Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. išteisintas dėl kaltinimo, jog vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: žinodamas, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant per devynis mėnesius, netinkamai vykdė šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 20 d. neatvyko nustatytu intensyvumu į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vykstančius elgesio pataisos programos „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“ užsiėmimus.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Renatas Milašius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: S. Z. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti 15 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 parų arešto bausmę.

Apeliaciniame skunde konstatuota, jog S. Z. sistemingai nevykdė sudaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano, t. y. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. S. Z. padaryti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai negali būti vertinami kaip vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai.

S. Z. 2018 m. sausio 22 ir 29 dienomis dalyvavo individualiuose užsiėmimuose. Taigi padaryta išvada, kad jis tiksliai žinojo atvykimo datas į užsiėmimus, tačiau 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 20 d. neatvyko nustatytu intensyvumu į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje vykstančius užsiėmimus. 2018 m. rugpjūčio 6 d., kaip nurodė liudytoja E. J., pradėdama vesti grupinį užsiėmimą, matydama, kad į grupę nėra susirinkę visi programos dalyviai, pranešė apie tai, jog be pateisinamos priežasties nedalyvaujantiems asmenims gali kilti teisinės pasekmės, baudžiamoji atsakomybė. 2018 m. rugpjūčio 6 d. S. Z. dalyvavo užsiėmime ir apie teisines pasekmes žinojo. S. Z. į po E. J. apklausos užduotą klausimą atsakė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d., prieš pradedant užsiėmimą, gal pasekmės ir buvo išaiškintos, bet neėmė į galvą, manė per 9 mėnesius programą spės išklausyti. Jis po tokio specialistės įspėjimo į grupinius užsiėmimus neatėjo du kartus iš eilės, t. y. 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. 2018 m. rugsėjo 6 d. Probacijos skyriui rašytame pasiaiškinime nedalyvavimo užsiėmimuose priežasčių visiškai nenurodė, tą pačią dieną S. Z. buvo asmeniškai įspėtas dėl teisinių pasekmių. 2018 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistė E. J. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatą su pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi S. Z. teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje – turėjo išklausyti per 9 mėnesius, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. S. Z. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., būdamas praleidęs 4 užsiėmimus, dalyvavo 17 užsiėmimų. Iki jo dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančioje programoje pabaigos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., jam dar reikėjo dalyvauti 4 užsiėmimuose (kurie vykdomi kiekvieną pirmadienį), taip būtų susidaręs 21 užsiėmimas. Vis dėlto S. Z. po 2018 m. rugpjūčio 6 d. du kartus iš eilės be pateisinamos priežasties neatvyko į užsiėmimus, taigi realiai prarado galimybę išklausyti programą per 9 mėnesius.

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog S. Z. 2018 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriui nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 20 d. nedalyvavo užsiėmimuose, nes sprogo dviračio padanga, lijo lietus, šventė gimtadienį, o kitų aplinkybių nurodyti negalėjo. Tokie argumentai abstraktūs ir nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, apie negalėjimą atvykti į užsiėmimus Probacijos skyriui nepranešta. Teisiškai reikšminga tai, kad toks S. Z. elgesys (neveikimas) buvo sistemingas visu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu.

Atsižvelgiant į šiuos duomenimis, apeliaciniame skunde konstatuota, jog neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog S. Z. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių. S. Z., žinodamas baudžiamojo poveikio priemonės pasibaigimo datą, suprasdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus įsipareigojimus, suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinodamas, kokie padariniai kyla už nevykdymą, ir suprasdamas, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suprasdamas, kad juos pažeidžia, norėjo taip elgtis, t. y. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo posėdžio metu prokurorė J. Rumbinaitė prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Išteisintojo S. Z. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) pranešimu nustatyta, kad minėta tarnyba 2018 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. Z. pagal BK 243 straipsnį (b. l. 1–2). BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš Probacijos tarnyboje užvestos S. Z. asmens bylos matyti, kad Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis vykdyti gauta 2017 m. gruodžio 13 d., tą pačią dieną S. Z. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą (asmens bylos l. 1, 6). 2017 m. gruodžio 21 d. S. Z. buvo supažindintas su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis (asmens bylos l. 8). Iš sutikimo matyti, kad jis sutiko dalyvauti adaptuotose elgesio pataisos programose, t. y. Intervencinėje programoje smurtautojams šeimoje, buvo supažindintas su Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu (toliau – Vykdymo priežiūros planas) (t. 1, b. l. 5, 6, 7–13). Iš Vykdymo priežiūros plano 10.1 punkto matyti, kad asmeniui nustatyta pareiga dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ne rečiau kaip kartą per dvi savaites iki programos išklausymo (iki 2018 m. rugsėjo 9 d. (5.1 punktas)) (asmens bylos l. 11, 12). Iš Probacijos tarnybos pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Intervencinė programa smurtautojams šeimoje susideda iš dviejų asmeninių susitikimų ir 24 užsiėmimų grupėje, kurie vyksta kiekvieną pirmadienį 10 val. Probacijos tarnyboje (t. 1, b. l. 1).

