Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, vykdo individualią veiklą – pastatų modernizacija, renovacija, anksčiau teistas 2021 m. gruodžio 16 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laivės apribojimu 9 mėnesiams, 2023 m. sausio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas:

jis, 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 20.14 val., Klaipėdos rajone, Vėžaičių mstl., Gargždų g. vairavo A. R. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, dėl savo tokio poelgio labai gailisi, jį vertina kritiškai. Parodė, kad po darbo nuvažiavo į savo gimtajį kaimą, susitiko su draugu, išgėręs penkis butelius alaus, po to dar kiek laiko pabuvo ir sugalvojo važiuoti atgal į Klaipėdą. Suprato, kad yra neblaivus, automobiliu važiavo tvarkingai, saugiai, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas neblaivumas. Važiavo draugės tėčio automobiliu, kuriuo abu su drauge naudojasi; draugės tėtis nežinojo, jog jis vairuos neblaivus. Iš šio įvykio labai pasimokė, supranta, kad pasielgė netinkamai, daugiau taip nebedarys. Vykdo individualią veiką – renovuoja namus; mėnesinės pajamos siekia 1 000 – 1 300 Eur; šiuo metu pragyvena iš santaupų, nes yra sustoję darbai; turi pasiėmęs kreditą, kas mėnesį moka po 275 Eur, skolų neturi. Jeigu teismas paskirtų baudą, būtų sunku ją sumokėti.

Kadangi kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. Š. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK RS tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., dirbant ekipaže L2003, ekipaže su V. B., apie 20.14 val., vykdydami neblaivių vairuotojų kontrolę Samališkės g., Vėžaičių mstl. Klaipėdos r., pastebėjo automobilį, kuris artėjo link viaduko, ir staiga sustojęs, pradėjo važiuoti atbuline eiga, apsisuko ir nuvažiavo link Vėžaičių mstl., Gargždų g, todėl sukėlus įtarimą, automobilis „Opel“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Gargdždų g., Vėžaičių mstl., šalia Vėžaičių mokyklos. Patikrinus automobilio vairuotoją alkotesteriu „Alcotest ARKJ-0056“, patikros Nr. 1937024. Pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antru 1,91 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad vairuotojas – G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0123000540034) išrašo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK pareigūnė V. B. priėmė sprendimą iš Klaipėdos raj., Vėžaičių mstl., Gargždų g., nuvežti automobilį „Opel“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus G. Š., kuriam nustatytas pirmu pūtimu 1,85 promilių, antru – 1,91 promilių girtumas; automobilio savininkas A. R. (b. l. 4-8).

Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir fotofiksacijų nustatyta, kad įvykio vieta yra Gargždų g., Vėžaičių mstl., Klaipėdos raj. (b. l. 13-21).

Iš 2023 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog automobilio vairuotojo vietoje sėdi G. Š., kuriam policijos pareigūnas nurodo, jog vykdo prevencinę priemonę ir patikrins jo neblaivumą; patikrinus bekontakčiu alkotesteriu nustatyta, kad asmuo yra galimai vartojęs alkoholio. Pareigūnui paklausus G. Š. ar šis vartojo alkoholį, pastarasis nurodė, jog alkoholio vartojo nedaug, tiek, kad nebūtų bloga. Patikrinus asmenį alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, antrojo – 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 22-24).

Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad G. Š. pirmu pūtimu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, antruoju – 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 25-28).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra A. R. (b. l. 29).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad lengvojo automobilio „Opel Vectra“, 2004 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 130 Eur (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. R. parodė, kad automobilis ,,Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso jos tėvui A. R., tačiau faktiškai automobilį eksploatuoja ji; tėvas leido naudotis jai pagal jų tarpusavio žodinį susitarimą. 2023 m. rugsėjo 21 d. ryte, apie 07.00 val., ji savo sugyventiniui G. Š. vykimui į darbą davė važiuoti automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), o tos pačios dienos vakare, apie 20.30 val., paskambinęs jai telefonu sugyventinis nurodė, jog automobilį vairavo neblaivus ir dabar yra sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 43-46).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. Š. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už mažesnio pavojingumo administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų; kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau už vairavimą neblaiviam jis nebaustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Automobilį vairavo vidutiniškai apsvaigęs, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. G. Š. yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, jo turtinė padėtis šiuo metu kukli, todėl jam skirtina ne bauda, o kita sankcijoje nurodyta ir prokurorės teismo posėdžio metu pasiūlyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis), nustatant artimą minimaliam bausmės dydį, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir/arba vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant intensyvią priežiūrą bei nustatant kaltinamajam galinčius pakeisti jo elgesį įpareigojimus bei apribojimus.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs, tuo sukeldamas pavojų savo paties ir kitų eismo dalyvių bei bendram eismo saugumui, jam nustatytas vidutinis apsvaigimo laipsnis, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo G. Š., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio savininkas yra A. R. (b. l. 29). Nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Opel Astra“, 2004 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 130 Eur (b. l. 30). Atsižvelgiant į visa tai, G. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 130 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis).

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam G. Š. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prokurorės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti G. Š. galutinę 20 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktus, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, taikant G. Š. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val. ir įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – aktyviai ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2023 m. rugsėjo 22 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“ vertės – 1 130 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt eurų) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.

G. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš G. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Jurgita Grigonienė