Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-319-468/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-05
Bylos Nr.
1-319-468/2010
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00578-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nukentėjusysis
D. P., A. L.
Kaltinamasis
E. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-319-468/2010(Proceso Nr. 1-10-1-00578-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.4.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 05 05Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant T.Petkevičiūtei, Ž.Vološinienei,dalyvaujant prokurorui S.Jankauskui,gynėjui advokatui M. Muksinovui,nukentėjusiesiems D. P. , A. L. ,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. P. bei advokatui R. Sadauskui,draudimo bendrovės atstovei D. B. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. , vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2009-03-22 apie 07 val. 32 min. Vilniuje, kelio Vilnius - Trakai 19 km. 780 m, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo O. A. priklausantį automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir važiuodamas nuo miesto centro pusės Trakų miesto link, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko atitinkamo važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu ir vairuojamu A. L. . Eismo įvykio metu automobilio Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui D. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu E. A. pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 105, 133 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą L. R. BK 281 str. 4 d.

Kaltinamasis E. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-03-22 apie 07 val. 30 min. jis su D. P. išvažiavo iš savo namų Lentvaryje į kavinę. Iš vakaro buvo gėręs, tuo metu jam buvo 17 metų, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Vairavo savo motinai priklausantį automobilį Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį pasiėmė be motinos žinios. Blogai veikė vėjelis, todėl pasilenkęs, jį bandė sureguliuoti, todėl neišsilaikė savo eismo juostoje ir išvažiavo į priešpriešinę. Tai pastebėjęs, bandė išlyginti automobilį, grįžti į savo eismo juostą, tačiau automobilis pradėjo slysti, nepavyko jo suvaldyti, todėl susidūrė su priešpriešais atvažiavusiu automobiliu, kurį vairavo nukentėjusysis A. L. . Savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta ir labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas neatsargus nusikaltimas (LR BK 16 str.), kurio padarymo aplinkybės abejonių nekelia, byla, vadovaujantis LR BPK 273 str., buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad paties eismo įvykio jis neatsimena. Šiuo metu jo sveikata yra labai bloga, gydymasis tęsiasi iki šiol, įvykio nieko neprisimena, yra sutrikusi atmintis, labai dažnai skauda galvą. Prašo patenkinti jo pareikštą ieškinį.

D. P. parodė, kad 2009-03-22 eismo įvykio metu buvo sužalotas jos sūnus D. P. . Pati ji eismo įvykio nematė ir jo aplinkybių nežino, tačiau žino, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo jos sūnaus draugas E. A. . Prašo tenkinti pareikštą ieškinį. Sūnaus sveikata labai bloga, iki šiol jis gydosi, jam yra atminties sutrikimai. Po įvykio 18 dienų buvo komoje, mokėsi valgyti, kalbėti, vaikščioti. Pradžioje jam buvo nustatytas 80 procentų darbingumas, tačiau šis darbingumo lygis turi tendenciją mažėti, nes šiuo metu yra tik 70 procentų. Prašo priteisti 205,40 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2009-03-22 apie 7 val. 30 min. jis vairavo jam priklausantį automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu Trakai-Vilnius. Oro sąlygos buvo geros, nebuvo daugiau automobilių. Matė artėjantį priešinga kryptimi automobilį Renault, kurį, likus tarp jų maždaug 20-30 m atstumui, pradėjo mėtyti. Vairuotojas pradėjo lyginti vairą, bet automobilį sumėtė, šis automobilis įslydo šonu į jo važiavimo krypties eismo juostą ir trenkėsi į jo automobilį. Automobiliai nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio. Draudimo bendrovė atlygino žalą dalyje. Ji nustatė skirtingas automobilio likutines vertes, tačiau atlygino pagal paskaičiuotą mažesnę, todėl prašo priteisti skirtumą bei 10 000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai teisiamojo posėdžio metu, bet ir rašytinė bylos medžiaga.

Iš Vilniaus apskrities VPK KPV Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto G. J. 2009-03-22 tarnybinio pranešimo (b.l. 2) matyti, kad 2009-03-22 apie 07 val. 32 min. buvo gautas pranešimas, kad kelyje Vilnius – Trakai 19 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad neturintis teisės vairuoti transporto priemones, neblaivus E. A. , vairuodamas automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ten susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. L. . Įvykio metu nukentėjo E. A. ir automobilio Renault keleivis D. P. .

