Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. A. atsakomybei su 1 200 Eur užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. A. uždrausta 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas keturratis motociklas „N.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

K. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, t.y.,

jis, 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 20.39 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį neįregistruotą keturratį motociklą „N.“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatytas 2,66 promilės etilo alkoholio.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti keturratį motociklą „N. m.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodo, kad baudžiamasis įstatymas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bei keturračio motociklo „N. M.“ konfiskavimo jam buvo pritaikytas formaliai. Po darbo, vakare, jis nutarė išbandyti keturračio motociklo vairavimo ypatybes ir manevringumą. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, o BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ir sąmoningai pažeisdamas KET reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. be to, BK 8 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-6/2010).Jis su šeima nuolat gyvena Vievyje, jo darbo vieta – Vilniuje, kiekvieną dieną nuosavu automobiliu važiuoja į darbą ir grįžta iš jo. Darbe, kaip bendrovės „V.“ logistikos skyriaus vadovas, automobilį kasdien naudojo darbinėms pareigoms atlikti. Skirti darbuotoją – vairuotoją, kad jis jį vežiotų pusantrų metų darbo reikalais, bendrovė neturi jokių galimybių, todėl jam gresia atleidimas iš pareigų ir darbo.Ilgas teisių ir laisvių ribojimas neigiamai stigmatizuoja jį, kaip bendrovės „V.“ logistikos skyriaus vadovą ir jo šeimą, nes lengvąjį keturratį motociklą „N. m.“, skirtą išimtinai jaunimui, jis nupirko ir padovanojo sūnui J. A., todėl jo dovanos konfiskavimas sukels konfliktą šeimos, artimųjų bei aplinkinių tarpe, diskredituos pačią konstitucinę teisingumo idėją. Jo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir keturračio motociklo „N. m.“, konfiskavimo. Jis gatvėje vairavo (testavo) jaunimui skirtą lengvąjį keturratį motociklą „N. M.“, tačiau niekam jokios žalos nepadarė ir negalėjo padaryti, kadangi lengvasis keturratis motociklas yra su 49 cm³ varikliu, jo lyginimas su kitomis transporto priemonėmis, be jokių papildomų pavojingumą rodančių požymių, yra abstraktus ir formalus.Pagal konstitucinę doktriną, už teisės pažeidimus negalima skirti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimams, bausmės ar nuobaudos paskirčiai, ar atimtų teisę dirbti pasirinktą darbą ir pasirūpinti savo šeima.Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos bausmės siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia bausmė, kurią paskyrus, pilnai gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, nėra per griežta. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai įvertino ir pilnai suprato savo poelgio neigiamas pasekmes, ateityje neketina piktnaudžiauti jam teismo pareikštu pasitikėjimu. Bausmės tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei transporto priemonės konfiskavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, kurios yra adekvačios padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo, protingumo principus. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įstatyme nustatytas tokio draudimo terminas - nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė apeliantui šia teise naudotis ir nustatė vienerių metų ir šešių mėnesių terminą. Apeliantas nesutinka su paskirta šia baudžiamojo poveikio priemone ir mano, kad ją skirti nebuvo būtina. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Byloje nustatyta, K. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs, jo kraujyje buvo rasta 2,66 promilės etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį nusikaltimą įvertino kaip pavojingą, taip pat pagrįstai konstatavo, kad apeliantas šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo (nustatyta kad vairuodamas keturratį motociklą, padarė eismo įvykį ir pats susižalojo) ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas, suremontavęs keturratį motociklą, tik bandė jo vairavimo ypatybes bei manevringumą, tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą, nepaneigia apylinkės teismo išvadų. Apelianto darbinės veiklos pobūdis taip pat nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas įvertino K. A. asmenybę ir faktą, kad jis teisiamas pirmą kartą bei tenkino prašymą jo atžvilgiu nepriimti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Teismas apeliantą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Tokiu būdu apeliantas nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t.y. jam nebuvo skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Apylinkės teismo apeliantui paskirtos poveikio priemonės savo pobūdžiu atitinka administracinio nusižengimo padarinius. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą - transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumas, t.y. daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės (nagrinėjamu atveju, apelianto kraujyje buvo nustatytos 2,66 promilės etilo alkoholio) vairuotojams užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. Taip pat už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.Nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 67–68) matyti, kad nuo 2010 m. administracine tvarka baustas 5 kartus. Iš jų yra vienas pažeidimas, susijęs su alkoholio vartojimu, kiti su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nusikaltimą padarė, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatė tinkamą savo trukme, terminą. Tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes: padaryto KET pažeidimo pavojingumą (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,66 promilės), asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino padaręs nusikaltimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 1 metų ir 6 mėnesių draudimo naudotis specialiąja teise terminas, neviršijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad K. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to jam nebuvo paskirta bausmė, taikytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, neturi pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, nėra. Apelianto darbinės veiklos pobūdis nelaikytinas pakankamu pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo keturratį motociklą, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, automobilio konfiskavimas yra būtinas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, kurių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šių priemonių taikymo tikslingumas turi būti įvertintas ir proporcingumo principo aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, nesivadovavo proporcingumo principu. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis praeityje nėra baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kad transporto priemonė – keturratis motociklas skirtas išimtinai jaunimui, buvo nupirktas ir padovanotas sūnui. Aplinkybės, susijusios su apelianto asmenybe, buvo įvertintos atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to jam nebuvo taikyta jokia bausmė. Iš bylos duomenų matyti, kad konfiskuoto keturračio motociklo „N.“ vertė yra 1000 Eur. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus sukelianti poveikio priemonė. Apeliantas teigia, jog keturratis motociklas priklauso jo nepilnamečiam sūnui, tačiau pats pripažįsta, jog sūnus nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio turėtų teisę vairuoti tokią transporto priemonę. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje, nustatant aplinkybes dėl keturračio motociklo priklausomybės, apeliantas nurodė, kad minėta transporto priemonė priklauso jam. Skunde nurodomos aplinkybės, t.y. tai, kad K. A. vairavo lengvąjį keturratį motociklą, niekam žalos nepadarė, motociklas turi tik 49 cm³ variklį, dėl ko negali būti lyginamas su kitomis transporto priemonėmis, nemažina veikos pavojingumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį nusikaltimą įvertino kaip pavojingą, taip pat pagrįstai konstatavo, kad apeliantas šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo (nustatyta kad vairuodamas keturratį motociklą, padarė eismo įvykį ir pats susižalojo) ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms.Taigi, egzistavo visos BK 72 straipsnyje numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, keturračio motociklo vertę, tai, kad K. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – keturračio motociklo konfiskavimas kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.