausio mėnesį dirbant naktinėje pamainoje gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyvenntinis atsisako išeiti iš buto. Nuvykus kaltinamoji sakė, kad nukentėjusysis ją nervina, todėl prašė jį išvaryti. Išsiaiškinus, kad nukentėjusysis yra probuojamasis ir privalo būti nustatytu laiku savo gyvenamojoje vietoje, todėl jo iš buto nevarys, kaltinamoji policijos pareigūnus iškeikė necenzūriniais žodžiais, o sugyventiniui bandant ją apraminti, du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą;

2016-01-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-01-10 apie 00.47 val. (duomenys neskelbtini) pranešėja J. B. pareigūnų akivaizdoje smogė du kartus savo sugyventiniui į veidą kumščiu, taip sukeldama sugyventiniui E. B. fizinį skausmą (10 b. l.);

2016-01-10 01:15:16 val. alkotesterio „lion alcolmeter 500“ serijos Nr. 19027, testu Nr. 5350 užfiksuotas J. B. tikrinimo rezultatas 0,70 % (promilės) girtumas (9 b. l.);

2016-01-10 01:06:05 val. alkotesterio „lion alcolmeter 500“ serijos Nr. 19027, testu Nr. 5349 užfiksuotas E. B. tikrinimo rezultatas 0,89 % (promilės) girtumas (9 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje ištirtų ir anksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, kad J. B., suduodama ranka smūgius sugyventiniui į veidą, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventiniui E. B.. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jos kaltė visiškai įrodyta pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamoji J. B. pripažino esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiama surinktų įrodymų, nesigailėjo, todėl tai nepripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas kaltinamajai J. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi anksčiau paskirtos bausmės, daug kartų bausta administracine tvarka (22–37 b. l.).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajai neturi, jai atleido, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės termino vidurkis.

Minėta, kaltinamoji J. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi anksčiau paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2014 m. liepos 30 d. teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji J. B. prisipažino kalta, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nors nukentėjusysis nurodė su kaltinamąja susitaikęs ir prašė jos nebausti, BK 38 straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kaltinamosios atžvilgiu negali būti taikomas, nes nėra vienos iš trijų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygų, kadangi, minėta, kaltinamoji naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi 2014-07-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjusi baudos), todėl nėra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog J. B. smurtavo prieš savo šeimos narų – sugyventinį, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę J. B. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 11 d. (49–50 b. l.), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kaltinamajai J. B. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–305, 306, 307, 430, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, su 11 MGL – 414,16 € (1 430 Lt) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę J. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 11 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajai J. B., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.