S. Z. 2018 m. sausio 22 ir 29 dienomis dalyvavo individualiuose užsiėmimuose, programoje dalyvavo 2018 m. kovo 5, 12, 19 ir 26 dienomis, 2018 m. balandžio 9 ir 23 dienomis, 2018 m. gegužės 7, 14 ir 21 dienomis, 2018 m. birželio 4 ir 18 dienomis, 2018 m. liepos 2, 16 ir 30 dienomis, 2018 m. rugpjūčio 6 ir 27 dienomis, 2018 m. rugsėjo 3 ir 10 dienomis (asmens bylos l. 12–13a). Taigi dalyvavo dviejuose privalomuose individualiuose užsiėmimuose bei aštuoniolikoje programos užsiėmimų. Kaip matyti iš Vykdymo priežiūros plano, jame pažymėta, kad S. Z. neatvyko į užsiėmimus grupėje šiomis datomis – 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 9 ir 23 dienomis, 2018 m. rugpjūčio 13 ir 20 dienomis. 2018 m. rugsėjo 6 d. individualaus pokalbio metu iš S. Z. buvo paimtas rašytinis pasiaiškinimas dėl priežasčių, kodėl nedalyvavo užsiėmimuose, jis įspėtas dėl teisinių pasekmių už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (taip įrašyta plane) ir tos pačios dienos raštu kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. Z. pagal BK 243 straipsnį (asmens bylos l. 13–13a, 21, 22–23).

Liudytoja E. J., kuri perėmė S. Z. priežiūrą (duomenys neskelbtini) rajone nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., nurodė, kad kiekvieno užsiėmimo pradžioje dalyvaujantiems asmenims išaiškina dalyvavimo užsiėmimuose svarbą bei baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymo pasekmes. Kaip matyti iš liudytojos parodymų, grupė yra atvira, joje dalyvauja anksčiau užsiėmimus pradėję lankyti bei vėliau prisijungę asmenys (t. 1, b. l. 72–73). Analizuojant Vykdymo priežiūros plano duomenis matyti, kad nors S. Z. nedalyvavo 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 9 ir 23 dienomis, 2018 m. rugpjūčio 13 ir 20 dienomis vykusiuose užsiėmimuose, jis buvo įspėtas tik 2018 m. rugsėjo 6 d., nors dalyvavo užsiėmimuose 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. liepos 2, 16, 30 d., 2018 m. rugpjūčio 6 ir 27 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., duomenų apie jokius kitus įspėjimus byloje nėra, o liudytojos nurodytas bendro pobūdžio įspėjimas užsiėmimų pradžioje, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinas individualiu įspėjimu S. Z. S. Z., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad neskaičiavo kartų, kiek dalyvavo užsiėmimuose, buvo įsitikinęs, kad laiko užteks, net nenumanė, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 64–65). Anksčiau paminėti faktai leidžia daryti išvadą, kad S. Z. tokią nuomonę galėjo susidaryti pagrįstai.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir pabrėžia, jog S. Z. Probacijos tarnybos pareigūno individualaus pokalbio metu apie teisines pasekmes už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą pirmą kartą įspėtas buvo 2018 m. rugsėjo 6 d. (asmens bylos l. 11), t. y. tą pačią dieną, kai S. Z. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (asmens bylos l. 24). Antrą kartą S. Z. apie teisines pasekmes už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą individualaus pokalbio metu buvo įspėtas 2018 m. spalio 22 d. (asmens bylos l. 11), t. y. jau po to, kai buvo priimtas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis (t. 1, b. l. 78–80). Šios aplinkybės rodo nevisapusišką ir nesavalaikį S. Z. informavimą apie teisines pasekmes už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ar netinkamą vykdymą, neintensyvų ir neproduktyvų / nekokybišką Probacijos pareigūnų darbą su probuojamuoju S. Z. Papildomai pažymėtina, jog asmens byloje yra pateiktas 2018 m. spalio 25 d. programos baigimo pažymėjimas, kuris įrodo, jog S. Z. nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. spalio 25 d. dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus organizuotoje elgesio pataisos programoje „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“ ir ją baigė (asmens bylos l. 45). Šie duomenys patvirtina S. Z. siekį tinkamai įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir pastangas, kurios rodo jo norą keistis, vesti tinkamą gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir rodyti pagarbą aplinkai bei aplinkiniams.

Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, S. Z. veiksmuose pagrįstai nenustatė tiesioginės tyčios vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Nors S. Z. veiksmai formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, tačiau jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų turinį, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, t. y. S. Z. nuteisimas neatitiktų baudžiamosios teisės taikymo kaip paskutinės priemonės principo. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus apeliacinį skundą atmesti.