Iš Vilniaus apskrities VPK VP KPR patrulio V. V. 2009-03-22 tarnybinio pranešimo (b.l. 4) matyti, kad 2009-03-22, apie 07 val. 34 min. buvo gautas pranešimas, kad Trakų plente įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nuvykę į eismo įvykio vietą, rado susidūrusius automobilius Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą jau buvo atvykusi greitoji pagalba, kuri iš automobilio Renault priekinės keleivio sėdynės ištraukė be sąmonės buvusį keleivį ir išvežė jį į ligoninę. Įvykio vietoje automobilio Ford Galaxy vairuotojas A. L. paaiškino, kad automobilis Renault išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į jo automobilį. Automobilio Renault vairuotojas E. A. paaiškino, kad jis dėl slidžios kelio dangos išslydo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į automobilį Ford Galaxy. E. A. nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Iš 2009-03-22 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano (b.l. 5-9) matyti, kad 2009-03-22 buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, kelio Vilnius – Trakai 19 km 780 m. ir eismo įvykio vietos plane pažymėta automobilių padėtis po eismo įvykio.

Iš 2009-03-22 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (b.l. 10-11, 12-13) matyti, kad juose užfiksuoti automobilių sugadinimai po eismo įvykio.

Iš 2009-03-22 pažymos dėl kelių eismo įvykio (b.l. 14-15) matyti, kad 2009-03-22, 07 val. 32 min. automobilis Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas E. A. , kelio Vilnius – Trakai 19 km 780 m. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo giedra, šviesu, kelio danga – šlapias asfaltas. Po įvykio D. P. ir E. A. pristatyti į ligoninę, kur D. P. diagnozuotas smegenų sumušimas, šešto kaklo slankstelio lūžimas, įtariamas blužnies plyšimas, o E. A. diagnozuotas smegenų sukrėtimas.

Iš 2009-05-20 specialisto išvados Nr. G 2014/09(01)R1805/09 matyti, kad D. P. nustatytas galvos smegenų sumušimas, kairio inksto sumušimas. Dėl smegenų sumušimo D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 38-39).

Iš 2009-03-23 specialisto išvados Nr. T-A 1474/09(01)-R1183/09 matyti, kad E. A. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2009-03-22, 08 val. 35 min., rasta 1,09 promilės etilo alkoholio (b.l. 21).

Iš 2009-08-17 specialisto išvados Nr. 11-1577(09) matyti, kad eismo įvykio eiga buvo tokia: kelio Vilnius - Trakai važiuojamosios dalies dešine puse važiavęs automobilis Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prarado stabilų tiesiaeigį judesį, pradėjo slysti dešiniuoju šonu į priekį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir dešiniuoju šonu susidūrė su kelio važiuojamosios dalies kaire puse priešpriešiais važiavusio automobilio Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi. Automobilio Renault vairuotojo E. A. veiksmai, - važiuodamas pasirinktu greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išslydo į priešpriešinio eismo juostą, sudarė neišvengiamą kliūtį automobiliui Ford Galaxy ir su juo susidūrė - buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateikto automobilio Renault vairo mechanizme ir stabdžių sistemoje prieš eismo įvykį gedimų, galėjusių turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui, nebuvo (b.l. 53-56).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus bei aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad E. A. 2009-03-22 apie 07 val. 32 min. Vilniuje, kelio Vilnius-Trakai 19 km. 780 m vairavo O. A. priklausantį automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, nustatančio, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, reikalavimus, ir važiuodamas nuo miesto centro pusės Trakų miesto link, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko atitinkamo važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto, nustatančio, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, reikalavimus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 105 punkto, nustatančio, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, reikalavimus, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu ir vairuojamu A. L. . Eismo įvykio metu automobilio Renault keleiviui D. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl E. A. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 4 d.

