- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- AS-442-630-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- J., J. B.
- Atsakovas
- Lazdijų
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybei dėl nuostatų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr.5TS-217 patvirtintus bei 2008 m. vasario 12 d. sprendimu Nr.5TS-320, 2008 m. kovo 7 d. sprendimu Nr.5TS-350, 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr.5TS-385 pakeistus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju skundžia aktą, kuris nustato elgesio taisykles ir yra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl laikytinas norminiu aktu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Pareiškėjas neturi teisės ginčyti norminio akto teisėtumą, nes pareiškėjo teisinis statusas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Pareiškėjas galėtų prašyti ištirti norminio akto teisėtumą, jeigu toks prašymas būtų susijęs konkrečia byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia jokio kito savarankiško reikalavimo dėl jo teisės pažeidimo. Teismas nurodė, kad dėl to, jog pareiškėjas šiuo atveju nėra tinkamas skundo padavimo subjektas, jo skundą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nagrinėjamu atveju ginčijo ne tik atsakovo priimtą norminį aktą, bet ir konkrečią pareiškėjui, remiantis šiuo aktu, paskaičiuotą rinkliavos sumą. Taigi pareiškėjas šiuo atveju kėlė ir individualų ginčą dėl savo teisių pažeidimo. Tai, jog pareiškėjas nesuformulavo atskiro reikalavimo dėl savo teisių konkretaus pažeidimo, galėjo būti pagrindas nustatyti terminą skundo trūkumams šalinti. Atsisakyti priimti skundą teismas neturėjo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas aktas yra norminis aktas ir kad pareiškėjas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsniu, neturi teisės paduoti skundą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, šis skundas savo esme yra abstraktus prašymas dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo. Šiame skunde nėra tiesioginių argumentų ir reikalavimų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šiuo atveju taip pat yra keliamas individualus ginčas dėl konkrečių pareiškėjo teisių pažeidimo. Dėl pareiškėjo skundo esmės neaiškumų šiuo atveju negalėjo kilti, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti terminą skundo trūkumams šalinti. Pareiškėjo skundą šiuo atveju pagrįstai buvo atsisakyta priimti.
Tačiau, atsisakydamas priimti skundą, teismas nurodė ne tą tokio procesinio sprendimo pagrindą. Pareiškėjas skundą padavė savo vardu ir neveikė kaip kito asmens atstovas, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas šiuo atveju netaikytinas. Skundą šiuo atveju turi būti atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, laikant, jog abstraktų prašymą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo gali paduoti tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje išvardinti asmenys, o kitų asmenų (kaip ir pareiškėjo šioje byloje atveju) paduoti abstraktūs prašymai dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo yra nenagrinėtini teismų.
Nepaisant paminėto trūkumo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.