Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjai V. V., jos atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, suinteresuotam asmeniui P. V., institucijos išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Jolantai Papievienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuotas asmuo P. V., institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo P. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Ekspertas Darius Tamašauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės ekspertizės aktą tvirtina, tokia liga negali būti išgydoma, P. V. buvo socialiai apleistas, tai skaudi šeimos aplinkos pasekmė, nuo vaikystės su juo buvo mažai bendraujama, jis nebuvo ugdomas, o šiuo metu tai pasiekti sunku. Ekspertas pažymėjo, kad jis gali valdyti, suprasti veiksmus tik su kito žmogaus pagalba (b.l. 70).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. V. paaiškino, kad jam yra 27 metai, jis gyvena Girkalių kaime, po to pasitaisė, kad gyvena Gibišėlių kaime, pas mamą, kartu gyvena sesuo, jis baigė 10 klasių, mokslai sekėsi sunkiai, raides pažįsta, bet jas sudeda sunkiai, skaičiuoja iki 20, dirba prie statybų pagalbiniu darbininku, miške krauna malkas, pasidarbuoja pas ūkininkus, sveikatos turi, draugų bendraamžių turi, vardas Arvydas. P. V. pažymėjo, kad alkoholio šiuo metu nevartoja, kaimynai jo elgesiu nesiskundžia, jis gauna 20-50 Lt per dieną, pinigus pažįsta, žino kam jie reikalingi, maistą mama perka, o kartais ir jis pats, grąžą gauna, jo neapgauna. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad juo rūpinasi mama, be jos sunku būtų, ji tinkamai juo rūpinasi, jis žinantis apie palikimą, tai miškas, sodas, kiaulidė, tačiau nežino kur yra miškas, kokios vertės yra turtas (b.l. 102).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš gimimo liudijimo, santuokos liudijimo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo P. V. yra pareiškėjos V. V. ir F. V. sūnus (b.l. 8, 12). Mirties liudijimas patvirtina, kad P. V. tėvas F. V. 2010-12-18 mirė (b.l. 11). Nekilnojamojo turto registro duomenimis F. V. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (b.l. 15-29). Pareiškėja po sutuoktinio F. V. mirties 2011-02-17 kreipėsi su pareiškimu apie palikimo priėmimą į Klaipėdos rajono trečiąjį notaro biurą (b.l. 14).

Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2012-04-17 teismo psichiatrijos akto išvados patvirtina, kad P. V. šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jam diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas. Nepaisant konkretaus mąstymo, žemo intelekto siekiančio lengvą protinį defektą, menkų socialinių įgūdžių, P. V. su rūpintojo pagalba turi galimybę suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti priimdamas naujas civilines teises ir pareigas (b.l. 56-57).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad P. V. gyvena su mama, jis nesugeba tvarkytis buityje, pasirūpinti savimi, nesugeba savarankiškai apginti savo interesus, nemoka nei skaityti, nei rašyti, vienas gyventi negalėtų, todėl Socialinės paramos skyrius sutinka su pareiškimu, mano, kad pareiškėja tinkamai atliks globėjos pareigas (b.l. 60). Po apsilankymo pas P. V. Socialinės paramos skyriaus atstovė pažymėjo, kad P. V. nemoka nei skaityti, nei rašyti, pinigų kupiūras pažįsta, tačiau sudėti nesugeba, valgyti nepasigamina, buities darbus padeda atlikti tik raginamas, pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja, nežino, kiek jo mamai metų, kada mirė jo tėvas, mamos teigimu sūnus kartais vartoja alkoholį, išgėręs būna agresyvus (b.l. 73).

Pažymėtina, kad neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais.

Viena prioritetinių Lietuvos valstybės psichikos sveikatos strategijos krypčių ir vienu pagrindinių šios strategijos uždavinių nurodomas žmogaus teisių ir jų apsaugos užtikrinimas bei stebėsena (Psichikos sveikatos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070, 21.1, 22, 29.5 punktai). Šis principas reiškia, kad turi būti užtikrintos ir nepriklausomu būdu stebimos žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, ir jų šeimų narių žmogaus teisės. Šie žmonės turi turėti tokias pačias žmogaus teises, kaip visi visuomenės nariai. Žmonės, ištikti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisyklė.

Taigi, remiantis teisės aktais ir teismų praktika, neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Šioje nagrinėjamoje byloje 2012-04-17 teismo psichiatrijos aktas patvirtina, kad P. V. šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jam diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, dėl ko P. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Kad P. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, patvirtino ir ekspertas Darius Tamašauskas. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai šeimos problema, su P. V. nuo mažens nebuvo pakankamai bendraujama, jis nebuvo tinkamai ugdomas. Pati pareiškėja, kuri yra P. V. mama, paaiškino, kad sūnui mokslai sekėsi sunkiai, nors pabrėžė, kad pinigus šiek tiek pažįsta, pats ir į parduotuvę kartais nueina, nuperka kavos, sūnus dirba pas žmones, jis pjauna ir skaldo malkas, uždirba 10, 20, o kai kada ir 50 litų, pats pinigus gauna, prisideda ir prie mokesčių už komunalines paslaugas, sūnus važinėja dviračiu. Pats P. V. teismo posėdžio metu nuosekliai, suprantamai dėstė savo mintis, jis nurodė ir paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir jo mama (pareiškėja), tačiau pažymėtina, kad jo dėmesio koncentracija kiek apsunkinta, mąstymas lėtokas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad P. V. sugeba orientuotis aplinkoje, jis sugeba savarankiškai dirbti pagalbinius darbus ir už tai gauti atlyginimą, geba važinėti dviračiu, geba savarankiškai nueiti į parduotuvę ir atsiskaityti už perkamas prekes, tačiau dėl diagnozuoto lengvo protinio atsilikimo bei nepakankamo socialinio ugdymo yra lėto mąstymo, žinios yra labai ribotos, sunkiai skaito bei skaičiuoja, dėl ko tvarkytis buityje, pasirūpinti savimi bei priimti sprendimus jam padeda mama. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę P. V. orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankišku, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Šiuo atveju P. V. psichikos sutrikimo diagnozės – lengvo protinio atsilikimo nustatymas nėra pagrindas apriboti P. V. teises. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad P. V. dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl nėra pagrindo P. V. pripažinti neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad pagal CK 2.11 str. 1 d. P. V. negali būti apribojamas civilinis veiksnumas, nes byloje nenustatyta, kad P. V. piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 468 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Priteisti iš pareiškėjos V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,23 Lt (dvidešimt tris Lt 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.