Kaltinamajam akte taip pat buvo nurodyta, kad E. A. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. Šis punktas nustato bendruosius reikalavimus eismo dalyviams ir pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokių punktų nurodymas kaltinamajame akte šalia specialiųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tiesiogiai susijusių su kaltinamojo padarytu eismo įvykiu, yra perteklinis, kadangi kaltinamojo kaltė turi būti grindžiama tais Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Šiuo atveju E. A. padarytas eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priepriešinę eismo juostą, todėl aplinkybė dėl Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimo šalintina iš kaltinimo.

Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis iš vakaro girtavo kartu su kaltinamojo, ir į automobilį sėdo, žinodamas, jog jie iš vakaro kartu gėrė, kaltinamojo veiksmų neteisėtumo ir pasekmių sunkumo, bei atsakomybės naštos nemažina ir nešalina.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. A. anksčiau neteistas (b.l. 68), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b.l. 67), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 73-74).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 16 str.), anksčiau neteistas, nusikalto būdamas nepilnametis, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dėl nusikaltinimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau po nusikaltimo padarymo 2009-11-20 kaltinamasis pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (2,84 prom. b.l. 67). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas nepilnametis jos dydis nustatytinas artimesnis minimumui.

Atižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, kad jis anksčiau neteistas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis po eismo įvykio pakartotinaivairavo neblaivus, kas rodo, jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, atidėjimo laikas nustatytinas didesnis nei vidurkis, tačiau teismas negali uždrausti naudotis specialia teise, nes kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl nustatytini kiti įpareigojimai.

E. A. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis D. P. teismo prašė priteisti 205,40 Lt gydymo išlaidų pagal pateiktą sąskaitą ir kvitą (b.l. 133) ir jos yra pripažįstamos įrodytomis ir priteistinos iš UAB DK „PZU Lietuva“ .

Nukentėjusysis D. P. teismo prašė priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).

Neabejotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis D. P. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, jis eismo įvykyje buvo sužalotas, jam buvo sukeltos skaudžios pasekmės.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Nukentėjusysis iki šiol jaučia nepilnavertiškumą dėl atminties praradimo, sumažėjusios galimybės susikaupti, įsiminti, kankinančių galvos skausmų, svaigimo, nemigos ir kt. - ir tai neabejotinai jam sukelia dideles dvasines kančias bei išgyvenimus, jam buvo sukeltos skaudžios pasekmės. Iki įvykio jis gyveno normalų, savarankišką gyvenimą, o po įvykio mokėsi vaikščioti, valgyti, jam nustatytas 70 proc. darbingumas, net ir šiuo metu, praėjus po įvykio daugiau nei metams, jis negali apsieiti be aplinkinių pagalbos, tęsiamas gydymas ir reabilitacijos.

Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad E. A. padarė nusikaltimą būdamas girtas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, kuris padarytų sužalojimų neigiamas pasekmes jaučia iki šiol ir turi pakankamai ribotas galimybes atsistatyti iki sužalojimų turėtą darbingumą bei sveikatos būklę.

Nustatant neturtinės žalos dydį yra atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Nukentėjusysis negali pilnai savimi pasirūpinti, sunkiai mokosi, bendrauja – ir tai neabejotinai jam sukelia dideles dvasines kančias bei išgyvenimus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus- darytina išvada, kad neturinė žala bus atlyginta nukentėjusiajam priteisiant 20 000 Lt. Ši suma laikytina proporcinga ir kaltinamojo turtinei padėčiai (jaunas, dirba, tačiau atlyginimas yra nedidelis, nusikaltimą padarė būdamas girtas, tačiau nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau iš šio įvykio išvadų nėra padaręs, nes ir po to jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kas, teismo nuomone, rodo jo atsainų požiūrį į kelių eismo taisyklių reikalavimus bei visuomenėje priimtinas elgesio taisykles).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturinę žalą pirmiausia atsiranda draudimo įmonei (draudikui) draudimo sumos ribose (CK 6.254, 6.987). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, o šioje byloje konkrečiai už jo veikas atsakingas asmuo (CK 6.254 str. 1 d., 6.263 str. 2 ir 3d.). Vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad išmoka įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo kompanija turi ribotą neturtinę atsakomybę (1000 eurų), todėl žalą padariusio asmens draudikas neviršydamas draudimo sumos privalo atlyginti padarytą žalą.

Iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina nukentėjusiajam 205,40 Lt turtinės ir 3452,8 Lt neturtinės žalos atlyginimui (kas atitinka 1000 EUR).

Atsižvelgiant į iš draudimo įmonės atlygintinos žalos dydžius nustatytinas iš E. A. priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam 16547,20 Lt (20 000-3452,80Lt priteistina iš draudimo kompanijos suma).

Nukentėjusysis A. L. teismui nurodė, jog jam padaryta 29 000 Lt turtinė ir 10 000 Lt neturtinė žala (b.l. 97, 113-114), ir prašė iš atsakovo E. A. ir UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 26 000 Lt turinės žalos, nes automobilio vertė 29 000 Lt (tiek jis buvo mokėjęs prieš metus), o dėl to, kad nepataisomai buvo sugadintas jis, pridavęs automobilį gavo 3 000 Lt, bei 10 000 Lt neturtinės žalos, nes jaučia įtampą ir baimę kelyje, patyrė didelius nepatogumus daugiau nei metus neturi kito automobilio.

Draudimo kompanijos UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas nurodė, jog 2010 04 20 į A. L. nurodytą sąskaitą buvo pervesta 16 147 Lt turtinei dėl automobilio sudaužymo padarytai žalai atlyginti. Iš pradžių ekspertas paskaičiavo, jog likutinė vertė 5141 Lt, tačiau vėliau pasikreipus į UAB „Autožinovai“, kurie yra tarpininkai realizuojant sudaužytus automobilius, kurie nurodė, jog galėtų tokį automobilį įsigyti už 5703 Lt, eksperto išvada buvo pakoreguota ir atitinkamai išmokėta draudiminė išmoka. Kadangi nukentėjusiajam kaip fiziniam asmeniui jokie sužalojimai nebuvo padaryti, todėl neturtinė žala nėra kompensuojama.

Teismui pateiktos dvi to paties eksperto išvados apie transporto priemonės likutinę vertę (b.l. 165 ir 167), kadangi šiose išvadose nurodytas tas pats transporto priemonės apžiūros protokolo Nr. 3655, darytina išvada, jog šios išvados yra surašytos tą pačią dieną. Nukentėjusysis nustatytos savo automobilio vertės neginčija (21 600 Lt) nurodydamas, jog savo rinkos vertę nurodė, pagal įsigijimo kainą, tačiau prašo iš draudimo kompanijos priteisti skirtumą tarp išmokėtos sumos ir didesnės paskaičiuotos likutinės vertės.

Eksperto išvados yra surašytos tą pačią dieną, nustatyti realiai automobilio likutinę vertę nėra galimybės, nes automobilis, draudimo kompanijai sutikus buvo nukentėjusiojo parduotas, jokiais objektyviais įrodymais teismui nėra pagrįstas draudimo kompanijos sprendimas išmokėti mažesnę paskaičiuotą išmoką, todėl iš draudimo bendrovės priteistina 562 Lt (16459 Lt vertė (b.l. 167) + 250 Lt išlaidos už automobilio transportavimą = 16709 – 16147 Lt išmokėta suma = 562)

Teismas įvertina tai, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykyje patirto šoko turėjo vidinius išgyvenimus ir baimes, tačiau jis nebuvo sužalotas (bent jau tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti), todėl neturtinė žala, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį (jauno amžiaus, kyla pareiga atlyginti didelius civilinius ieškinius, tiek kitam nukentėjusiajam, tiek ir gali kilti pareiga regreso tvarka atlyginti žalą draudimo bendrovei) vertintina 500 Lt ir ji priteistina iš ėsimo įvykio kaltininko – kaltinamojo E. A. .

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 4 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams įpareigojant:

- be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinius ieškinius patenkinti dalinai ir priteisti :

- nukentėjusiojo A. L. naudai iš UAB DK „PZU Lietuva“ 562 Lt turtinei žalai ir iš E. A. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

- nukentėjusiojo D. P. naudai iš UAB DK „PZU Lietuva“ 205,40 Lt turtinei žalai ir 3452,8 Lt neturtinei žalai atlyginti bei iš E. A. 16547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė